Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštas (toliau – AB Lietuvos paštas) dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, grąžinimo į darbą, kompensacijos už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Danguolė Andrijauskienė palaiko ieškovo reikalavimus, prašo juos tenkinti. Nurodė, jog ieškovui nuobaudos buvo paskirtos nepagrįstai. Teigia, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo supažindintas apie nuo 2012-05-01 pasikeitusią aptarnavimo teritoriją, tai yra kad prie 7-os apylinkės, kurią jis aptarnavo iki 2012-05-01, yra prijungta ir dalis 8-os apylinkės. Atsakovo pateiktos lentelės neatspindi P. V. aptarnaujamos teritorijos, ką ir kiek jis turi aptarnauti, nėra nurodyta, kokią teritoriją turi aptarnauti kita pašto darbuotoja, kartu su P. V. išvežiojanti korespondenciją. Be to, ieškovo atstovė mano, jog atsakovas klastoja dokumentus, nes Pristatymo apylinkės duomenų ir matavimo rodmenų lentelėje yra ištaisymai iš Avilių pašto į Kupiškio 7-os apylinkės bei šios apylinkės laiškininko ėjimo-važiavimo schemoje datos ištaisymai iš 2012-01-02 į 2012-02-02. Ieškovo atstovė mano, jog ši aplinkybė yra svarbi nustatant, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie pasikeitusias darbo sąlygas, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių aptarnaujamos teritorijos pasikeitimą (nėra įsakymų, potvarkių, sprendimų, susijusių su aptarnaujamos teritorijos pasikeitimu).

Motyvuojamoji dalis

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas AB Lietuvos paštas ir ieškovas P. V. 2000 m. kovo 22 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti Kupiškio rajono pašto laiškininku (T. 1, b.l. 62-63), nustatytas sutrumpintas darbo laikas – nepilna darbo diena, 0.75 etato. Nuo 2004 m. gegužės 4 d. P. V. perkeltas laiškininku, vairuojančiu automobilį, 0.85 etato. Nuo 2008 liepos 1 d. P. V. pakeistas darbo krūvis į 1.0 etato (T. 1, b.l. 65), nuo 2010 m. vasario 1 d. – sumažintas iki 0.90 etato. 2012 m. birželio 1 d. AB Lietuvos pašto Personalo departamento vadovo potvarkiu (nurodymu) P. V. skirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog jis 2012 m. gegužės 2, 3 dienomis nevykdė AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintame Laiškininko pareigų apraše 3.164 p., tai yra atliko darbo pareigas ne visoje jam priskirtoje Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-oje pristatymo apylinkėje, o tik jos dalyje (T. 1, b.l. 72). 2012 m. birželio 20 d. AB Lietuvos pašto darbo ginčų komisija atmetė P. V. skundą dėl 2012 m. birželio 1 d. skirtos nuobaudos (T. 1, b.l. 27-28). 2012 m. birželio 25 d. AB Lietuvos pašto Personalo departamento vadovo potvarkiu (nurodymu) P. V. už pakartotinį pažeidimą, tai yra už tai, kad jis po 2012 m. birželio 1 d. paskirtos nuobaudos ir toliau nevykdė AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintame Laiškininko pareigų apraše 3.164 p., tai yra atliko darbo pareigas ne visoje jam priskirtoje Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-oje pristatymo apylinkėje, o tik jos dalyje, skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindais. (T. 1, b.l. 77-78).

Ieškinys atmetamas. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Nustatyta, jog P. V. 2012 m. birželio 1 d. AB Lietuvos pašto Personalo departamento vadovo potvarkiu (nurodymu) P. V. skirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog jis 2012 m. gegužės 2, 3 dienomis nevykdė AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintame Laiškininko pareigų apraše 3.164 p., tai yra atliko darbo pareigas ne visoje jam priskirtoje Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-oje pristatymo apylinkėje, o tik jos dalyje (T. 1, b.l. 72). Antra drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – skirta 2012 m. birželio 25 d. už tai, jog jis po 2012 m. birželio 1 d. paskirtos nuobaudos ir toliau nevykdė savo, kaip laiškininko, pareigų visoje jam priskirtoje Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-oje pristatymo apylinkėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. Ieškovas, reikalaudamas panaikinti jam paskirtas drausmines nuobaudas bei pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas iš jo nepagrįstai reikalavo dirbti jam nepriskirtoje apylinkės dalyje, tai yra teigia, jog atsakovo reikalavimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, nes keitėsi darbo sąlygos, todėl jis turėjo būti informuotas apie sąlygų pasikeitimą, turėjo būti gautas ir jo paties sutikimas. Tai yra ieškovas reikalavimą dalyje grindžia DK 119 str. nustatytu draudimu darbdaviui reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Iš darbo sutarties (T. 1, b.l. 8-9) matyti, jog P. V. AB Lietuvos pašte (tuometiniame VĮ Lietuvos pašto Panevėžio ACP Kupiškio rajono pašto) priimtas dirbti III kl. laiškininku Kupiškio rajono pašte, nuo 2004 m. gegužės 4 d. perkeltas į laiškininko, vairuojančio automobilį, pareigas. Sutartyje nurodoma, jog darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas, kolektyvinė sutartis, yra numatyti darbo aprašyme. Atsakovas pateikė AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1-103 patvirtintą Laiškininko pareigų aprašą 3.164 (T. 1, b.l. 79-80), jame nurodoma, jog laiškininko pagrindinė funkcija – kokybiškas pašto ir kitų paslaugų teikimas fiziniams ir juridiniams klientams paskirtoje pristatymo apylinkės teritorijoje. Su šiuo aprašu, kuriame nustatytos laiškininko pareigos, įgaliojimai, atsakomybė, ieškovas buvo supažindintas 2010-06-10 (T. 1, b.l. 81). Atsakovas neigia, kad tai buvo darbo sąlygų pakeitimas ir ieškovo atžvilgiu turėjo būti laikomasi DK 120 str. nustatytos procedūros. Byloje kilo ginčas, ar maršruto pakeitimas, jo padidinimas yra darbo sąlygų pakeitimas, ar ne. DK 120 str. 1 d. nustatyta, kad kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. To paties DK 120 str. 4 d. numato, jog keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Ieškovas, grįsdamas reikalavimą, iš esmės teigia, jog fiziškai buvo padidintos aptarnaujamos teritorijos ribos, pateikė faktinių aplinkybių nustatymo aktą, iš kurio, kaip teigia ieškovas, matyti, kad prie jo ankstesnio atstumo prisidėjo 24 km (T. 2, b.l. 4-5), šioje kelio atkarpoje esantys klientai, kuriems yra reikalinga pristatyti paštą. Be to, ieškovas teigia, tai, jog keitėsi darbo mastas, patvirtina ta aplinkybė, kad kitai laiškininkei, vairuojančiai automobilį, analogiškoje situacijoje buvo pateiktas pranešimas apie darbo sąlygų pasikeitimą ir buvo gautas sutikimas dirbti naujomis sąlygomis. Tai yra ieškovas, kaip minėta, darbo sąlygų pasikeitimą grindžia teritorijos padidėjimu bei pasiūlymu kitam pašto darbuotojui, kuris iš esmės atliko tas pačias funkcijas, kaip ir jis, dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Tačiau šie įrodymai nepagrindžia ieškovo teiginių, kad buvo keičiamas jo darbo mastas tiek, kad turėjo būti keičiama ir sutartis. Pagrindiniai įrodymai, galintys turėti reikšmę sprendžiant klausimą dėl darbo sąlygų pakeitimo, yra atsakovo pateiktos darbo krūvio apskaičiavimo rezultatų lentelės, iš kurių galima daryti išvadas, ar iš esmės keitėsi darbo mastas. Kadangi laiškininko pagrindinė funkcija – kokybiškas pašto ir kitų paslaugų teikimas fiziniams ir juridiniams klientams paskirtoje pristatymo apylinkės teritorijoje, sprendžiant klausimus dėl darbo krūvio pasikeitimo būtina vertinti tiek iki 2012 m. gegužės 1 d. buvusią, tiek po 2012 m. gegužės 1 d. esamą aptarnaujamą apylinkės teritoriją, darbo laiką, reikalingą teritorijai aptarnauti. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti (T. 1, b.l. 82-94, 175-177), jog iki 2012 m. gegužės 1 d. vidutinis laikas ir nuvažiuotas atstumas, reikalingas apylinkei aptarnauti, buvo 4,20 val. per dieną bei 57,9 kilometro, po 2012 m. gegužės 1 d. – atitinkamai 4,19 val. per dieną bei 62,40 km. (T. 1, b.l. 82). Įskaitant darbą pašte, paruošiamajam ir baigiamajam darbui, įteikimui ir išmokėjimui, reglamentuotoms pertraukoms, laiko sąnaudos nuo 2012-05-01 – 7,08 val., arba 0,89 etato (T. 1, b.l. 83). Tą aplinkybę, jog P. V. darbo krūvis nuo 2012-05-01 atitinka 0,89 etato, patvirtina Periodinių leidinių, pašto siuntų, pensijų ir kitų paslaugų apdorojimo pašte įteikimo laiko sąnaudų apskaitos pažyma (T. 1, b.l. 84), kurią 2012-01-27 pasirašė ir P. V. . 2012 m. sausio 27 d. P. V. taip pat pasirašė ir Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-os pristatymo apylinkės duomenų ir matavimo rodmenų lentelę, kurioje numatytas didžiausias apylinkės aptarnavimo darbo krūvis (T. 1, b.l. 86-88), mažiausias darbo krūvis (T. 1, b.l. 89), apylinkės vidutinio ėjimo laiko apskaičiavimo pažymą, kurioje paskaičiuotas pristatymo apylinkės vidutinis ėjimo laikas (T. 1, b.l. 91), vidutinio ėjimo ir važiavimo laiką per dieną (T. 1, b.l. 92). Šių apylinkės pristatymo matavimo duomenys buvo pagrindas apskaičiuojant P. V. darbo krūvį ir pagrindas pripažinti, kad darbo krūvis iš esmės po 2012 m. gegužės 1 d. nekito. Ieškovas šių dokumentų, apie kuriuos buvo informuotas ne vėliau nei po 2012 m. vasario 2 d., iki pat 2012 m. gegužės 1 d., nuo kurios turėjo aptarnautą naują teritoriją, neginčijo. Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių nustatymo aktas (T. 2, b.l. 4-5), kuriame, kaip nurodė ieškovas, konstatuojamas padidėjęs po 2012-05-01 atstumas kilometrais nuo kelio Siauriai-Byčiai-Kupiškis sankryžos iki Smilgių k., nuo Smilgių k. iki Byčių k., nuo Byčių k. iki Vaidegynės k., nuo Vaidegynės k. iki Puponių k., nuo Puponių k. iki Bukonių k bei nuo Bukonių k. iki Kupiškio p. yra 24 km, nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų per dieną nuvažiuotino Panevėžio regiono Kupiškio 7-os pristatymo apylinkės atstumo (maksimalaus – 67,80 km, minimalaus – 54 km), todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog iš esmės keitėsi ieškovo darbo krūvis. P. V. savo atsisakymą dirbti taip pat grindžia aplinkybe, jog kitiems darbuotojams po apylinkių pernormavimo buvo siūloma dirbti pasikeitusiomis sąlygomis, o jam – ne. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų (T. 1, b.l. 82, 168, 178), iš trijų Kupiškio pašto darbuotojų, po 2012 m. gegužės 1 d. likusių dirbti laiškininkais, vairuojančiais automobilį, siūlymas buvo teiktas tik R. Č. , kuriai nuo 2012-05-01, pagal normatyvus apskaičiavus darbo krūvį (T. 1, b.l. 83), šis kito nuo 0.90 iki 1.00, todėl jai ir buvo teiktas pasiūlymas dirbti naujomis sąlygomis. A. M. , kaip ir P. V. , darbo krūvis nekito, todėl jai taip pat nebuvo pateiktas pasiūlymas dirbti naujomis sąlygomis. Daroma išvada, jog darbo sąlygos P. V. nebuvo keičiamos, iš esmės keitėsi tik aptarnaujamoji teritorija. Tačiau ši aplinkybė, neaiškinant jos sistemiškai (atsižvelgiant į aptarnaujamojoje teritorijoje esančių bendrovės klientų, teikiamų paslaugų kiekį, periodiškumą ir kt.) negalėjo būti pagrindas P. V. atsisakyti aptarnauti jam naujai priskirtą visą pristatymo apylinkės teritoriją, ir jis po 2012 m. gegužės 1 d. negalėjo savavališkai rūšiuoti jam priskirtą korespondenciją, iš jos išimant ir paliekant naujai priskirtos apylinkės dalies korespondenciją. Ieškovo P. V. argumentai, jog jis nebuvo supažindintas su naujai aptarnaujamojoje teritorijoje esančiais abonentais, kuriuos jis nuo 2012 m. gegužės 1 d., taip pat neįrodyti, tuo labiau, jog ieškovas laiškininku, vairuojančiu automobilį, dirbo nuo 2004 m. gegužės 4 d., ir jam buvo žinoma aptarnaujamos teritorijos pasikeitimo procedūra, jam darbo krūvis, priklausomai nuo situacijos, buvo keičiamas ne kartą (tiek didinamas, tiek mažinamas) (T. 1, b.l. 11-14). Teismas atmeta ieškovo atstovės teiginius, jog tiek rodmenų lentelės, tiek schema yra suklastotos. Ieškovo atstovė teigia, jog rodmenų lentelėje, kurią turėjo ieškovas, nurodyta, kad tai yra Panevėžio regiono Avilių pašto rodmenų lentelė (atsakovas pateikė su ištaisytu į Panevėžio regiono Kupiškio 7-os pašto pristatymo apylinkės), be to, schemoje akivaizdžiai yra taisyta data – iš 2012-01-01 ir 2012-01-02 į 2012-02-01 ir 2012-02-02. Mano, jog šis klastojimas tik patvirtina aplinkybę, jog P. V. netinkamai buvo supažindintas su nuo 2012 m. gegužės 1 d. turėjusia pasikeisti pristatymo apylinkės teritorija. Tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Visų pirma, ieškovas neneigia, jog rodmenų lentelėje yra nurodyti Kupiškio rajono 7-os apylinkės pašto klientai, o ne jam nepažįstamos Avilių pristatymo 1-os apylinkės klientai. Galima teigti, jog toks ištaisymas, kuris yra padarytas tik atsakovo pateiktame egzemplioriuje, neatitinka rašybos klaidos ištaisymo procedūros, tačiau tai nėra klastojimas. Kaip ir nėra klastojimas datos ištaisymas, jeigu toks ištaisymas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, jog tai yra dokumento klastojimas, tačiau nenurodo, kokią faktinę aplinkybę šis datos ištaisymas paneigia. Pagal AB Lietuvos pašto kolektyvinės sutarties (T. 1, b.l. 95-102), pasirašytos 2003 m. balandžio 16 d., V skyriaus „Darbo normavimas“ 59 p., darbuotojai apie naujų darbo normų taikymą informuojami prieš mėnesį pasirašytinai. Todėl sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovo data, ar ji būtų 2012 m. sausio 1-2 d., kaip teigia ieškovas, ar ji būtų 2012 m. vasario 1-2 d., kaip yra nurodoma schemoje, įtakos ieškovo pareigoms neturi – apie darbo normų pasikeitimą jis bet kokiu atveju buvo informuotas anksčiau nei prieš mėnesį nuo darbo normų pasikeitimo. Tai taip pat gali būti laikytina tik tam tikros rašybos klaidos ištaisymo tvarkos nesilaikymu, bet ne dokumento klastojimu. Įvertinus visus pateiktus įrodymus pripažįstama, jog P. V. nepagrįstai nuo 2012 m. gegužės 1 d. atsisakė vykdyti jam priskirtą funkciją – aptarnauti AB Lietuvos pašto klientus jam priskirtoje teritorijoje, dėl ko pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, pažeidimų, jog būtų nesilaikyta drausminės nuobaudos skyrimo procedūros (DK 240-241 str.), nenustatyta. Kadangi šis pažeidimas buvo sąmoningas ir tyčinis, susijęs su pagrindinėmis jo darbo funkcijomis pristatant korespondenciją, atsakovas privalėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad laiku ir kokybiškai būtų aptarnaujama ta teritorijos dalis, kurią atsisakė aptarnauti ieškovas, todėl ir jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas, įvertinus pažeidimo pobūdį, kaltės formą, jo asmenybę (anksčiau jis nebuvo baustas, buvo tik skatinamas (T. 1, b.l. 191)), nėra per griežta. Tačiau nežiūrint į tai, P. V. po nuobaudos paskyrimo ir toliau neaptarnavo visos jam priskirtos apylinkės, todėl AB Lietuvos paštas ėmėsi papildomų veiksmų tam, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas P. V. aptarnaujamos teritorijos neaptarnaujamoje dalyje, bei už pakartotinį pažeidimą taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pagal DK 237 straipsnio 1 dalį už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Tokias pat nuobaudos numatytos ir AB Lietuvos pašto Panevėžio filialo darbo tvarkos taisyklių 71 p. Atsakovas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, savo sprendimą motyvavo tuo, jog P. V. po 2012 m. birželio 1 d. paskirtos drausminės nuobaudos, su kuria buvo supažindintas pasirašytinai, ir toliau sąmoningai pažeidinėjo darbo drausmę, tai yra atliko darbo pareigas ne visoje jam priskirtoje Panevėžio regiono Kupiškio pašto 7-ioje pristatymo apylinkėje, o tik jos dalyje. Ieškovas, į raštišką atsakovo reikalavimą pasiaiškinti, nurodė, jog jis, ieškovas, savo pareigas atlieka kaip ir anksčiau atlikdavęs, o kitos apylinkės neaptarnavo ir neaptarnaus (T. 1, b.l. 21-22). Šiame paaiškinime, kaip ir pirminiame paaiškinime prieš paskiriant jam pirmą nuobaudą (T. 1, b.l. 18-19), nurodė, jog jis nebuvo tinkamai supažindintas su teritorija, kurią privalo aptarnauti, nėra susipažinęs su prenumeratorių sąrašu bei mano, jog yra pasikeitęs aptarnaujamos teritorijos dydis ir jam turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl darbo krūvio pasikeitimo, kaip tai buvo padaryta su kitomis darbuotojomis. Tačiau akivaizdu, jog toks ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu pažeidė pastarojo interesus bei buvo nebe adekvatus jo, ieškovo, iškeltam klausimui išspręsti. Pripažįstama, jog ieškovas, paskyrus jam drausminę nuobaudą, negalėjo toliau taip elgtis ir tokiu būdu atsisakyti atlikti jam priskirtą pagrindinę darbo funkciją – užtikrinti kokybišką pašto ir kitų paslaugų teikimą fiziniams ir juridiniams klientams paskirtoje pristatymo apylinkės teritorijoje, todėl pagrįstai buvo taikyta ir antra drausminė nuobauda. Įvertinus, jog už pirmą pažeidimą buvo skirta papeikimas, teigti, jog už pakartotinį pažeidimą paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo, yra per griežta, nėra pagrindo. Ieškovo teiginiai, jog antra drausminė nuobauda, skirta už tą patį pažeidimą, neįsigaliojus pirmai drausminei nuobaudai, negalėjo būti skirta, yra nepagrįsti. DK 239 straipsnyje numatyta, jog už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Byloje nustatyta, jog po to, kai P. V. skirta drausminė nuobauda, apie kurią jis buvo supažindintas pasirašytinai (T. 1, b.l. 16), P. V. ir toliau nevykdė jam priskirtų funkcijų. Negana to, paaiškinime darbdaviui dėl tokio elgesio, P. V. kategoriškai nurodė, jog „man, neva, priskiriamos kitos apylinkės neaptarnavau ir neaptarnausiu“ (T. 1, b.l. 21-22). Tai yra jis suvokė, kad jam skyrus drausminę nuobaudą už pareigų neatlikimą, jis ir toliau darė pažeidimą, todėl teigti, kad tai yra vienas drausminis pažeidimas, nėra pagrindo. Kita vertus, ieškovo teiginiai, jog pirma nuobauda nebuvo galiojanti, nes ji buvo apskųsta, taip pat nepagrįsti. DK 243 straipsnyje nurodoma, jog drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda. Darbo kodeksas nenumato drausminės nuobaudos galiojimo sustabdymo ją apskundus, todėl pripažįstama, kad nuobaudą paskyrus, ji yra galiojanti iki tol, kol nebus panaikinta, ar vienerius metus, jeigu drausminėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepadarys naujo drausmės pažeidimo, ar nuobauda nebus panaikinta už gerą ir sąžiningą darbuotoją elgesį ir nesuėjus terminui (DK 243 str.). Skundo padavimas darbo ginčą nagrinėjančiam organui drausminės nuobaudos galiojimo nesustabdo, nebent tokia nuobauda būtų darbo ginčą nagrinėjančio organo būtų panaikinta (tai turėtų įtakos sprendžiant klausimą dėl DK 237 str. 1 d. 3 p. numatytos nuobaudos paskyrimo pagrįstumo). Tokios aplinkybės nenustačius, nėra pagrindo pripažinti, kad vėliau skirta nuobauda už pakartotinį tyčinį pažeidimą buvo nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 93 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus dėl 3705,63 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 2, b.l. 8-14), išlaidas sudaro 12,5 darbo valandų skaičius: atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui atstovavimas atsakovui Kupiškio rajono apylinkės teisme. Atsižvelgus į bylos pobūdį (darbo byla), atsakovo atstovo paruoštų dokumentų kiekį, jų apimtį, į tai, kad byloje atsakovą atstovavo advokato padėjėjas, į jo laiko sąnaudas atstovaujant teisme (dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose – 2012-09-13 nuo 9:00 iki 9:45 val.; 2012-10-11 nuo 13:15 val. iki 14:15 val.; 2012-10-25 nuo 13:15 val. iki 15:45 val.) pripažįstama, jog ieškovo prašoma priteisti suma per didelė ir neproporcinga turėtoms išlaidoms bei laiko sąnaudoms. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą“ 2 p., 3 p., 5 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p. vadovaujantis CPK 3 str. 6 d., teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsakovo prašoma priteisti suma mažinama iki 1800 litų. Dėl procesinių dokumentų įteikimo yra patirta 9,30 Lt išlaidų (2012-11-02 pažyma (T. 1, b.l. 2)). Kadangi ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt), teismas tokios sumos nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB Lietuvos pašto, į.k. 121215587, naudai 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.