Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad artimieji jam siunčia pinigų įsigyti būtinų buitinių ir maisto prekių, bet šiuos pinigus turėjo panaudoti siekdamas įrodyti nekaltumą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šios priežasties suprastėjo jo santykiai su artimaisiais, pablogėjo fizinė ir dvasinė būsenos, jis prastai miega, pakilo kraujospūdis. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

medžiagų, jis 16.50 val. buvo nuvestas į specialiai tam pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus greitą tyrimo priemonę (testą) buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA. 2021 m. balandžio 9 d. buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-266(1).

Pareiškėjui nesutiko su testo rezultatais dėl narkotikų vartojimo, todėl paprašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas (2021 m. balandžio 9 d. prašymas Nr. 50-247(1)). Pareiškėjo prašymu tiriamoji medžiaga 2021 m. balandžio 13 d. buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų (ABFUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMBCHMICA,WH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta bei tuo pagrindu buvo surašyta Specialisto išvada Nr. T-N 815/2021(01).

Pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvadoje konkrečiai apie medžiagą AB-PINACA pasisakyta nebuvo.

Nurodo, kad neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Todėl, atsakovo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka.

Aktualiame teisiniame reglamentavime nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami.

Pažymi, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį ir savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją, to skunde nenurodo ir pareiškėjas. Paaiškina, kad kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas paneigė Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė nesant pažeidimo sudėties

Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad siekiant įrodyti nekaltumą, pareiškėjas savo lėšomis darėsi pakartotinį tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje.

Iš į bylą pateikto 2021 m. balandžio 9 d. Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 79-266(4) matyti, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 9 d. 16.50 val. – 17.10 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA.

Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis.

Valstybinė teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija priėmė 2021 m. balandžio 13 d. išvadą Nr. T-N 815/2021(1), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime sintetinių kanabinoidų (ABFUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMBCHMICA,WH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo teismo priteisti pinigais.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės, kaip ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Pvc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1355/2010 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.