Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-926-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00707-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1; 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.1.7.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovams I. B., R. B. ir S. B., tretieji asmenys D. B. ir R. B., dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., po V. B. mirties jo teisių ir pareigų perėmėjams atsakovams I. B., R. B. ir S. B. dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be bendraturčių (atsakovų) sutikimo. Nurodė, kad ieškovui, tretiesiems asmenims ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog bendraturčiams priklausančiame name esanti pastogė nėra įregistruota viešame registre, todėl neįskaičiuota į bendrą namo plotą. Siekiant objektyviai atidalyti gyvenamojo namo dalis, būtina iš pradžių atlikti namo kapitalinį remontą, jo tikslas – įrengti palėpę ir ją įregistruoti viešame registre kaip atskirą gyvenamojo namo patalpą. Nurodė, jog ieškovas, siekdamas išspręsti šią situaciją, kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Klaiprojektas“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto parengimo. Nurodė, jog tretieji asmenys su projektu sutinka, o atsakovai su projektu nesutinka ir atsisako jį pasirašyti nenurodydami jokių tai pagrindžiančių motyvų. Teigia, jog tokie atsakovų veiksmai sąlygoja ieškovo, kaip namo dalies valdytojo, teisių suvaržymus, pažeidžia ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą valdant ir naudojant bendrąją dalinę nuosavybę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-26 sprendimu ieškinį patenkino.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendraturčių nesutikimas atlikti namo kapitalinį remontą turi būti protingai motyvuotas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiajam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovams.Nagrinėjamu atveju atsakovai atsisakymą duoti sutikimą atlikti planuojamus kapitalinio remonto darbus grindė techninio projekto neatitiktimi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog parengtas projektas turi netikslumų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl nustatytų netikslumų teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad projektas neatitinka statybą/ rekonstrukciją/ kapitalinį remontą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovui atlikus kapitalinį remontą ir įregistravus palėpę savo lėšomis, bendraturčių – atsakovų teisės ir interesai pažeisti nebus. Tuo atveju, jei atlikus statybos/ remonto darbus ieškovas reikalautų iš atsakovų proporcingai prisidėti prie susidariusių išlaidų ir atsakovai su tuo nesutinktų, ieškovui išliktų galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų kapitalinio remonto išlaidų dalies iš bendraturčių priteisimo, tačiau tokios galimybės buvimas nepatvirtina, jog šios išlaidos būtų priteistos. Teismas vertino, jog atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti kapitalinį remontą pažeidžia ieškovo, kaip namo dalies savininko, teisę valdyti ir naudoti bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi šiuo metu į palėpės patalpas ieškovas turi galimybę patekti tik per atsakovams priklausantį antrame namo aukšte esantį tualetą, bendro įėjimo nėra.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovui neleidžiant be bendraturčių sutikimo atlikti namo kapitalinį remontą siekiant įrengti ir įregistruoti palėpę jam būtų apribota teisė naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, taip pažeidžiant bendrosios dalinės nuosavybės turėtojo teises valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančia palėpės dalimi.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovės I. B. apeliacinis skundas, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo noras atlikti pastogės kapitalinį remontą yra apsimestinis. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl atsakovai nepritarė ieškovo pateiktiems kapitalinio remonto sprendiniams ir dėl to nedavė sutikimo, buvo ta, kad ieškovas nori atlikti palėpės kapitalinį remontą neremontuodamas prastos būklės stogo, o tik nori stogą apšiltinti iš vidaus. Stogas yra blogos būklės, stogo dangoje yra kiaurymių, pro kurias esant gausiam lietui į pastogę teka vanduo. Esant tokiai stogo būklei, pastogėje įrengiant tinkamas gyventi patalpas, būtina remontuoti stogą. Joks protingas asmuo neinvestuos lėšų ir nešildys stogo tik iš vidaus, esant stogo kiaurymių, nes toks lėšų panaudojimas tiesiog beprasmis, neefektyvus ir atsakovai nenori prisidėti savo lėšomis prie remonto, kuris prieštarauja protingumo, ekonomiškumo, racionalumo principams, ieškovo nurodomas kapitalinio remonto būdas atsakovams yra nepriimtinas ir jau vien ši atsakovų atsisakymo duoti sutikimą atlikti kapitalinį remontą priežastis yra svari ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog projektinį pasiūlymą rengęs projektuotojas net nebuvo fiziškai apsilankęs name, todėl klaidingai projektiniame pasiūlyme stogo ir sienų esamą būklę aprašo kaip gerą.Projektiniame pasiūlyme deklaruojama, kad ketinama įrengti gyvenamosios paskirties – poilsio patalpą, tačiau nėra numatyta nė vieno sprendinio, būtino funkcionuoti gyvenamosioms patalpoms – elektros, šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos ir pan.Iš projektinio pasiūlymo matyti, jog ieškovas nori remontuoti ne tik savo, bet ir atsakovų patalpų dalis. Atsakovai pagrįstai nesutinka, kad ieškovas remontuotų ir atsakovams priklausančią dalį ieškovo norimu būdu, po ko jis dar įgytų teisę reikalauti išlaidų atlyginimo.Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, jų 153 punkto nuostatos numato, kad neįrengtų pastogių kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa pastogė (palėpė) suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Šiuo atveju, siekiant atlikti kapitalinį remontą, palėpė turi būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau šiuo metu kadastrinių matavimų byla yra nesuformuota. Ieškovas supranta ir žino, kad Registrų centras nesuformuos palėpės kadastrinių matavimų bylos ir neįregistruos šios palėpės plotų, dėl ko ieškovui tektų skųsti Registrų centro atsisakymą įregistruoti palėpės kadastrinius matavimus ir šį teisinį ginčą ieškovas pralaimėtų, nes teisinis reguliavimas dėl palėpių įregistravimo yra aiškus ir ieškovui nepalankus. Dėl šios priežasties ieškovas bando įtikinti teismą leisti atlikti teisiškai neįregistruotos patalpos kapitalinį remontą ir gauti sprendimą, faktiškai (gavus statybos leidimą ir ją baigus) padėsiantį įteisinti palėpę kaip dalinę nuosavybę, taip apeinant teisės aktų reikalavimus.Projektas neatitinka Palėpių projektavimo taisyklių STR 2190.01:1997, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 170. Projektuojant palėpėje kitos paskirties patalpas, šiuo atveju poilsio patalpą, turi būti laikomasi gyvenamųjų butų projektavimo reikalavimų (4.2.4 p.), kaip antai: gyvenamųjų patalpų minimalus aukštis turi būti 2,45 m, koridoriai turi būti ne siauresni nei 1,3 metro ir t. t. Kadangi šių atstumų neįmanoma išlaikyti dėl pernelyg mažų patalpų, todėl projektiniame pasiūlyme nėra šių svarbių matmenų. Ta pati situacija yra ir su laiptinės, vedančios iš antrojo aukšto į palėpę, įrengimu – nėra pagrindinių matmenų, laiptai uždengia dalį atsakovams priklausančio tualeto durų.Ieškovo prašomi atlikti darbai, dėl kurių atsakovai neduoda sutikimo, negali būti laikomi kapitaliniu remontu. Šiuo atveju ieškovo norimi atlikti darbai turi būti priskiriami prie rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto. Ir tai nėra formalus trūkumas – tai esminis trūkumas, nes skiriasi šių statybos rūšių teisinis reguliavimas, kapitaliniam remontui keliami kur kas mažesni reikalavimai nei rekonstrukcijai.Teismas, tenkindamas ieškinį, suteikė ieškovui daugiau materialinių teisių, nei jam priklauso, t. y. ieškovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti teismo leisti atlikti kapitalinio remonto darbus ir į tretiesiems asmenims priklausančias palėpės idealiąsias dalis, ir teismas sprendimu nepagrįstai faktiškai ieškovui leido atlikti kapitalinį remontą ir trečiųjų asmenų nuosavybės dalyse. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, faktiškai jam leido atlikti kapitalinį remontą ne tik ieškovo, bet ir trečiųjų asmenų turimose turto dalyse, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl dėl šio pažeidimo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.Teisme taip pat gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nepateikė specialisto išvados bei jokių kitų patikimų duomenų apie tai, kad specialisto paruoštas ir ieškovo pateiktas kapitalinio remonto ir paskirties keitimo projektas neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kad pagal pateiktą projektą nėra galimybės atlikti ieškovo pageidaujamus kapitalinio remonto darbus.Visiškai nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo motyvas, jog teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą ir faktiškai jam leisdamas atlikti kapitalinį remontą ne tik ieškovo, bet ir trečiųjų asmenų turimose turto dalyse, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. D. B. ir R. B. davė ieškovui sutikimus atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus pagal ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą, t. y. jie sutiko, kad ieškovas atliktų darbus ir jiems priklausančiose palėpės patalpose.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – UAB „SPKT“ 2016-08-03 specialisto išvadą Nr. 10-16T, joje nurodyta, kad ieškovo pateiktas ir UAB „Klaiprojektas“ sudarytas projektinis pasiūlymas neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų teisės aktų reikalavimų.Ieškovas N. B. pateikė teismui nuomonę dėl apeliantės pateikto įrodymo, ieškovas nurodo, jog apeliantės į bylą pateikta specialisto išvada nepatvirtina, kad UAB „Klaiprojektas“ sudarytas projektinis pasiūlymas iš esmės neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų teisės aktų reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas, duodamas leidimą atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, iš esmės pažeidė atsakovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovas taip pat prideda UAB „Klaiprojektas“ pažymą, joje išdėstyta projektuotojo nuomonė dėl specialisto išvados, pateiktos į bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, suteikė ieškovui daugiau materialinių teisių, nei jam priklauso, t. y. ieškovas neturėjo reikalavimo teisės prašyti teismo leisti atlikti kapitalinio remonto darbus ir į tretiesiems asmenims priklausančias palėpės idealiąsias dalis, ir teismas sprendimu nepagrįstai faktiškai ieškovui leido atlikti kapitalinį remontą ir trečiųjų asmenų nuosavybės dalyse. Teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą faktiškai jam leido atlikti kapitalinį remontą ne tik ieškovo, bet ir trečiųjų asmenų turimose turto dalyse, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punkte, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl dėl šio pažeidimo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog į bylą pateikto Kapitalinio remonto projekto 31 lape yra pasirašę N. B., D. B. ir R. B.. Taigi, akivaizdu, jog D. B. ir R. B., pasirašydami minėtame projekte, ieškovui davė sutikimus atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus pagal ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą, t. y. jie sutiko, kad ieškovas atliktų darbus ir jiems priklausančiose palėpės dalyse. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo prašyti teismo pripažinti ieškovui teisę atlikti kapitalinio remonto darbus ir į D. B. bei R. B. priklausančias palėpės dalis, nes, kaip jau minėta, šie sutikimai buvo gauti, todėl šie asmenys į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, jog 2016-09-06 žodine nutartimi miręs R. B. pakeistas jo teisių perėmėja V. B. (CPK 48 straipsnio 1 dalis), teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi R. B. buvo davęs sutikimą atlikti namo palėpės kapitalinį remontą, konstatuotina, jog ir V. B. sutikimas atlikti kapitalinį remontą namo palėpėje yra duotas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliantės prašymas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo netenkintinas.Apeliantė nurodo, jog ieškovo prašomi atlikti darbai, dėl kurių atsakovai neduoda sutikimo, negali būti laikomi kapitaliniu remontu. Šiuo atveju ieškovo norimi atlikti darbai turi būti priskiriami prie rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto. Ir tai nėra formalus trūkumas – tai esminis trūkumas, nes skiriasi šių statybos rūšių teisinis reguliavimas, kapitaliniam remontui keliami kur kas mažesni reikalavimai nei rekonstrukcijai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustato, jog statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymą detalizuojančio bei statybos rūšis reglamentuojančio Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys 9 straipsnis nustato, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Pažymėtina, jog atsakovė, teikdama, jog ieškovo prašomi atlikti darbai turi būti priskiriami prie rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto, nepateikia jokių įrodymų, jog atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontą bus pakeisti statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, dėl to šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog parengtas projektas turi netikslumų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatytų netikslumų pagrindu teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad projektas neatitinka statybą/ rekonstrukciją/ kapitalinį remontą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Taip pat nesutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantė nepateikė specialisto išvados ir jokių kitų patikimų duomenų apie tai, kad specialisto paruoštas ir ieškovo pateiktas kapitalinio remonto ir paskirties keitimo projektas neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kad pagal pateiktą projektą nėra galimybės atlikti ieškovo pageidaujamus kapitalinio remonto darbus. Apeliantė į bylą yra pateikusi UAB „SPKT“ 2016-08-03 parengtą specialisto išvadą Nr. 10-16T (T. 2, b. l. 51-56). Specialistas, vertindamas Gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir paskirties keitimo (duomenys neskelbtini), projektą, pateikė išvadas, kad:Gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir paskirties keitimo (duomenys neskelbtini), projektas parengtas, projekto užsakovui N. B. neatlikus ir nepateikus projektuotojui pastato konstrukcijų tyrimų.Projektas parengtas namo bendraturčiui negavus namo daugumos patalpų savininkų pritarimo neįrengtoje pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas, nes labai padidinamos (2,7 karto) skaičiuojamosios apkrovos į antro aukšto perdengimus. 2,3 karto padidinamos apkrovos į stogo laikančiąsias konstrukcijas. Dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų, laikančiųjų perdengimų apkrovimo gali susidaryti avarinė perdengimų, stogo konstrukcijų būklė, stogas, perdengimai gali įgriūti ir sukelti pavojų antrame ir pirmame aukštuose gyvenančių gyventojų gyvybei.Netyrinėtos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos, neatlikti konstrukcijų skaičiavimai, nenustatyta, kad esamos pastato konstrukcijos atitinka esminius statinio reikalavimus.Prieš atliekant pastato kapitalinio remonto projektą, projektuojant gyvenamąsias patalpas neįrengtoje pastogėje, užsakovas – statytojas nepateikė konstrukcijų gyvenamojo namo pamatų, sienų, laikančiųjų pertvarų, perdengimų, stogo konstrukcijų, tai yra pastato konstrukcijų, būklės turimo akto, nenustatė leistinų apkrovų į esamus perdengimus, sienas, pamatus dydžių, neatliko esamų konstrukcijų skaičiavimų. Projekte numatytų remontuoti ir pertvarkyti laiptų, tai yra evakuotis skirtų laiptų aikštelių, plotis mažesnis už laiptų plotį. Tarp laiptatakių nėra 50 mm tarpo, skirto gaisrinėms žarnoms nutempti, projektas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 128 punkto reikalavimų.Neatsižvelgta į tai, kad pastato kapitalinio remonto metu gali pablogėti gyvenimo sąlygos antro aukšto gyventojams, nes remontuojant pastatą išardomi laiptai, papildomomis didelėmis apkrovomis, 2,7 karto viršijančiomis esamas apkrovas, apkraunami antro aukšto perdengimai, 2,3 didesnėmis apkrovomis nei esamos apkraunamos esamos stogo konstrukcijos, remonto metu antro aukšto gyventojai negalės patekti į savo patalpas.Atsižvelgiant į tai, kad esamo namo konstrukcijos yra nepatenkinamos ir blogos būklės, reikia atlikti namo sienų, perdengimo konstrukcijų, stogo konstrukcijų būklės tyrimus pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimas“ 4.2, 9, 16, 17, 18, 23.3, 23.4, 23.9, 23.11 punktų reikalavimus.Iš specialisto išvados akivaizdu, jog parengtas projektas ne tik turi netikslumų, tačiau dėl šių nustatytų netikslumų parengtas projektas dėl pastato konstrukcijų tyrimų neatlikimo, nenustatytų leistinų apkrovų dydžių į esamus perdengimus, sienas, pamatus, nenustatant, kad esamos pastato konstrukcijos atitinka esminius statinio reikalavimus, neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkto, 4 straipsnio bei STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimas“ 7, 8, 12, 13 punktų reikalavimų, dėl projekte numatytų remontuoti ir pertvarkyti laiptų parengtas projektas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 128 punkto, dėl atliekamo kapitalinio remonto metu neišspręstų galimų pablogėti gyvenimo sąlygų antro aukšto gyventojams projektas neatitinka Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 punkto 1 pastraipos reikalavimų.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog bendrame name vykdant statybas neišvengiamai gali atsirasti tam tikras neigiamas poveikis kitiems name esančių butų bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą atlikti kapitalinį remontą. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar remonto darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į pastatą, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į UAB „SPKT“ 2016-08-03 parengtą specialisto išvadą Nr. 10-16T (T. 2, b. l. 51-56), daro išvadą, jog ieškovo iniciatyva parengtas Gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir paskirties keitimo Miško g. 9, Klaipėdoje, projektas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punkto, 4 straipsnio, 6 straipsnio 4 punkto 1 pastraipos, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimas“ 7, 8, 12, 13 punktų, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 128 punkto reikalavimų, todėl kapitalinis remontas, atliekamas vadovaujantis minėtu projektu, gali lemti esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeisti bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat pažymėtina, jog, dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų atliekant palėpės rekonstrukciją pagal ieškovo pateiktą Gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir paskirties keitimo (duomenys neskelbtini), projektą, taip pat kyla grėsmė ne tik atsakovų sveikatai ir (ar) gyvybei, tačiau rekonstrukcija pagal statybos techninių reglamentų reikalavimų neatitinkantį projektą taip pat pavojinga ir paties ieškovo sveikatai ir (ar) gyvybei, nes iš specialisto išvados akivaizdu, jog labai padidinamos (2,7 karto) skaičiuojamosios apkrovos į antro aukšto perdengimus. 2,3 karto padidinamos apkrovos į stogo laikančiąsias konstrukcijas, dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų, laikančiųjų perdengimų apkrovimo gali susidaryti avarinė perdengimų, stogo konstrukcijų būklė, stogas, perdengimai gali įgriūti ir sukelti pavojų antrame ir pirmame aukštuose gyvenančių gyventojų gyvybei.Taip pat, neatsižvelgta į tai, kad pastato kapitalinio remonto metu gali pablogėti gyvenimo sąlygos antro aukšto gyventojams, nes remontuojant pastatą išardomi laiptai.Ieškovas teigia, jog neatlikus palėpės kapitalinio remonto, nėra galimybės palėpę įregistruoti viešame registre. Pažymėtina, jog ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis, jog teismo sprendimu atidalytas pastatas ir neįrengta ir neįregistruota palėpė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas minėtų įrodymų nepateikė. 2016-10-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog valstybės įmonė Registrų centras atsisakė palėpę įregistruoti, tačiau jokių šį atsisakymą pagrindžiančių įrodymų neteikė, todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.Įvertinus nurodytus argumentus konstatuotina, jog atsakovai pagrįstai neduoda sutikimo atlikti pastogės kapitalinį remontą pagal ieškovo pateiktą Gyvenamojo namo kapitalinio remonto ir paskirties keitimo (duomenys neskelbtini), projektą, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos bylose dėl teismo leidimo atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, netinkamai vertino faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog teismo leidimo davimas ieškovui atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą be bendraturčių (atsakovų) sutikimo esminio poveikio atsakovų teisėms ir interesams neturės, nepagrįstai sprendė, jog teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad projektas neatitinka statybą/ rekonstrukciją/ kapitalinį remontą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, netinkamai taikė Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punktą, 4 straipsnį, 6 straipsnio 4 punkto 1 pastraipą, STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimas“ 7, 8, 12, 13 punktus, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 128 punktą, dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, persikrstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje yra pateiktas atsakovų I. B. ir R. B. atstovo advokato A. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T. 1, b. l. 182), jame prašoma priteisti atsakovei I. B. 339,62 Eur, o atsakovui R. B. 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė I. B. yra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantį dokumentą – 2014-02-18 mokėjimo nurodymą Nr. 20 (T. 1, b. l. 184), sumokėta 289,62 Eur (1000 Lt) už V. B. pagal 2014-02-18 sąskaitą Nr. AB 1802/2014-1 (už atsiliepimo į ieškinį parengimą), šios išlaidos atsakovei I. B. priteistinos iš ieškovo N. B.. Byloje taip pat pateiktas 2015-07-20 mokėjimo nurodymas Nr. 1, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jo mokama už advokato paslaugas pagal sąskaitas Nr. 2007/2015.1, AB2007/2015.2, AB2007/2015.3, AB2007/2015.4 už I. B. ir R. B., sumokėta suma – 200 Eur, tačiau byloje pateiktos tik dvi sąskaitos, t. y. sąskaita Nr. AB2007/2015.1 (T. 1, b. l. 185) už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. 2-993-793/2015 (dėl kapitalinio remonto), suma – 50 Eur ir sąskaita Nr. AB2007/2015.2 (T. 1, b. l. 186) už teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. 2-993-793/2015 (dėl kapitalinio remonto), suma – 50 Eur. Kadangi pateiktos tik dvi sąskaitos, pagrindžiančios bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, todėl atsakovei I. B. priteistina 100 Eur suma. Iš viso atsakovei I. B. iš ieškovo N. B. priteistinos 389,62 Eur (289,62 Eur + 100 Eur) dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, apeliantei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Apeliantė pateikė bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme pagrindžiantį dokumentą – 2016-03-23 mokėjimo nurodymą Nr. 1 (T. 2, b. l. 35), sumokėtas 31 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsniu, I. B. iš ieškovo N. B. priteistinas 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), iš N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 389,62 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir 31,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

TeisėjosErinija KazlauskienėAlbina PupeikienėGiedrė Seselskytė