- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1289/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialui
- Trečiasis asmuo
- T. T., AAS „Gjensidige Baltic“, Gjensidige Baltic Kitas asmuo (ne proceso dalyvis) "BTA Insurance Company" SE Lietuvos filialas Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1035-302/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo, tretieji asmenys – T. T., AAS „Gjensidige Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atlyginti ieškovui padarytą žalą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai tiesioginius nuostolius – 992,68 Lt, netiesioginius nuostolius dėl prarasto darbingumo – 129 600 Lt, taip pat neturtinę žalą – 500 000 Lt. Nurodė, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale pacientui A. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2011-03-10 iki 2011-06-09 atsakovo gydytojo angiochirurgo T. T. ir gydytojo D. D.. Paslaugų teikimo metu ieškovui buvo atliktos penkios kairės kojos kraujagyslių operacijos, iš kurių paskutinė buvo kojos amputacija aukščiau kelio. 2011-03-10 ieškovas su skausmu kairioje kojoje, tačiau dar vaikščiojantis, kreipėsi į atsakovo gydytojus. Ieškovui 2011-03-17 kompiuterinės tomografijos metu pastebėta, kad kairės kojos arterijos AIE sin segmentas susiaurėjęs, AFS sin. okliuzija viduriniame šlaunies trečdalyje, taip pat AP dex. Pilna okliuzija. Atsakovo gydytojai paskyrė konservatyvų gydymą vaistais. Kraujagyslių operacijos ankstyvajame gydymo periode nebuvo siūloma daryti, dėl ko pacientas buvo išleistas gydytis namuose. Dėl nesiliaujančio skausmo kairėje kojoje ieškovas vėl kreipėsi į atsakovo gydytojus ir jam 2011-04-18 buvo atlikta antra kairės kojos kompiuterinė tomografija, kurios metu nustatyta tokia pati nepatenkinama kojos būklė, tačiau jokio gydymo nepaskyrė ir išsiuntė ieškovą namo. 2011-04-27 ieškovui pasikreipus pakartotinai į atsakovo gydytojus, ieškovas buvo paguldytas į ligoninę ir 2011-04-28 ieškovui buvo padaryta pirmoji kirkšnies kraujagyslės operacija. 2011-04-29 ieškovui buvo atlikta antra operacija, kurios metu buvo įdėtas sintetinis kraujagyslės protezas iš aortos kampo į šlaunies arteriją, šios operacijos metu ieškovui buvo padarytas revizinis pjūvis kairės kojos blauzdoje. 2011-05-11 ieškovą išrašant iš VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gydytojai skyrė kraują skystinantį vaistą Trombo ACC, kurį vartojant ieškovui nenurimo skausmai kairėje kojoje, ko pasėkoje ieškovas pakartotinai buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę 2011-05-16. 2011-05-23 atsakovo gydytojai nusprendė ieškovui atlikti trečią operaciją - mechaninį trombo pašalinimą kairės kojos klubinėje arterijoje. Po trečiosios operacijos ieškovui pradėjo mėlynuoti kairės kojos pirštai, atsirado stiprūs skausmai kairės kojos pėdoje, jam buvo leidžiami dideli morfijaus kiekiai. 2011-05-24 atsakovo gydytojai ieškovui atliko ketvirtąją operaciją – kairės kojos iki kelio amputaciją. Po ketvirtosios operacijos ieškovo kairės kojos apačioje atsirado nekrozinė dėmė, prasidėjo ypač dideli skausmai kelio srityje, ieškovui vėl buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji, morfijus. 2011-06-03 ieškovui buvo atlikta penkta operacija – amputuota koja aukščiau kelio. 2011-06-09 ieškovas buvo išrašytas iš ligoninės, jam buvo paskirti kraują skystinantys vaistai Trombo ACC, kuriuos vartojant ieškovas susirgo plaučių embolija, venų embolija ir tromboze.
Po visų atsakovo gydytojų ieškovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliktų penkių operacijų ieškovui yra amputuota kairė koja aukščiau kelio, jam yra nustatytas netektas darbingumas – 75 proc., ieškovui, sergant plaučių embolija, gydytojai prognozavo nedidelę išgyvenimo tikimybę. Ieškovui pasikreipus į atsakovą su pareiškimu dėl neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir padarytos žalos atlyginimo, atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais ir pareiškė, kad paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, laikantis visų reikalavimų, todėl reikalavimui atlyginti žalą nėra pagrindo. 2011-12-21 ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama - Komisija) su pareiškimu dėl žalos, padarytos VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, atlyginimo. Komisija remdamasi ieškovo ir atsakovo pateiktais dokumentais, gydytojų atsakymais, ieškovo prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Ieškovas nurodė, kad KT angiografijos tyrimai ir atsakovo gydytojams nebuvo pakankami ir aiškūs, siekiant paskirti tinkamą gydymą. Gydytojas E. A. pastebėjo, kad šio tyrimo metu labai svarbu buvo nustatyti kraujagyslės susiaurėjimo (stenozės) laipsnį, kuris atsakovo tyrimuose nebuvo nustatytas. Nekokybiškų tyrimų pasėkoje ieškovui buvo skirtas netinkamas gydymas, kas sukėlė tolesnį arterijų aterosklerozės progresavimą. Ieškovo teigimu, atsakovo 2011-11-23 atsakyme Nr. 23 nepagrįstai nurodoma, kad pacientui buvo visiškai užakusios visos blauzdos arterijos, todėl šuntavimo operacijos esą daryti buvo netikslinga. Ši ankstyvoje gydymo stadijoje padaryta diagnostikos klaida turėjo įtakos obliuteruojančios aterosklerozės progresavimui, ko pasėkoje buvo amputuota koja. Pacientui ankstyvoje gydymo stadijoje buvo netinkamai įvertinta blauzdos arterijos a.peronea būklė ir atsakovo gydytojai nepagrįstai teigė, kad yra blogas distalinis segmentas bei nusprendė nedaryti kraujagyslės šuntavimo operacijos, ko pasėkoje nepagrįstai buvo skirtas konservatyvus gydymas vaistais, o pirmoji operacija 2011-04-28 apsiribojo tik trombos šalinimu iš kirkšnies kraujagyslės, ko pasėkoje galėjo trombuotis ir anksčiau KT angiografijos tyrimuose dar matoma blauzdos arterija a.peronea. Ieškovas abejoja dėl 2011-05-23 trečios operacijos būtinumo, kadangi po jos ieškovui pradėjo mėlynuoti kairės kojos pirštai, atsirado stiprūs skausmai kairios kojos pėdoje, ieškovui buvo pradėta leisti dideli morfijaus kiekiai. Be to, ieškovas 2011-05-24 nedavė sutikimo atlikti ketvirtąją operaciją – kairės kojos iki kelio amputaciją. Negalėdamas ištverti skausmo kairėje kojoje, pacientas 2011-05-24 sutiko, kad jam būtų atlikta kojos amputacija aukščiau kelio, tačiau po operacijos jam buvo paaiškinta, kad operacijos metu gydytojai savavališkai nusprendė ieškovo naudai amputuoti koją žemiau kelio. Ligoninėje po operacijų ieškovui nepagrįstai nebuvo skiriamas antikoaguliantas. Atsakovo gydytojai manė, kad po pooperaciniu periodu, net ir amputavus koją, visiškai pakanka skirti ligoniui tik kraują skystinantį vaistą Trombo ACC. Vartodamas vien tik šiuos vaistus pacientas susirgo plaučių embolija, venų embolija ir tromboze. Ieškovas taip pat nurodė, kad po KT angiografijos, jam buvo paskirti Vasaprostan vaistai, kurie kainavo 992,68 Lt, kuriuos ieškovas galėjo gauti nemokamai, tačiau atsakovas jo apie tai neinformavo. Be to, nekokybiškai atsakovo suteiktų paslaugų pasėkoje, ieškovas neteko darbingumo. 2011-12-13 jam buvo nustatytas netektas darbingumas – 75 proc. Dėl prarasto darbingumo atsakovas turi atlyginti ieškovui nuostolius – 129 600 Lt (minimalios mėnesinės algos dydį 800 Lt padauginus iš 162 mėn. (sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu pacientui buvo 49 metai). Ieškovas viso gydymo atsakovo ligoninėje metu patyrė ypač didelius skausmus, jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, kuriuos atsakovas leido ne visada laiku, todėl atsakovas taip pat turėtų atlyginti ir neturtinę žalą – 500 000 Lt sumoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo argumento dėl ligos diagnozės klaidingumo. Teismas šalių prašymu paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti abiejų šalių prašymuose nurodytam VšĮ Kauno klinikos širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovui m.dr. L. V.. Teismas nurodė, kad vadovaujasi teismo ekspertizės išvadomis, nors pats ekspertizės aktas nėra tinkamai įformintas pagal ekspertizės aktui keliamus reikalavimus. Teismo vertinimu šis trūkumas akto ir jo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia: aktas yra pasirašytas m.dr. L. V., jis pasirašęs eksperto priesaiką, o iškviestas į teismą savo kaip eksperto padarytas išvadas patvirtino teisme bei atsakė į šalių ir teismo pateiktus klausimus, papildydamas, bet nepakeisdamas ar paneigdamas savo išvadas. Be to, teisme jis pažymėjo, kad ligoninės gydytojas atliko netgi daugiau tyrimų, negu yra reikalinga ieškovo atveju, t.y. daugiau negu reikia kraujagyslių angiografijos tyrimų. Teismas, vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (buvusi VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė) gydytojai taikė netinkamus diagnostikos ir gydymo taktikos metodus ir būdus, neveikė maksimalių pastangų principu, užtikrindami pakankamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų įstaigos darbuotojų gydytojų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei paskirti papildomą teismo ekspertizę ir pavesti ekspertui L. V. atsakyti į papildomus klausimus. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino šioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, nes manė, kad įrodymų apskirtai nėra pateikta, todėl daugumos įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
2. Atsakovas pažeidė imperatyvių taisyklių reikalavimus: Lietuvos medicinos normą MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 2 d., nes, turėdamas teisę teikti II lygio stacionarines suaugusių kraujagyslių chirurgijos HA ir 11B paslaugas bei dienos chirurgijos skyriaus paslaugas kraujagyslių chirurgijos srityje, teikė sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui.
3. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas, teikdamas II lygio paslaugas apeliantui, kuris pateikė siuntimą gydytis III lygio gydymo įstaigoje, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 2 d., taip pat Medicinos normos 13.2.2 p. ir suteikė pacientui mažiau specializuotas, todėl ir mažiau kompetentingas paslaugas angiochirurgijos srityje, nei buvo nurodyta pateiktame siuntime.
4. Teismas neatsižvelgė, kad diagnozuodamas apelianto ligą gydytojas nenustatė kairės kojos klubinės arterijos susiaurėjimo (stenozės) laipsnio, kas galėjo turėti įtakos netinkamos gydymo taktikos parinkimui, ko pasėkoje apeliantui nebuvo laiku atlikta kairės kojos klubinės arterijos rekonstrukcinė operacija ir tai pablogino apelianto sveikatos būklę, nes teko amputuoti kairę kopiją.
5. Teismas turėjo įvertinti, kad diagnozuodamas apelianto ligą, gydytojas nenustatė blauzdos arterijos (a.peronea) tinkamumo kraujagyslių operacijai atlikti, nes klaidingai manė, kad ši blauzdos arterija yra visiškai užakusi ir netinkama rekonstrukcinei operacijai. Ši diagnostinė klaida turėjo įtakos netinkamos gydymo taktikos parinkimui, t.y. atsisakymui atlikti blauzdos arterijos reviziją ir rekonstrukcijos operaciją, ko pasėkoje apeliantui nebuvo laiku atlikta kairės kojos blauzdos arterijos rekonstrukcinė operacija ir tai pablogino apelianto sveikatos būklę, nes teko amputuoti kairę kopiją.
6. Teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, kad po kairės kojos amputacijos apeliantui nebuvo paskirti kraują skystinantys vaistai antikoaguliantai giliųjų venų trombozės ir plaučių arterijos tromboembolijos prevencijos tikslu. Toks atsakovo neveikimas turėjo įtakos apelianto sveikatos pablogėjimui, t.y. galėjo būti vienas iš veiksnių sukėlusių jam plaučių emboliją, kuri buvo diagnozuota 2011-06-27 VšĮ Kauno klinikose.
7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su žalos dydžiu, priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia CPK 185 str. ir 265 str. 2 d.
8. Teismas sprendime nurodė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų (ekspertizės išlaidos) VšĮ Vilniaus m. klinikinei ligoninei, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų prašęs priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atvirkščiai, atsakovas 2014-02-11 teismo posėdžio metu pareiškė, kad neturi jokių bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas savo iniciatyva nusprendė priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė dispozityvumo principą, numatytą CPK 13 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, visiškai atskleidė bylos esmę ir įvertino visus be išimties įrodymus. Ieškovas, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovo gydytojai parinko netinkamus gydymo metodus ir taktiką, nepateikė jokių su tuo susijusių, tinkamų įrodymų. Procesiniuose dokumentuose iš esmės yra pateikiami tik ieškovo atstovės, neturinčios medicininio išsilavinimo, samprotavimai, kurie jokiu būdu negali būti vertinami kaip faktiniai duomenys, tuo labiau paneigiantys ar sumenkinantys specialistų, savo srities profesionalų išvadas. Tai, kad ieškovas savo teiginių apie klaidingą paciento kraujagyslių būklės diagnozavimą, netinkamus gydymo metodus ir taktiką niekaip neįrodė, pripažino ir bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka ir palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, jog ieškovui atliktos operacijos ligos pašalinti negali, operacija gali tik šalinti komplikcijas, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti ir su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Ieškovui neįrodžius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsakovui nekyl civilinė atsakomybė, todėl ieškovo argumentas, jog teismas nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybes sąlygų neturi prasmės. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovo įstaigos teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos ir tai nulėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sąlygas bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir ar yra pagrindas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
Dėl civilinės atsakomybės už pacientui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas
Sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. ir kt. v. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2013).
Bylos duomenimis atsakovas VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė (po reorganizacijos VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialas) turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. sausio 27 d. išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 1303 (3 t., b. l. 81-86). Apeliantas skunde nurodo, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nustatomi jeigu veiksmai pažeidžia imperatyvias taisykles, kurios draudžia tam tikrą elgesį, ir veiksmai pažeidžia bendrąją rūpestingumo, protingumo, sąžiningumo pareigą. Apelianto teigimu, atsakovas pažeidė imperatyvių taisyklių reikalavimus: Lietuvos medicinos normą MN 139:2010 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 2 d., nes, turėdamas teisę teikti II lygio stacionarines suaugusių kraujagyslių chirurgijos HA ir 11B paslaugas bei dienos chirurgijos skyriaus paslaugas kraujagyslių chirurgijos srityje, teikė sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui. Skunde nurodyta, kad teismas turėjo atsižvelgti, jog atsakovas, teikdamas II lygio paslaugas apeliantui, kuris pateikė siuntimą gydytis III lygio gydymo įstaigoje, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 2 d., taip pat Medicinos normos 13.2.2 p. ir suteikė pacientui mažiau specializuotas, todėl ir mažiau kompetentingas paslaugas angiochirurgijos srityje, nei buvo nurodyta pateiktame siuntime.
Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2013 m. spalio 16 d. raštas (3 t., b. l. 64) patvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (tame tarpe ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir jos Antakalnio filialas) Dienos chirurgijos paslaugas teikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų, sąrašo, bazinių kainų ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. VšĮ Vilniaus universitetinei ligoninei 2000 m. sausio 27 d. išduotoje licencijoje Nr. 1303 (3 t., b. l. 81-86) buvo suteikta teisė teikti suaugusiųjų kraujagyslių chirurgijos IIA ir IIB paslaugas. Minėtame rašte pažymėta, kad 2011 m. balandžio 6 d. tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės buvo sudaryta sutartis Nr. 11-11 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“, kurioje taip pat yra nurodyta, kad apmokamos kraujagyslių chirurgijos IIA ir IIB paslaugos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 758 „Dėl Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė sveikatos priežiūros paslaugas pagal jam išduotą licenciją ir laikydamasis tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovas, teikdamas II lygio paslaugas apeliantui, suteikė mažiau specializuotas, todėl ir mažiau kompetentingas paslaugas angiochirurgijos srityje nei buvo nurodyta jam pateiktame siuntime. Vien faktas, kad gydytojas dirba įstaigoje, teikiančioje II, o ne III lygio paslaugas, nereiškia žemesnės jo kompetencijos, prastesnės paslaugų kokybės ar mažesnio atidumo, rūpestingumo, kvalifikuotumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, turėdamas siuntimą gydytis III lygio gydymo įstaigoje, turėjo teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, į kurią galėjo kreiptis dėl atitinkamo gydymo. Bylos duomenimis apeliantas nepasinaudojo galimybe kreiptis į kitą gydymo įstaigą ir pakartotinai grįždavo į atsakovo gydymo įstaigą, kas rodo, kad apeliantą tenkino teikiamų gydymo paslaugų kokybė.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog diagnozuodamas apelianto ligą gydytojas nenustatė kairės kojos klubinės arterijos susiaurėjimo (stenozės) laipsnio, kas galėjo turėti įtakos netinkamos gydymo taktikos parinkimui, ko pasėkoje apeliantui nebuvo laiku atlikta kairės kojos klubinės arterijos rekonstrukcinė operacija ir tai pablogino apelianto sveikatos būklę, nes teko amputuoti kairę kopiją.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, yra pateiktas 2012 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 56-45, pagrįstas Klaipėdos universitetinės ligoninės kraujagyslių skyriaus vedėjo E. A. bei Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo kraujagyslių chirurgo A. A. išvadomis (1 t., b. l. 29). Gydytojas E. A. savo išvadose nurodė, kad pacientui A. G. arterijų KT angiografiniai tyrimai gydymo įstaigoje buvo atlikti laiku, ar šie tyrimai buvo atlikti tinkamai, iš gautos medicininės dokumentacijos spręsti negalima, neturint šių tyrimų vaizdinės informacijos. Gydytojas E. A. nurodė, kad pagal medicininius įrašus nėra pagrindo teigti, kad pacientui A. G. iki įvykstant kairės klubinės a. trombozei turėjo būti taikyta intervencinio gydymo alternatyva. Išvadose gydytojas taip pat patvirtino, kad remiantis medicinine dokumentacija, nėra pagrindo teigti, kad A. G. gydymo įstaigoje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nesavalaikės ar netinkamos. Duomenų, bylojančių apie tai, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta tiesioginė žala paciento A. G. sveikatai, nepakanka. Komisija, atsižvelgdama į gydytojo specialisto E. A. išvadose nurodytas abejones dėl KT angiografinių tyrimų teisingo interpretavimo ir po to sekusio gydymo taktikos parinkimo, į tai, kad gydytojas specialistas iš esmės vienareikšmiškai negalėjo atsakyti į daugelį Komisijos pateiktų klausimų, nusprendė kreiptis į kitą gydytoją specialistą – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą gydytoją kraujagyslių chirurgą prof. A. A.. Pastarojo gydytojo išvadose konstatuota, kad gydymo įstaigoje A. G. reikiami tyrimai buvo atlikti tinkamai ir laiku, pasirinkti gydymo metodai ir taktika buvo tinkama ir pakankama (1 t., b. l. 29). Įstaigoje A. G. venų tyrimai neturėjo būti padaryti. A. G. gydymo įstaigoje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtinos manipuliacijos, diagnostinės priemonės, siekiant įvertinti kojos būklę, atliktos laiku, tinkamai ir kokybiškai. A. G. gydymo įstaigoje iš esmės gydymo ar diagnostinių klaidų nebuvo padaryta. Prof. A. A. nuomone, 2011 m. gegužės 24 d. tikslinga buvo iš karto atlikti šlaunies amputaciją virš kelio sąnario plyšio, kadangi pasirinktai operacijai (žemiau kelio sąnario) kraujotakos aiškiai nepakako, tai parodė kartotinos angiogramos. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje, jokios žalos A. G. sveikatai nebuvo padaryta. Siekiant įvertinti kojos būklę, A. G. buvo panaudotos visos būtinos manipuliacijos ir diagnostinės priemonės. Komisija, remdamasi jai pateikta ieškovo, atsakovo bei kita medicinine dokumentacija, atsakovo pateiktais paaiškinimais, specialisto konsultanto gydytojo kraujagyslių chirurgo prof. A. A., pateikusio vienareikšmiškus atsakymus Komisijai dėl ieškovui teiktų paslaugų kokybės, išvadomis bei žalos sveikatai atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, priėmė sprendimą, kad žala pareiškėjo A. G. sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje, nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo A. G. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino (1 t., b. l. 41).
Nagrinėjamoje byloje šalių prašymu teismas paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti abiejų šalių prašymuose nurodytam VšĮ Kauno klinikos širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovui m.dr. L. V.. Ekspertas teismui pateiktose išvadose nurodė, kad A. G. ligoninėje atlikti tyrimai buvo tinkami, savalaikiai ir adekvatūs būklei, pasirinkta gydymo metodika bei taktika taip pat buvo tinkamos (1 t., b. l. 203-205). Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ekspertizės aktas nėra tinkamai įformintas pagal ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, tačiau teismo ekspertizės išvadomis vadovavosi. Sutiktina su teismo išvada, kad šis trūkumas ekspertizės akto ir jo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Kita vertus, ekspertas buvo iškviestas į teismą, kur ir patvirtino savo kaip eksperto padarytas išvadas. Tai reiškia, kad šalys turėjo galimybę užduoti ekspertui visus rūpimus klausimus ir gauti atsakymus į juos. Teismo posėdžio metu pakartotinai ir papildomai buvo galima išsiaiškinti visus kilusius neaiškumus ar prieštaravimus, kurie kilo ieškovui, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai protokoline nutartimi atsisakė paskirti ieškovo prašomą papildomą ekspertizę.
Apeliantas skunde nurodo, kad byloje yra pateiktos kelios ekspertų išvados – angiochirurgo L. V., angiochirurgo E. A. ir angiochirurgo A. A., ir visų šių gydytojų išvados yra prieštaringos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, prieštaravimų galima įžvelgti angiochirurgo E. A. pateiktoje išvadoje, tačiau bet kokioms abejonėms pašalinti Komisija kreipėsi į angiochirurgą A. A., kuris kaip, ir ekspertas L. V., priėjo aiškių ir vienareikšmių išvadų, kurios pašalino byloje kilusias abejones ir prieštaravimus dėl ieškovo ligos diagnozavimo ir paskirto gydymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra itin reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės akte smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti ekspertinio tyrimo rezultatais pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija, vertindama eksperto išvadas, atsižvelgia į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, kad eksperto atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi ne vien angiochirurgo L. V. išvadomis, tačiau vertino ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuris buvo pagrįstas ir angiochirurgų E. A. ir A. A. išvadomis. Kaip jau buvo minėta, nė vienas iš gydytojų specialistų nepatvirtino, kad atsakovas būtų padaręs žalą ieškovui ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje būtų atsiradusi žala. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. Všį Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei objektyviai įvertino visų gydytojų specialistų išvadas, todėl pagrįstai ieškinio dėl žalos atlyginimo netenkino.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad po kairės kojos amputacijos apeliantui nebuvo paskirti kraują skystinantys vaistai antikoaguliantai giliųjų venų trombozės ir plaučių arterijos tromboembolijos prevencijos tikslu. Toks atsakovo neveikimas nevaturėjo įtakos apelianto sveikatos pablogėjimui, t. y. galėjo būti vienas iš veiksnių, sukėlusių jam plaučių emboliją, kuri buvo diagnozuota ieškovui 2011 m. birželio 27 d. VšĮ Kauno klinikose.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Nei pirmosios instancijos teismo proceso metu, nei pateikiant apeliacinį skundą, apeliantas nepateikė jokių savo reikalavimų ir teiginių pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų. Specialistų gydytojų išvadose nurodyta, kad A. G. gydymo būdas buvo parinktas vadovaujantis visais atliktais tyrimas, atsižvelgiant į galimą riziką vienokio ir kitokio gydymo atveju. Byloje nėra paneigta, kad A. G. gydymo paslaugos buvo teiktos kokybiškai, užtikrinant maksimalų atsargumo, atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Sveikatos priežiūros įstaiga negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas: pacientui nustatyta teisinga diagnozė ir/ar jis bus išgydytas. Sveikatos priežiūros įstaiga gali užtikrinti tik maksimalias pastangas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokia pozicija yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imamasi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-478/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 59/2011).
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su žalos dydžiu, priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia CPK 185 str. ir 265 str. 2 d. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutina, nes civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nenustačius neteisėtų veiksmų, galimai sukėlusių pacientui žalą, nėra pagrindo analizuoti ir kitų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nes, kaip minėta, tam, kad asmeniui atsirastų pareiga atlyginti žalą, būtina nustatyti visas, o ne dalį, civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas savo iniciatyva nusprendė priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų prašęs priteisti šias išlaidas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė iš ieškovo tai yra išlaidos už atliktą ekspertizę. Remiantis CPK 90 straipsnio 1 dalies nuostata šalis, nesutinkanti su tam tikrų dokumentų turiniu ir siekianti kitokių faktų nustatymo, gali prašyti teismo skirti byloje ekspertizę. Tačiau tokiu atveju toji šalis privalo iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio avansą šioms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi (3 t., b. l. 187-189) tenkino atsakovo prašymą ir paskyrė ekspertizę. Ekspertizės išlaidoms apmokėti atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2 500 Lt ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 198). Pažymėtina, kad atsakovo VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės prievolės kompensuoti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ekspertizės atlikimo išlaidas, konstatavimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei apeliantas laimėtų šį teisminį ginčą ir būtų pagrindas tenkinti ieškinį (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas už ekspertizės atlikimą priteisė iš ginčą pralaimėjusios šalies, t.y. iš ieškovo atsakovui.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis teismui pateikė įrodymus, jog jis šiuo metu yra nedarbingas, neįgalus ir neturi jokio darbo, išskyrus socialinę pašalpą, kuri nepadengia būtinųjų šeimos poreikių. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ginčą pralaimėjusios šalies turi ir prevencinį tikslą, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, suvoktų, jog teismui netenkinus ieškinio, jam teks atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 844,99 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 165-166). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nebuvo pateikti nauji įrodymai ir nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nebuvo reikalingos specialios žinios, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovui priteisti visas jo prašomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš apelianto atsakovui priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialui (į.k. 302830193) iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) aštuonis šimtus litų / du šimtus trisdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt euro centų (800 Lt / 231,70 EUR) advokato teisinės pagalbos išlaidų.