Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 11 kartų:

1. 2004 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį – auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti 1 m.;

2. 2004 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 86 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: atiduoti tėvams auklėti ir prižiūrėti, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai bei elgesio apribojimas, įpareigojant atlikti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. auklėjamojo poveikio priemonės –7 mėn.;

3. 2005 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir tęsti mokslą;

4. 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėn.;

5. 2009 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu;

6. 2010 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

7. 2013 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 12 parų areštas;

8. 2014 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu;

9. 2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. 2016 m. rugpjūčio 18 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę;

10. 2017 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė - 1 metai 8 mėn. laisvės atėmimo;

11. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėn., bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 21 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2021 m. gegužės 22 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine Ž. B. metu, lifte tyčia vieną kartą nenustatytu pjaunančiu daiktu įpjovė jai į dešinę plaštaką, vieną kartą ranka sudavė jai į kaktą, tuomet sučiupęs už plaukų išvilko ją iš lifto į koridorių ir ne mažiau aštuonis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sučiupęs už rankų ne mažiau du kartus trenkė Ž. B. į sieną, taip mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį Ž. B. – padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, pažandės kairėje, kairiame žaste, kairės plaštakos 5-ame piršte, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kryžmens ir dešinio sėdmens srityje, pjautinę žaizdelę dešinėje plaštakoje, ir viešoje vietoje tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G919/2021 konstatuojama, kad Ž. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, pažandės kairėje, kairiame žaste, kairės plaštakos 5-ame piršte, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kryžmens ir dešinio sėdmens srityje, pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje. Pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu. Kiti sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. gegužės 22 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant sužalojimams plaštakose, neatmestina kovos ar savigynos galimybė. Odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, kryžmens ir dešinio sėdmens srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir velkant. Sužalojimų padarymo galimybė susižalojant mažai tikėtina (1 t., b. l. 97-99).

Nešiojamo vaizdo registratoriaus (Body worn kamera) vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokole užfiksuota, kai policijos pareigūno klausiama apie nusikaltimo įvykį Ž. B. paaiškino, kad „susipykom ten, mes kai išėjom jis pradėjo su „moike“ ten taip.“ (1 t., b. l. 100-102, 107-111).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra Ž. B.-J., gim. (duomenys neskelbtini), jai konstatuojama kraujuojanti žaizda, gauti paaiškinimai, kad 2021 m. gegužės 22 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) tarp Ž. B. ir P. B. kilus konfliktui, P. B. skustuvu pjovė jai į rankų pirštus, ją smaugė, tąsė rankomis. Įvykį prie lifto matė nepilnametė S. S.. P. B. sulaikytas tą dieną 19. 30 val. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-81).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nusikaltimo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu yra daugiabutis 12-os aukštų gyvenamasis namas. 8 aukšto laiptinėje prie lifto rastos kraujo spalvos dėmės, jos veda iki 9 aukšto (1 t., b. l. 16-25).

P. B. alkotesterio parodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 22 d. 19.56 val. P. B. nustatytas 1,53 promilių girtumas (2 t., b. l. 34).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai P. B. tyčia nežymiai sutrikdžius savo sutuoktinės sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tvarką, pasitvirtino. P. B. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o jo kaltė pagrįsta visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu – mušimu, kitokiu smurtavimu ir padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, bei priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Veika gali būti įvykdoma tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad gali kilti atitinkami padariniai – fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis – veika padaryta savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju kaltinamasis sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę, neturėdamas jokios aiškios priežasties ir teisės naudoti smurtą bei aiškiai jos negerbdamas ir paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, t. y. P. B. 2021 m. gegužės 22 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine Ž. B. metu, lifte tyčia vieną kartą nenustatytu pjaunančiu daiktu įpjovė jai į dešinę plaštaką, vieną kartą ranka sudavė jai į kaktą, tuomet sučiupęs už plaukų išvilko ją iš lifto į koridorių ir ne mažiau aštuonis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sučiupęs už rankų ne mažiau du kartus trenkė Ž. B. į sieną, taip mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį Ž. B. – padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, pažandės kairėje, kairiame žaste, kairės plaštakos 5-ame piršte, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kryžmens ir dešinio sėdmens srityje, pjautinę žaizdelę dešinėje plaštakoje. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė prašė pašalinti aplinkybę, jog P. B. Ž. B. pjautinę žaizdą plaštakoje padarė skutimosi peiliuku. Pažymėtina, kad, įvykio metu nukentėjusioji buvo sunkaus girtumo būklės, nes praėjus 4 su puse valandų, alkotesteris dar rodė 2,40 promilių Ž. B. girtumą (1 t., b. l. 88), todėl spręsti, kad P. B. jos plaštaką sužalojo skutimosi peiliuku, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadą, kad tai pjautinio pobūdžio žaizdelė, skutimosi peiliuko panaudojimas iš kaltinimo pašalintinas, nurodant, kad pjautinė žaizdelė padaryta nenustatytu pjaunančiu daiktu. Ši aplinkybė kaltinimui esminės reikšmės neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, P. B. veika visiškai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas bei vieta. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, kiek truko neteisėti veiksmai ir kt.. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ir aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kuris iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis P. B. 2021 m. gegužės 22 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktine Ž. B. metu, lifte tyčia vieną kartą nenustatytu pjaunančiu daiktu įpjovęs jai į dešinę plaštaką, vieną kartą ranka sudavęs jai į kaktą, tuomet sučiupęs už plaukų išvilkęs ją iš lifto į koridorių ir ne mažiau aštuonis kartus spyręs į įvairias kūno vietas, sučiupęs už rankų ne mažiau du kartus trenkęs Ž. B. į sieną, taip mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sužalodamas savo šeimos narį Ž. B. – padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, pažandės kairėje, kairiame žaste, kairės plaštakos 5-ame piršte, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, dešinio peties srityje, kryžmens ir dešinio sėdmens srityje, pjautinę žaizdelę dešinėje plaštakoje, viešoje vietoje tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kilusius padarinius patvirtina liudytojų V. G., nepilnametės S. S., D. Z., nukentėjusiosios Ž. B. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūra, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja S. S. nurodė, kad išėjusi į laiptinę, ji girdėjo laiptinėje sklindantį rėkimą, nulipo į 8 aukštą ir aikštelėje prie lifto ir pamatė jai nepažįstamą vyrą ir moterį, vyriškis buvo sučiupęs moterį už rankų ir ne mažiau du kartus jos akivaizdoje trenkė ją į sieną, šaukė jai liepdamas užsičiaupti, vartojo daug necenzūrinių žodžių, moteris taip pat šaukė: „Atsikabink, atsikabink, padėkit“. Vyras buvo girtas ir agresyvus, jos klausė, ką ji čia daro, ji išsigando ir nubėgo į 9 aukštą, kuriame sutiko kaimynes, tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynės kalbėjo, jog tai ne pirmą kartą vyksta tokia situacija. Jai būnant 9 aukšte su kaimynėmis ji vis dar girdėjo iš 8 aukšto sklindantį moters šauksmą: „Gelbėkite, padėkit“. Būnant 9 aukšte ir laukiant pareigūnų atbėgo pati nukentėjusioji, kuri sakė, kad ją sužalojo jos vyras, ji sakė, kad jos vyras jai supjaustė pirštus „britvute“. Ji matė, kad ranka buvo kruvina, kraujo buvo ir laiptinėje ir pati nukentėjusioji buvo susikruvinusi savo veidą krauju nuo kraujuojančios rankos. Įvykio metu jautė stresą, nes tai nebuvo kasdienė situacija. Liudytojos V. G., D. Z. patvirtino, kad dėl įvykio buvo baisu, nemalonu. Pastaroji nurodė, kad bijojusi, jog moterį nuskriaudęs asmuo gali sugrįžti ir ką nors padaryti ir jai pačiai.

Kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad taip elgėsi, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi P. B. suvokė, kad įžūliai elgiasi viešoje vietoje, trikdo visuomenės rimtį bei tvarką ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo P. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos veikų padarymui (t. 2 b. l. 34) bei būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis P. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas 11 kartų, tačiau už smurtinius nusikaltimus neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17-20), registruotas ir gydytas priklausomybės ligų centro Kauno filiale, kaip asmuo, turintis psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 117), tačiau pateikta specialisto išvada, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 124), LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 119), nedirbantis, nors ir registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 23) ) – visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Įvertinęs visus bylos duomenis, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visumą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. 2021 m. gegužės 24 d. skirta kardomoji priemonė-suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nuo laikinojo sulaikymo momento, t. y. nuo 2021 m. gegužės 22 d. (2 t., b. l. 73-75), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 64, 102), paliktini byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje ir skirti bausmes :

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 284 straipsnį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti P. B. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliui ir P. B. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę –suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus palikti saugoti byloje, kaip ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. (Išaiškinti kaltinamajam, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka).