- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-01
- Bylos Nr.
- A-575-1010-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Subarė ir partneriai“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Subarė ir partneriai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pakartotinį UAB „Subarė ir partneriai“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2002-12-31, 2005 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. 07-05-32-l nurodė, kad nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių bendrovė galėtų atskaityti pirkimo PVM 7632 Lt pagal Ž. K. įmonės vardu išrašytas sąskaitas bendrovei paliekami galioti papildomo patikrinimo metu (2004 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. 07-03-31-280-A1) papildomai apskaičiuota PVM suma 7632 Lt; taip pat nurodyta, kad pagal pakartotinio patikrinimo metu surinktą informaciją dėl UAB „Subarė ir partneriai“ vykdytų sandorių su UAB „Vilmiksa“, mažinama 2004 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte Nr. 07-03-31-280-A1 papildomai apskaičiuota suma: 2492 Lt PVM, taip pat mažinama 3037 Lt PVM bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr.07-05-32-l/A2-2 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. kovo 4 d. patikrinimo aktą Nr. 07-05-32-l ir nurodė bendrovei sumokėti 7632 Lt PVM, 2290 Lt PVM baudą, taip pat sumažinti 2004 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte Nr. 07-03-31-280-A1 papildomai apskaičiuotas ir 2004 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 07-03-31-280-A2-39 patvirtintas sumas: 2492 Lt PVM, 3037 Lt PVM baudą.
UAB „Subarė ir partneriai“ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimo Nr.07-05-32-l/A2-2 dalį, kuria buvo apskaičiuotas mokėtinas 7632 Lt PVM apskundė centriniam mokesčių administratoriui (b.l. 62).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimu Nr.69-186 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimą Nr.07-05-32-l/A2-2, kuriuo papildomai apskaičiuotas 7632 Lt PVM ir 2290 Lt PVM bauda.
Mokestinių ginčų komisija 2005 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. S-397-(7-398/2005) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimą Nr.69-186 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Subarė ir partneriai“ skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimą Nr.07-05-32-l/A2-2, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimą Nr.69-186, Mokestinių ginčų komisijos 2005-09-01 sprendimą Nr. S-397-(7-398/2005). Skunde nurodė, kad mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos padarytos išvados bei priimti sprendimai neparemti jokiais faktiniais duomenimis, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėja sudarinėjo fiktyvius sandorius ar elgėsi nerūpestingai bei nesąžiningai. Mokesčių administratorius, tikrindamas bendrovės veiklą, netinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir pritaikė įstatymus, o Mokestinių ginčų komisija jas patvirtino, todėl padarytos išvados bei priimti sprendimai grindžiami tik prielaidomis, nepateikiant konkrečių įrodymų, bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje formuojamai praktikai. Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, t.y. parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė, o tuo pačiu nėra minėtos teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Aplinkybės, jog prekės neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, gali būti reikšmingos kaip netiesioginiai įrodymai įrodinėjant, kad prekių apskritai nėra ir jos nebuvo patiektos. Tačiau realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba nebuvimą. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokią ūkinę operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių. Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Bendrovė teigė, kad mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog Ž. K. įmonė neperdavė pirkimo-pardavimo sutarties dalyką sudarančius objektus, t.y. medieną. Apie tai, kad pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimų, patvirtina ir 2005-03-21 Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartis, kurioje nurodyta, kad vykdydama savo veiklą, pareiškėja įstatymo reikalavimų nepažeidė. Bendrovė negalėjo žinoti, kad Ž. K. įmonė yra įkurta neteisėtai bei tai, jog asmenys, pateikę Ž. K. įmonės dokumentus, yra netikri darbuotojai ar atstovai. Pareiškėja pabrėžė, jog mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą, todėl įrodinėjimo našta apie tai, jog bendrovė nežinojo ar neturėjo žinoti, kad partnerių veikla buvo neteisėta, negali būti perkelta pareiškėjai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja raštiškos sutarties su Ž. K. įmone dėl medienos pirkimo mokesčių administratoriui nepateikė. Ž. K. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, kaip jas išrašęs ir pasirašęs asmuo, nurodytas įmonės savininkas Ž. K. . Tačiau 2003-04-09 liudytojo apklausos protokole Ž. K. nurodė, kad 2000 m. susipažino su dviem vyriškais, vardu Paulius ir Rimas, kurie pasiūlė užsidirbti pinigų (po 200 Lt per mėnesį) ir pagal jų prašymą buvo įsteigta įmonė. Įmonės registravimo pažymėjimą, antspaudą Ž. K. atidavė minėtiems vyriškiams bei nurodė, kad kelis kartus mokesčių inspekcijoje pirko specialius apskaitos blankus, už kuriuos mokėdavo tie patys asmenys. Po 200 Lt per mėnesį jis gaudavo nuo įmonės įsteigimo iki 2002 m. vasaros iš kitų asmenų, kurių vienas buvo iš Jonavos, kitas - iš Jurbarko. Ž. K. nurodė, kad pats įmonėje jokios veiklos nevykdė, UAB „Subarė ir partneriai“ jokių prekių nepardavė, pinigų negavo, prekių pardavimo ar pirkimo dokumentuose, pinigų gavimo ar išmokėjimo dokumentuose nepasirašinėjo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje nustatyta, jog prie Ž. K. įmonės vardu išrašytos 2002-04-12 PVM sąskaitos faktūros GCC Nr.2449834 pateiktas 2002-04-12 krovinio važtaraštis Nr.4254546 (nurodytas vežėjas R. K. KPI, automobilis SCANIA ZLP-618) bei 2002-04-12 priėmimo aktas Nr.106. R. K. KPI savininkas R. K. 2002-05-16 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2002 m. balandžio mėn. jam paskambino vyriškis, prisistatė Girėno vardu bei paprašė iš Anykščių rajono į Klaipėdą parvežti medieną ir pasakė, kad bus išrašyti reikiami dokumentai bei iš karto atsikaityta. R. K. įmonės vairuotojas A. K. pagal krovinio važtaraščius Nr.4254546 ir Nr.4254544 automobiliu SKANIA ZLP-618 atvežė medieną iš Anykščių rajono UAB „Subarė ir partneriai“. Kai kroviniai buvo pristatyti į Klaipėdą, minėtas asmuo neišrašė jokių dokumentų ir neatsiskaitė. R. K. nurodė, kad Girėno asmeniškai nematė, su juo buvo sudaręs tik žodinę sutartį, jokių kontaktų su Ž. K. įmone neturėjo. Pagal 2002-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449839 mediena vežta pagal 2002-04-23 ir 2002-04-27 važtaraščius Nr.2193235 ir Nr.2193244, vežėjas G. Š. , automobilis VOLVO GSY-119/ZS-815, vairuotojas A.Vlas, mediena priimta pagal 2002-04-25 ir 2002-04-27 priėmimo aktus Nr.197 ir Nr.209, kuriuos pasirašė UAB „Subarė ir partneriai“ priėmėjas R. G. . G. Š. 2003-05-27 liudytojo apklausos protokole nurodyta, jog minėta pilietė jokio krovinio iš Ž. K. įmonės UAB „Subarė ir partneriai“ nevežė. G. Š. nurodė, kad minėtą automobilį pagal 2002-05-06 panaudos sutartis Nr. l ir Nr. 2 išnuomojo UAB „Mevidaris“, esančiai Klaipėdoje. G. Š. teigė, kad automobilis buvo išnuomotas jau 2002 m. balandžio mėnesį, tik sutartys sudarytos vėliau. A.Vlas nurodė, kad pagal krovinio važtaraščius 2002-04-09 SCA Nr.2193209, 2002-04-23 SCA Nr.2193235, 2002-04-27 SCA Nr. 2193244 vežė medieną UAB „Subarė ir partneriai“, adresu Minijos g. 180, Klaipėda. A.Vlas teigė, jog asmeniškai G. Š. nepažįsta, medieną vežė jos automašina VOLVO Nr. GSY-119/ZS-815 pagal G. Š. įgalioto asmens, kurio pavardės nežino, nurodymus, gautus telefonu. Medieną pakraudavo važtaraščiuose nurodytais adresais, Ž. K. nepažįsta, kam priklausė vežta mediena, nežino, už atliktas pervežimo paslaugas jokio apmokėjimo negavo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad už medieną UAB „Subarė ir partneriai“ atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderių kvitus. Per 2002-04-06 - 2002-04-27 įformintas 56358,65 Lt apmokėjimas. Kita dalis užskaityta, UAB „Subarė ir partneriai“ pardavus Ž. K. įmonei pagal 2002-04-17 PVM sąskaitą-faktūrą GDB Nr. 8353920 27,803 m³ trečios rūšies eglės rąstų už 3608,83 Lt, iš jų 550,50 PVM. Patikrinimo metu nustatyta, jog Ž. K. įmonė transporto priemonių neturėjo, nuo 2000-12-12 joje dirbo vienas darbuotojas - įmonės savininkas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, buvo pagrįstai konstatuota, jog Ž. K. įmonė medienos UAB „Subarė ir partneriai“ atvežti negalėjo. Atsakovo teigimu, byloje yra nustatyta, kad apskaitos dokumentus, suteikiančius teisę į PVM atskaitą, išrašė ir pasirašė nenustatyti asmenys, todėl šie apskaitos dokumentai neatitinka jų įforminimo reikalavimų, nes nepatvirtina ūkinių operacijų fakto tikrumo. Mokestinio ginčo byloje nustačius, kad ūkinės operacijos vyko ne su Ž. K. įmone, o su kitu nenustatytu asmeniu (nenustačius tikrojo ūkinių operacijų turinio) bei UAB „Subarė ir partneriai“ neįrodžius tikrojo ūkinių operacijų turinio, 7632 Lt PVM atskaita negalima. Atsakovo nuomone, Mokestinių ginčų komisijos išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant teisę į PVM atskaitą reglamentuojančias teisės normas. UAB „Subarė ir partneriai“ turėjo visas galimybes įvertinti veiklos partnerius ir sužinoti, kad jie elgiasi neteisėtai, išsiaiškinti tikrąjį apskaitos dokumentus surašiusių asmenų statusą, ką tokioje situacijoje padarytų bet kuris rūpestingas verslininkas. Elgdamasi reikiamai rūpestingai ir pasidomėjusi apie savo veiklos partnerius, UAB „Subarė ir partneriai“ būtų galėjusi nustatyti šių partnerių veiklos nesąžiningumą bei numatyti, kad jie nesumokės pardavimo PVM. Toks mokesčių mokėtojo neveikimas vertintinas kaip nesąžiningumas, kuris taip pat paneigia UAB „Subarė ir partneriai“ teisę į PVM atskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos UAB „Subarė ir partneriai“ skundą patenkinti iš dalies: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2005-09-01 sprendimą Nr. S-397-(7-398/2005); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimą Nr.69-186; panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimą Nr.07-05-32-1/A2-2 dalyje, kurioje UAB „Subarė ir partneriai“ apskaičiuota papildomai sumokėti 7362 Lt PVM bei 2990 Lt PVM baudą; skundo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimo Nr.07-05-32-l/A2-2 dalies, kuria buvo sumažinti 2492 Lt 2004-08-31 patikrinimo aktu apskaičiuotas PVM ir 3037 Lt šio mokesčio bauda, palikti nenagrinėtą.
Teismas nurodė, jog ABTĮ 25 str. l d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o minėto įstatymo 26 str. 3 d. nustatyta, kad mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. Teismas pažymėjo, kad UAB „Subarė ir partneriai“ ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka skundė tik Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dalį, kuria buvo papildomai apskaičiuotas 7632 Lt PVM bei 2990 Lt šio mokesčio bauda, tačiau skunde teismui prašo panaikinti visą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimą Nr.07-05-32-l/A2-2. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimo dalis, kuria pareiškėjai buvo sumažintas 2492 Lt 2004-08-31 patikrinimo aktu apskaičiuotas PVM ir 3037 Lt šio mokesčio bauda, ikiteismine mokestinių ginčų apskundimo tvarka apskųsta nebuvo. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Mokesčių inspekcijos sprendimą šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. l d.), o pareiškėjai išaiškintina, kad, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, ji turi teisę apskųsti minėtą sprendimo dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Teismas nurodė, kad byloje nagrinėtinas ginčas, kilęs tarp UAB „Subarė ir partneriai“ ir mokesčių administratoriaus, dėl teisės į 7632 Lt PVM, kuris išskirtas Ž. K. individualios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, atskaitymą bei 2990 Lt šio mokesčio baudos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos Ž. K. individualios įmonės vardu laikotarpiu nuo 2002-04-06 iki 2002-04-27. Tuo metu apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu reglamentavusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 26 str. buvo nustatyta, kad pirkėjams turi būti išrašyti išsiųstos produkcijos ir suteiktų paslaugų specialūs apskaitos dokumentai - sąskaitos-faktūros arba PVM sąskaitos-faktūros, įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose, ar kiti apskaitos dokumentai, turintys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. nustatytus rekvizitus ir PVM mokėtojo kodą. Pagal PVM įstatymo 18 str. atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose-faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiose apskaitos dokumentuose. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 str. nustato buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitus, kurie dokumentams suteikia juridinę galią. Teismas pažymėjo, kad įstatymai imperatyvia forma nenustato tiesioginės pirkėjo pareigos kontroliuoti, ar pardavėjas tinkamai vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus, atlikdamas ūkines operacijas. Tačiau mokesčio mokėtojas turi galimybę pasirinkti, ar, nesiėmus visų priemonių užtikrinant kitos sandorio šalies veiksmų teisėtumą, rizikuoti mokėjimų biudžetui dydžiu, kuris priklauso nuo paminėtų įstatymais apibrėžtų juridinę reikšmę turinčių faktų, ar teisėtomis priemonėmis pašalinti bet kokias prielaidas apgaulingiems komercijos partnerio veiksmams, tuo pačiu garantuojant efektyviausią prievolių valstybei vykdymą. Šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „Subarė ir partneriai“ nuo 2002-04-06 iki 2002-04-27 į PVM atskaitą įtraukė 7632 Lt pirkimo PVM už medienos (eglės rastų) įsigijimą pagal Ž. K. įmonės pateiktas sąskaitas-faktūras: 2002-04-06 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449797, 2002-04-06 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449798, 2002-04-09 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449800, 2002-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449802, 2002-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449834, 2002-04-16 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449835, 2002-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449837, 2002-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą GCC Nr.2449839. Teismas pažymėjo, kad tiek R. K. , tiek G. Š. ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ne paneigė, o patvirtino, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta mediena buvo atvežta UAB „Subarė ir partneriai“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad mokesčių inspekcijos nurodyti motyvai, jog Ž. K. įmonė UAB „Subarė ir partneriai“ medienos atvežti negalėjo, nes joje nedirbo daugiau darbuotojų, nepaneigia ir neprieštarauja toms aplinkybėms, kad mediena buvo atvežta kitų vežėjų (R. K. KPI, G. Š. ), o tuo pačiu nepaneigia ir sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų atlikimo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl tų mokesčio administratoriaus ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nustatytų aplinkybių, jog ūkinės operacijos, įvardintos minėtose sąskaitose-faktūrose, įvyko. Tam neprieštaravo bei patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Ž. K. individuali įmonė iš PVM mokesčių registro buvo išregistruota 2003-01-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva, t.y. jau po sąskaitose-faktūrose atspindėtų ūkinių operacijų įvykdymo. Iki išregistravimo minėta įmonė veikė. Pats Ž. K. , nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teisme, prisipažino, kad įsteigęs individualiąją įmonę, jis netinkamai organizavo jos buhalterinę apskaitą, neišsaugojo įmonės dokumentų, kad buvo pirkti įmonės vardu įvairūs blankai, tame tarpe ir sąskaitos-faktūros. Atsižvelgdamas į šias pareiškėjos UAB „Subarė ir partneriai“ nurodytas ir mokesčių administratoriaus ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje nustatytas aplinkybes, jog Ž. K. individuali įmonė sąskaitose-faktūrose aprašytų ūkinių operacijų metu buvo įregistruota kaip PVM mokėtoja, turėjo įsigijusi šios įmonės vardu jos veikloje naudojamus blankus, tame tarpe ir sąskaitas-faktūras, teismas vertino, kad 7632 Lt PVM atskaitą bendrovė pagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais. Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. nustatyta, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Teismas vertino, kad sandorių įvykdymo metu Ž. K. įmonė buvo registruota PVM mokėtoja, o UAB „Subarė ir partneriai“ imdamasi protingų veiksmų, negalėjo numatyti, jog nebus sumokėtas PVM, todėl bendrovės veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais, o tuo pačiu paneigiančiais teisę į PVM sąskaitose-faktūrose išskirto PVM atskaitą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pagrįstai įtraukė į atskaitą Ž. K. individualios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą PVM, todėl mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimai dalyje, kurioje UAB „Subarė ir partneriai“ papildomai apskaičiuotas 7632 Lt PVM bei 2990 Lt šio mokesčio bauda yra nepagrįsti ir neteisėti.
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendimo dalį, kuria panaikintas Mokestinių ginčų komisijos 2005-09-01 sprendimas Nr. S-397-(7-398/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimas Nr. 69-186, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimas Nr. 07-05-32-1/A2-2 dalyje, kurioje UAB „Subarė ir partneriai“ apskaičiuota papildomai sumokėti 7362 Lt PVM ir 2990 Lt PVM baudos, ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Apelianto nuomone, teismas nevisiškai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Paaiškina, kad Inspekcija, atlikusi pareiškėjos 2002-04-01 - 2002-12-31 laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje užfiksavo 292,244 m³ medienos (eglės rąstų) įsigijimą už 63472,47 Lt, iš jų 7632,23 Lt PVM, iš Ž. K. įmonės. Pagal šios įmonės vardu išrašytas 8 PVM sąskaitas faktūras pareiškėja nepagrįstai atskaitė 7632 Lt pirkimo PVM, kurį deklaravo kaip grąžintiną iš biudžeto. Šį mokestinį ginčą nagrinėjęs teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje admin. byloje Nr. A1-355/2004 teismas konstatavo, kad prielaida mokesčio mokėtojo teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai; privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose; aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose; jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, yra įforminti netinkamai, ir tai neleidžia nustatyti tikrojo ūkinės operacijos turinio, įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, įvertinęs tik dalį byloje esančių įrodymų, o būtent R. K. , G. Š. parodymus, konstatavo, kad mediena buvo atvežta pareiškėjai, t.y ūkinės operacijos, įvardintos minėtose sąskaitose faktūrose, įvyko. Tačiau teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė ir nevertino visų kitų pareiškėjos patikrinimo ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, pagrindžiančių, kad ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis, kurios yra nurodytos Ž. K. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Pareiškėja raštiškos sutarties su Ž. K. įmone dėl medienos pirkimo mokesčių administratoriui nepateikė. Ž. K. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose kaip jas išrašęs ir pasirašęs asmuo nurodytas įmonės savininkas Ž. K. , tačiau 2003-04-09 liudytojo apklausos protokole Ž. K. nurodė, kad jos jo vardu įsteigtoje įmonėje jokios veiklos nevykdė, prekių nei pirko, nei pardavė. Pareiškėjai medieną atvežę vežėjai teigė, kad jokių kontaktų su Ž. K. įmone nėra turėję, šios įmonės savininko Ž. K. nepažįsta, nežino, kam priklausė pareiškėjai atvežta mediena. Ž. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-10-29 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. l dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas). Šiame įsakyme nurodyta, kad Ž. K. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė pirminių savo įmonės apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, mokėjimo pavedimų, krovinio važtaraščių), pagal kuriuos buvo įformintas įmonės prekių pardavimas per 2001-2002 metus. Atsakovo teigimu, atsižvelgusios į visas patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos padarė pagrįstą išvadą, kad apskaitos dokumentus, suteikiančius teisę į PVM atskaitą, išrašė ir pasirašė nenustatyti asmenys. Todėl šie apskaitos dokumentai neatitinka jų įforminimo reikalavimų, kadangi jie nepatvirtina tarp pareiškėjos ir Ž. K. įmonės vykusios ūkinės operacijos fakto tikrumo. Remiantis nurodytąja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nustačius, kad ūkinės operacijos vyko ne su Ž. K. įmone, o su kitu nenustatytu asmeniu (nenustačius tikrojo ūkinių operacijų turinio), pareigą įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi į PVM atskaitą pretenduojanti pareiškėja. Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus išvadas, o būtent įrodymų, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos vyko tarp Ž. K. įmonės ir pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Ž. K. įmonės vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros nesuteikia pareiškėjai teisės į 7632 Lt PVM atskaitą. Be to, Ž. K. įmonė už ūkinėmis operacijomis, kurios įformintos šiame ginče minimomis PVM sąskaitomis faktūromis, sukurtą pridėtinę vertę PVM į biudžetą nesumokėjo, 2003-05-23 ši įmonė buvo įtraukta į mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę, nes įmonės vardu buvo vykdoma prekybinė veikla, gautos pajamos, kurios nedeklaruotos ir nesumokėti mokesčiai į biudžetą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja, imdamasi protingų veiksmų, negalėjo numatyti, jog nebus sumokėtas PVM. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. K. įmonės vardu veikė kiti asmenys, nedirbę šioje įmonėje. Pareiškėja turėjo visas galimybes įvertinti veiklos partnerius ir sužinoti, kad jie elgiasi neteisėtai, išsiaiškinti tikrąjį apskaitos dokumentus surašiusių asmenų statusą. Ji su prekes pristačiusiais fiziniais asmenimis turėjo nuolatinius bei betarpiškus kontaktus, tačiau nebandė išsiaiškinti konkretesnių šiuos asmenis bei jų veiklą identifikuojančių duomenų, ką tokioje situacijoje padarytų bet kuris rūpestingas verslininkas. Nors pareiškėja skunduose ir teigia, kad ėmėsi visų protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, tačiau nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t.y., kad domėjosi sandorių partnerio veiklos teisėtumu, reikalavo informacijos, ją gavo ar negavo. Apelianto nuomone, toks mokesčių mokėtojo neveikimas vertintinas kaip nesąžiningumas, kuris taip pat paneigia teisę į PVM atskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Subarė ir partneriai“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendimą. os nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Mokesčių administratorių teiginiai, kad UAB „Subarė ir partneriai“ sudarinėjo fiktyvius sandorius, ar elgėsi nerūpestingai bei nesąžiningai, neparemti surinktais faktiniais duomenimis. Pareiškėjos nuomone, teismas taip pat teisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesijos 2004-10-27 nutartyje suformuota teismo praktika. Paaiškina, kad mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, t.y. parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė, o tuo pačiu nėra minėtosios teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Aplinkybės, jog prekės neturi buhalterinės apskaitos dokumentų, gali būti reikšmingos kaip netiesioginiai įrodymai įrodinėjant aplinkybes, kad prekių apskritai nėra ir jos nebuvo patiektos. Tačiau realus prekių buvimas ar nebuvimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne vien į buhalterinės apskaitos dokumentų buvimą arba nebuvimą. Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Šioje byloje mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog Ž. K. įmonė neperdavė UAB „Subarė ir partneriai“ pirkimo - pardavimo sutarties dalyką sudarančius objektus, t.y. medieną. Kitaip tariant, mokesčių administratorius neįrodė, jog ūkinės operacijos, kurių pagrindu bendrovė siekia įgyti teisę į PVM atskaitą, neįvyko. Apie tai, kad UAB „Subarė ir partneriai“ veiksmuose nėra pažeidimų, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-21 nutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „Subarė ir partneriai“, vykdydama savo veiklą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Mokesčių administratorius nepateikė jokių duomenų, kad bendrovė žinojo ar galėjo žinoti, kad Ž. K. įmonė yra įkurta neteisėtai, kad asmenys, pateikę Ž. K. įmonės dokumentus yra netikri darbuotojai ar atstovai. Pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų apie UAB „Subarė ir partneriai“ sutartinių partnerių neteisėtą veiklą ir PVM nesumokėjimą, tačiau nėra įrodymų, keliančių pagrįstą abejonę UAB „Subarė ir partneriai“ sąžiningumu. Todėl įrodinėjimo našta apie tai, kad UAB „Subarė ir partneriai“ nežinojo ar neturėjo žinoti, jog partnerių veikia buvo neteisėta, šioje teisinėje situacijoje negali būti perkelta UAB „Subarė ir partneriai“, o tai reiškia, jog UAB „Subarė ir partneriai“ laikytina sąžininga ir neturi pareigos įrodinėti savo sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl dalis priimto sprendimo pripažįstama nepagrįsta (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 1 d. sprendime teisingai pažymėjo, kad mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės atskaityti 7632 Lt pirkimo PVM dėl laikotarpiu nuo 2002-04-06 iki 2002-04-27 į PVM atskaitą įtraukto pirkimo PVM už medienos (eglės rąstų) įsigijimą pagal Ž. K. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ginčo teisinius santykius reglamentavo 1993 m. gruodžio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. 1-345. Šio įstatymo 16 straipsnis atskaitomą PVM sumą apibrėžė kaip įtrauktą į apskaitą PVM sumą už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti, kuri nustatoma laikantis 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad ,,atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais kituose juridinę galią turinčiuose apskaitos dokumentuose“. Aiškindama PVM įstatymo nuostatas, susijusias su PVM atskaita, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1-355-2004) pasisakė dėl aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl mokesčio mokėtojo teisės atskaityti pirkimo PVM pagal prekių pardavėjo jam išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Šios aplinkybės yra prekių įsigijimo dokumento (PVM sąskaitos – faktūros) turėjimas, šiame dokumente atvaizduotos ūkinės operacijos realus atlikimas bei mokesčio mokėtojo (prekių pirkėjo) sąžiningumas. Paminėtoje 2004 m. spalio 27 d. nutartyje yra nurodyta, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčio mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos - faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė, be kitų aplinkybių, gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę (Administracinė byla Nr. A11 – 769/2006). Taigi konstatuotina, kad prekių pirkėjo turimos PVM sąskaitos - faktūros rekvizitų trūkumai (neatitikimai realybei) nepanaikina teisės į PVM atskaitą, jeigu joje (PVM sąskaitoje - faktūroje) atvaizduota operacija realiai buvo atlikta (Administracinė byla Nr. A-1-355-2004). Patikrinimą atlikęs mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė, kad ūkinės operacijos pagal Ž. K. įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras realiai neįvyko. Tokių įrodymų mokesčių administratorius nepateikė ir teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadomis, kad ūkinės operacijos, įvardintos Ž. K. įmonės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, įvyko.
Tačiau, kaip pažymėta aukščiau, tokiai teisei realizuoti yra būtina dar viena sąlyga –pareiškėjo sąžiningumas vykdant šią ūkinę operaciją. 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Aiškindamas nurodytų aplinkybių įrodinėjimo taisykles, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad siekiant paneigti ūkio subjekto teisę į PVM atskaitą dėl šio subjekto nesąžiningumo mokesčių administratorius pirmiausia privalo ištirti, ar šį PVM sumokėjo pardavėjas. Tuo pačiu mokesčių administratorius turi pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu. Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas (ABTĮ 57 str. 4 d.). Šie įrodymai vertinami visų bylos aplinkybių kontekste (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Iš bylos akivaizdžiai matyti, kad Ž. K. įmonė PVM nesumokėjo ir, atlikdama šią ūkinę operaciją, siekė nemokėti pardavimo PVM. Šios įmonės steigimo tikslas – neteisėta įmonės veikla. Iš bylos duomenų taip pat akivaizdu kad UAB „Subarė ir partneriai“ įgalioti darbuotojai netikrino asmenų tariamai veikusių Ž. K. įmonės vardu įgaliojimų, asmenų pasirašiusių PVM sąskaitose – faktūrose įgaliojimų, nenustatė asmenų pardavusių įmonei medieną tapatybės. Pareiškėja raštiškos sutarties su Ž. K. įmone dėl medienos pirkimo mokesčių administratoriui nepateikė. Ž. K. įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose kaip jas išrašęs ir pasirašęs asmuo nurodytas įmonės savininkas Ž. K. , tačiau 2003-04-09 liudytojo apklausos protokole Ž. K. nurodė, kad jo vardu įsteigtoje įmonėje jokios veiklos nevykdė, prekių nei pirko, nei pardavė. Pareiškėjai medieną atvežę vežėjai teigė, kad jokių kontaktų su Ž. K. įmone nėra turėję, šios įmonės savininko Ž. K. nepažįsta, nežino, kam priklausė pareiškėjai atvežta mediena
Byloje nustatyta, kad UAB „Subarė ir partneriai“ ir Ž. K. įmonė ūkines operacijas vykdė daug kartu – t.y. per trumpą laikotarpį buvo išrašyta visa eilė PVM sąskaitų – faktūrų (l lentelė Nr. l prie 2005-03-04 patikrinimo akto Nr. 07-05-32-1). Be to, 2002 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GCC Nr. 2449835 užfiksuota, kad Ž. K. įmonė 2002 m. balandžio 16 d. UAB „Subarė ir partneriai“ pardavė eglės rastus dviejų rūšių iki 20 cm ø 4,793 m³ po 120 litų ir nuo 20 cm ø 9,021 m³ po 150 litų (mokestinės bylos 46 l.). Už patiektą medieną buvo atsiskaitoma grynais pinigais ir 2002 m. balandžio 17 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GDB Nr. 8353920 parduodant Ž. K. įmonei 27,803 m³ 3 rūšių eglės rastų 3608,83 litų (mokestinės bylos 73 l.). Šios aplinkybės liudija apie glaudžią ir intensyvią įmonių veiklą. Be to, UAB „Subarė ir partneriai“ atstovas teismo posėdžio metu negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl UAB „Subarė ir partneriai“ 2002 m. balandžio 16 d. eglių rastus nupirko, o 2002 m. balandžio 17 d. vėl pardavė Ž. K. įmonei.
Teismas vertina, kad UAB „Subarė ir partneriai“ turėjo visas galimybes įvertinti veiklos partnerius ir sužinoti, kad jie elgiasi neteisėtai, išsiaiškinti tikrąjį apskaitos dokumentus surašiusių asmenų statusą. Ji su prekes pristačiusiais fiziniais asmenimis turėjo nuolatinius bei betarpiškus kontaktus, tačiau nebandė išsiaiškinti konkretesnių šiuos asmenis bei jų veiklą identifikuojančių duomenų, ką tokioje situacijoje padarytų bet kuris rūpestingas verslininkas. Nors pareiškėja skunduose ir teigia, kad ėmėsi visų protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, tačiau nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo metu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t.y., kad domėjosi sandorių partnerio veiklos teisėtumu, reikalavo informacijos, ją gavo ar negavo.
Kolegija, atsižvelgdama į ūkinių operacijų tarp UAB „Subarė ir partneriai“ ir Ž. K. įmonės trukmę, jų dažnumą bei pobūdį ir įvertindama pareiškėjo veiksmus protingumo bei teisingumo principų taikymo aspektu, daro išvadą, kad išvardintos faktinės bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti pareiškėjo nesąžiningą elgesį atliekant paminėtas ūkines operacijas, jo siekį įgyti nepagrįstą ir neteisėtą mokestinį pranašumą, piktnaudžiavimą mokestiniais įstatymais aukščiau nurodyto mokesčio mokėtojo sąžiningumo aiškinimo taikymo prasme. Kaip jau minėta aukščiau toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2005-09-01 sprendimą Nr. S-397-(7-398/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005-06-23 sprendimą Nr. 69-186, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-04-28 sprendimą Nr. 07-05-32-1/A2-2 dalyje, kurioje UAB „Subarė ir partneriai“ apskaičiuota papildomai sumokėti 7362 Lt PVM ir 2990 Lt PVM baudos, panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „Subarė ir partneriai“ skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.