Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-29 · Byla Nr. N-62-633-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
N-62-633-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9 (62)–633/2007Procesinio sprendimo kategorija – 32
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu V. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 150 litų bauda, nes jis 2005 m. spalio 18 d., apie 15 val. 20 min., Kaune, K. Baršausko - R. Kalantos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 150 punkto reikalavimus, sukdamas į dešinę, iš anksto nepersirikiavo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su greta ta pačia kryptimi iš dešinės važiavusia kita transporto priemone bei ją apgadino.

II.

V. Ž. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė policijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad įvykio dieną jis su savo automobiliu iš Kovo 11- osios g. įvažiavo į kelią, pažymėtą kelio ženklais Nr. 203 (sankryža su pagrindiniu keliu) bei Nr. 410 (eismas ratu), ir važiuodamas antrąja eismo juosta bei privažiavęs sankryžą su K. Baršausko ir M. Riomerio g., persirikiavo į pirmąją eismo juostą, iš kurios turėjo pasukti į R. Kalantos g. Išvažiuodamas iš žiedo ir pastebėjęs prie pėsčiųjų perėjos pėsčiąjį, automobilį pristabdė. Iš karto po to pajuto, kad į automobilio galinę dalį atsitrenkė nukentėjusios K. B. vairuotas automobilis „VW Caddy". Pagal eismo įvykio situaciją ir automobilių apgadinimų pobūdį, pareiškėjo nuomone, pagrindine autoįvykio priežastimi buvo K. B. veiksmai, kuri įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, nedavė kelio (nepraleido) jo vairuotai transporto priemonei ir tokiu būdu pažeidė KET 146 punkto reikalavimus. Todėl mano, kad administracinė nuobauda paskirta nepagristai.

Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, jog pagal KET 150 punkto reikalavimus, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu), vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto < ... >.

Pareiškėjas, darydamas išvadą, kad pagrindine sąlyga autoįvykiui kilti buvo automobilio „VW Cady“ vairuotojo veiksmai, tokią nuostatą motyvuoja eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdžiu, jų susidūrimo mechanizmu, liudytojos A. Ž. parodymais, prieštaringais nukentėjusiosios K. B. paaiškinimais, ir teigimu, kad K. B. į žiedinę sankryža įvažiavo ne iš M. Riomerio g., bet iš šalia sankryžos su R. Kalantos g. esančios teritorijos (parduotuvės aikštelės).

Pirmųjų dviejų teiginių pagrindimas reikalauja specialių žinių, todėl aptariamuoju atveju teismas vadovaujasi eksperto išvada. Ekspertizės akto tiriamąja dalimi nustatyta, kad automobilio „VW Caddy“ trasų kryptis rodo deformuojančias jėgas veikus iš galo į priekį ir nedideliu smailu kampu iš kairės į dešinę. Automobilio „BMW“ dešiniame šone matomi link galinės dalies sklandžiai siaurėjantys pėdsakai rodo, kad automobilio „BMW“ kontaktas silpnėjo link automobilio galo ir pasibaigė nepasiekęs automobilio užpakalinio gabarito, kai automobilis „BMW“ išėjo iš sąlyčio su automobiliu „VW Caddy“. Atsižvelgiant į ant transporto priemonių susidariusių pėdsakų pobūdį ir jų padėtis po eismo įvykio, dalinis šių transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „BMW“, judėdamas didesniu greičiu ir važiuodamas nedideliu smailu kampu iš kairės į dešinę ta pačia kryptimi važiuojančio ir dešiniau esančio „VW Caddy“ atžvilgiu, užpakaliniu dešiniuoju ratu, užpakaliniu dešiniuoju sparnu ir užpakalinio bamperio dešine puse slystamai kontaktavo su dešiniau esančio automobilio „VW Caddy“ priekiniu kairiuoju sparnu, bei priekinio bamperio kaire puse. Transporto priemonėms susilietus, automobilis „BMW“ savo užpakaliniu dešiniu ratu paliko tamsius pėdsakus automobilio „VW Caddy“ priekinio bamperio kairiame kampe, užpakalinio dešiniojo sparno rato arkos užpakaline dalimi bei užpakalinio bamperio dešine puse už rato arkos - įlinkimą, platėjančias link priekio trasas ant automobilio „VW Caddy“ priekinio kairiojo sparno, bei tamsų pėdsaką ant priekinio bamperio kairės pusės. Šioje situacijoje labiausia tikėtina, kad automobilių kontaktas nutrūko, kai automobilis „VW Caddy“ kiek pasuko į dešinę, todėl žymės ant automobilio „BMW“ liko ne iki pat jo užpakalinio gabarito. Po slystamo kontakto abu automobiliai stabdomi dar pavažiavo į priekį ir į dešinę, kol sustojo taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.

Toks transporto priemonių susidūrimo mechanizmas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios K. B. paaiškinimais ir liudytojo I. D. parodymais. Nurodyti asmenys tiek pirminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiai nurodė, kad į žiedinę sankryžą įvažiavo iš M. Romerio g. ir judėjo pirmąja eismo juosta iki dešinio posūkio su R. Kalantos g.

Vertinant liudytojos A. Ž. parodymus atsižvelgtina į tai, kad ji yra pareiškėjo sutuoktinė, jos parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl laikyti tokius parodymus objektyviais ir jais vadovautis teismas negali.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas sutiko su eksperto išvada, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW“ vairuotojas V. Ž. manevruodamas užkirto kelią dešiniau jo automobilio žiedine sankryža važiavusiam automobiliui „VW Caddy“, jam gretima eile sukančiam į dešinę, sukliudė saugiai užbaigti numatytą manevrą, nepaliko tarpo iš šono saugiam automobilių prasilenkimui, taip sudarė pavojingą kliūtį ir sukėlę grėsmę eismo saugumui.

Todėl pripažintina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. Pareigūnas tinkamai taikė ATPK 30 ² straipsnio reikalavimus. Įstatymo ir nuobaudos skyrimo tvarkos nepažeidė, todėl naikinti nutarimą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 297 straipsnis).

III.

V. Ž. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir nesutinkama su teismo nutartyje padarytomis išvadomis.

Atsiliepimas

Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti kaip nepagrįsto. Nurodyta, kad sprendžiant iš aprašytos visos situacijos galima teigti, kad V. Ž. pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą jau pravažiavęs K. Baršausko ir M. Riomerio gatvių susikirtimus, tuo sudarė galimybę nekliudomai įvažiuoti į žiedą iš M. Riomerio gatvės, automobiliui, vairuojamam K. B. , kuri pasukusi į dešinę pirmąją eismo juostą, tęsė judėjimą. Tokiu būdu V. Ž. atsirado kliūtis iš dešinės, jis rikiuodamasis privalėjo praleisti, kas ir buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Samprotavimai tai, kad K. B. negalėjo vairuoti šio automobilio yra nepagrįsti, nes ji turėjo reikiamą kategoriją jo vairavimui, nors neturint dviejų metų vairavimo stažo tai nedraudžia joks įstatymas, Įvertinus byloje surinktą medžiagą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, liudytojų parodymus, ekspertų išvadą, eismo įvykio vietos schemą galima teigti, kad K. B. yra nepažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimų,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos administracinis teismas pripažino, kad policijos nutarimas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Iš apygardos administracinio teismo nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas skundą, apsvarstė visus pareiškėjo skunde keltus klausimus, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei visas kitas skunde nurodytas aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su teismo padarytuoju įrodymų vertinimu ir pateikia incidento situaciją iš jam palankios pozicijos. Reikia pažymėti, kad apygardos administracinis teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatų. Ši teisės norma numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kada padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, kada iškeliamos ir ištinamos galimos versijos, įvertinama įrodymų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutartyje. Teismas įrodymus vertino teisingai, yra įrodymų analizė. Taigi, nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Todėl tenkinti pateiktąjį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas