Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymus atsakovui A. G. dėl 244,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo jo savininkas A. G. Atsakovas A. G. dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių yra nesumokėjusi metinės Vietinės rinkliavos už 2009-2014 metus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau ir – Nuostatai) 24, 45 ir 59 punktai nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, organizuoja ir tvarko apskaitą, vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą ir vietinės rinkliavos mokėtojų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Nuostatų 34 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog Vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams už komunalinių atliekų tvarkymą nustatomas ir patvirtinamas litais be centų – už vienerius metus, t. y. Vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo A. G. 244,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas A. G. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tai darydamos savivaldybės turi patvirtinti taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Rinkliavos visuotinimo principo „teršėjas moka“ reikalavimas nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje.

Iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundo matyti, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Iš administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo jo savininkas A. G.

Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 24, 45 ir 59 punktai nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, organizuoja ir tvarko apskaitą, vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą ir vietinės rinkliavos mokėtojų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Nuostatų 34 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Vietinės rinkliavos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog Vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams už komunalinių atliekų tvarkymą nustatomas ir patvirtinamas litais be centų – už vienerius metus, t. y. Vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Nuostatų 38 p. numato, kad vietinės rinkliavos mokestis kalendoriniais metais sumažinamas Rinkliavos mokėtojui 70 proc., kai jam priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas, o Nuostatų 40 p. nurodyta, jog nuo Vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami Rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nebuvo gyvenama. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad laikėsi Nuostatuose nustatytos tvarkos ir laiku su nurodyto turinio prašymais ir įrodymais kreipėsi į pareiškėją dėl jo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar šio mokesčio sumažinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, o aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Minėtoje nutartyje akcentuota ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr. pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Taip pat tenkintinas pareiškėjo prašymas ir priteistina iš atsakovo 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas ir realus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo A. G. 244,12 Eur (du šimtai keturiasdešimt keturi Eur 12 Euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 36,30 Eur (trisdešimt šešis Eur 30 Euro ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.