Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-2565-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
T-2565-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30669-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. A.
Byla Nr. T-2565-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30669-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. gruodžio 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. lapkričio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-285 nutarta taikyti nuteistajam V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. bausmės atlikimo laikotarpiu dirba, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos (neturi galiojančių nuobaudų), dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

V. A. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. laisvės atėmimo.

Teistas:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo.

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. A. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju V. A. nuteistas ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių padaryti apysunkiai nusikaltimai, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, ir tai, kad V. A. vėl buvo nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, nukreiptų prieš tą patį asmenį, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. A., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis vis dar šiuo metu neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas, už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis, spręsdamas konfliktus, naudojo smurtą, tačiau pats smurtinio nusikaltimo sunkumą minimizuoja, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio įtaką, buvusios sutuoktinės provokuojantį elgesį ir priekaištus ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent, tai, kad nuteistasis V. A. gali pasiduoti psichologiškai stipresnių asmenų įtakai, neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, galvoja, kad savitvardos problemų neturi ir yra labai ramus žmogus, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspęsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, keliamiems ateities tikslams trūksta konkretumo, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, mano esąs pasimokęs iš patyrimo ir kad daugiau nenusikals, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai pagal „OASys“, iš kurių 7 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai bei HCR-20 smurtinio nusikaltimo rizikos įvertinimo metodika nustatyti pagrindiniai veiksniai, galimai didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – teisės pažeidimų modelis; emocinė gerovė (menka savivertė, emocinis labilumas/jautrumas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas, menki problemų sprendimo įgūdžiai); nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė keliamų reikalavimų); ne vienas smurtinis nusikaltimas asmens istorijoje; alkoholio vartojimo problemos; vykstant teisminiams procesams padarytas naujas nusikaltimas; savivokos stoka; konfliktiniai santykiai su buvusia partnere; stiprios nevaldomos emocijos nusikaltimų metu; aktyvūs psichotiniai simptomai (mintys apie savižudybę; vidutinė destabilizatorių tikimybė; vidutinė tikimybė, kad bus įgyvendinti planai ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 91-285 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 91-285 taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis