Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo R. K. skundą dėl Širvintų RPK VPS KPG nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 15 d. nutarimu Širvintų rajono policijos komisariatas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskyrė R. K. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 12 mėnesių.

Teismo posėdžio metu protokolą surašęs A. Adomavičius nurodė, kad važiuodamas plento gatve tarnybiniu automobiliu pamatė, kaip P. K. viršydamas greitį kirto plento gatvę ir nuvažiavo teisiai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9 ir 158 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Jis taip pat nurodė, kad su pažeidimu pažeidėjas sutiko.

Nutarimą surašęs pareigūnas Zilbertas Šotlandas nurodė, kad gavęs protokolą, kuriame su pažeidimu sutiko pats pažeidėjas priėmė nutarimą jį nubausti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip jau minėta, skunde R. K. nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo matyti, kad R. K. nubaustas už tai, kad važiuodamas I. Šeiniaus gatve šalutiniu keliu iš chuliganiškų paskatų dideliu greičiu per nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą, kirto Plento gatvę jos nestabdęs, taip keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui. Protokole ir nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais R. K. pažeidė KET 9 ir 158 punktus.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, mano, jog policijos pareigūnai be pagrindo laikė R. K. veiksmus chuliganiškais. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 158 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Iš bylos medžiagos matyti ir tiek pareigūnai, tiek R. K. bei liudytojai nurodė, kad Plento gatve, joks automobilis nevažiavo. Tai reiškia, kad R. K. vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į sankryžą nieko praleisti neturėjo. Nors pareigūnas nurodo, kad R. K. prie sankryžos nesustojo, KET 158 punktas nereikalauja sustoti prie nelygiareikšmės sankryžos, o tik duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelio ženklo sustoti prie sankryžos taip pat nėra. Nors A. Adomavičius teigia, kad R. K. važiavo nesitikinęs ar nėra kitų eismo dalyvių, kuriuos reikia praleisti, R. K. su tuo nesutinka ir nurodo, kad jis pasižiūrėjo ar nėra kitų eismo dalyvių. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo naktis (1 val.), policijos pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu maždaug 100 atstumu nuo sankryžos, mano, jog jie negalėjo aiškiai matyti ar R. K. įsitikino, jog Plento gatvėje nėra kitų eismo dalyvių, kuriuos reikia praleisti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas KET 158 punktas.

Teismo posėdžio metu pareigūnas A. Adomavičius nurodė, kad matėsi, jog R. K. vairuojamas automobilis važiavo greičiau nei leistinas greitis toje vietoje. Tačiau R. K. nesutinka, jog viršijo leistiną greitį ir nurodo, kad važiavo apie 50 km/h greičius. Šį faktą patvirtina ir liudytojų, važiavusių iš paskos bei kartu su R. K., parodymai. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų (greičio matuoklio parodymų, registratoriaus duomenų ir pan.), kad R. K. viršijo leistiną greitį ir jeigu viršijo tai kiek. Todėl visos abejonės sprendžiamos jo naudai.

Teismas, daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. K. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK VPS Kelių policijos grupės 2014 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 95N/12219627-14 panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla R. K. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK VPS Kelių policijos grupės 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 95N/12219627-14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.