Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai T. T., kaltinamajam E. N., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. 2015-11-17, apie 07.15 val., Kaune, Šiaurės prospekte, atkarpoje nuo Sukilėlių pr. ir Jonavos g., kryptimi link Jonavos gatvės, vairuodamas automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą, tuo padarydamas automobilio keleivei T. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, važinėja maršrutu Lietuva – Didžioji Britanija, veža krovinius ir keleivius. 2015-11-17 savo vairuojamame automobilyje ,,Mercedes Benz Sprinter“ vežė keleivę T. T. į Šiaulius. Kaune, Šiaurės prospekte, važiuojant nuokalne, jo vairuojamą automobilį sumėtė, apsuko, kadangi automobilis buvo pakrautas ir šlapia kelio danga, todėl atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Apie eismo įvykį pranešė policijai. T. T. sužalojimais nesiskundė, todėl nuvežė ją į Šiaulius. Kitą dieną jam paskambino T. T. ir pranešė, jog eismo įvykio metu jai lūžo šonkaulis. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė.

Nukentėjusioji T. T. parodė, kad maršrutiniu autobusiuku kaip keleivė važiavo į Šiaulius. Važiuojant Kaune, pajuto, kad automobilis sukasi aplink ir atsitrenkė į stulpą. Iš pradžių sužalojimų nejautė, tačiau važiuojant iki Šiaulių pradėjo skaudėti. Atvažiavusi į Šiaulius, kreipėsi į medikus, jai buvo nustatytas dešinės pusės XI šonkaulio lūžis. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jam atleido, pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi.

Iš 2015-12-02 apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su nukentėjusiosios T. T. ambulatorinio gydymo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje apskaitos kortele, konstatavo dešinės pusės XI šonkaulio lūžį. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p. toks sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta T. T. sveikata, E. N. pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. N. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pats teigė, jog kelio danga buvo šlapia, nesuvaldė automobilio ir leisdamasis nuokalne atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Automobiliui atsitrenkus į kliūtį, buvo sužalota keleivė T. T., kuriai lūžo dešinės pusės šonkaulis, ką patvirtino teismo medicinos ekspertas. Toks sužalojimas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p., laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant priežastiniam ryšiui tarp E. N. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kilusių padarinių – nesunkaus T. T. sveikatos sutrikdymo, E. N. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d.

E. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. N. nukentėjusiosios T. T. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji T. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

E. N. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo neatsargaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja T. T. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl eismo įvykio vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiąją T. T.. Kaltinamasis vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, išlaiko šeimą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog E. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-12-17 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4895 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. N., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja T. T. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. N. neskirti.

Išaiškinti E. N., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.