Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad ieškovė augina 8 mėnesių dukrą, gyvena laikino gyvenimo namuose, jai teikiamos soc. paslaugos. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, pavedant jai administruoti vaiko išlaikymui priteistas lėšas. Bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu atitinka vaiko interesus, o ateityje galės būti koreguojama, atsižvelgus į situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė D. R. ir atsakovas M. R. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką – A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, ir transporto priemonių neturi (b. l. 11, 12, 13). Iš ieškovės paskaičiavimo dėl lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti matyti, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia 250-300 Eur, konkrečiai: maitinimui 120-150 Eur, rūbams ir avalynei 60-80 Eur, higienos reikmėms 15-20 Eur, vaistams ir kitiems medikamentams 20-30 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms 10 Eur, sauskelnėms 40-50 Eur (b. l. 1-4).

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, ieškovė taikytis nesutinka. Teismas mano, kad sutuoktiniams toliau gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, santuoka tarp šalių nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio tvarka. Sutuoktinių pareigos yra nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt. straipsniuose, numatančiuose sutuoktinių tarpusavio lojalumą, savitarpio pagarbą ir moralinę bei materialinę paramą, visapusišką ir pilnavertį rūpinimąsi šeima ir kitas pareigas. Teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo neištikimybės, netinkamo požiūrio į šeimą. Nustatyta, kad atsakovas šeima visiškai nesirūpina, lėšų nepilnamečiui vaikui išlaikyti neteikia, šių aplinkybių atsakovas neginčijo, visiškai sutikdamas su ieškiniu (b. l. 30).

Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, šalims po santuokos nutraukimo paliekamos santuokinės pavardės „R.“ ir „R.“.

Ieškovė po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteisti lėšas jos išlaikymui nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Šalys dalintino turto, kurio padalijimo klausimą reiktų išspręsti santuokos nutraukimo byloje, Lietuvoje neturi (b. l. 11, 12, 13).

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Santuokos nutraukimo byloje privalu išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Ieškovei pageidaujant, o atsakovui visiškai sutinkant su ieškiniu, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra A. R., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena su savo motina, kuri iš esmės viena ja rūpinasi ir didesne dalimi prisideda prie dukros išlaikymo, gali dukrai suteikti tinkamą priežiūrą bei auklėjimą, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, šalių nepilnametės dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove D. R., kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaikui išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Atsižvelgus į išdėstytą bei tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra realus ir pagrįstas, atsižvelgiant į šiuo metu esamus vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį (ieškovė materialinė padėtis sunki, o atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, tačiau sutiko su ieškiniu), todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai, iš atsakovo M. R. priteistinos lėšos A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-15 iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėnesių laikotarpį, po 150,00 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 600 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra paneigtas, todėl tenkintinas (CK 3.200 straipsnis) – iš atsakovo vaikui priteistinas 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (po 150,00 Eur per mėnesį, už 4 mėnesių laikotarpį).

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-22 sprendimu atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5). Valstybė turėjo 7,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, taip pat 231,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 19). Be to, už ieškinį, pareikštą iki 2017-07-01 mokėtinas 195 Eur žyminis mokestis (72,00 Eur už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą ir 82,00 Eur už neturtinius reikalavimus (santuokos nutraukimą – 41 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarkos nustatymą – 41 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Patenkinus ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str. 96 str. 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – „R.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. R..

Priteisti iš atsakovo M. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. birželio 15 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. R. 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą A. R.

Paskirti D. R. uzufrukto teise tvarkyti dukros A. R. išlaikymui skirtas lėšas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės A. R. bendravimo su atsakovu M. R. tvarką:

tėvas M. R. gali bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. Iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje.tėvas M. R. apie ketinimą bendrauti su vaiku privalo vaiko motinai pranešti prieš vieną dieną.bendru tėvų sutarimu, tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo M. R. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 154,00 Eur (vieno penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 7,36 Eur (septynių eurų 36 ct) pašto išlaidas, viso 161,36 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 36 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660), ir 231,60 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 60 ct) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.