Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutarimo B. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotu atstovu vykdančiu darbdavio funkcijas – UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojui Z. K. būtų leista nuo 2011-05-26 9 val. iki maždaug 10 val.. dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tik sudarius su ja darbo sutartį, išdavus antrą darbo sutarties egzempliorių, darbo pažymėjimą, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui.

Protokole nurodoma, jog tokiais veiksmais B. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d., 98 str. 1 d 1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 “3“ str. 1 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-08-09 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 250 str., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

1 .Patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose rasta dirbanti Z. K., su kuria patikrinimo metu darbo sutartis buvo nesudaryta. Teismas savo sprendime pripažino, kad Z. K. buvo pradėjusi atlikti kai kurias darbines funkcijas, t.y. konstatavo Z. K. darbo pradžią. Darbuotojas gali pradėti dirbti tik nustatyta tvarka jį įforminus: sudarius rašytinę darbo sutartį, ją įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, išdavus darbo pažymėjimą, apie įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Todėl neaiškūs teismo motyvai kodėl nebuvo pripažinta, kad Z. K. dirbo nelegaliai.

2. Teismas, pripažinęs, kad Z. K. pradėjo vykdyti darbines funkcijas toliau savo sprendimą motyvavo tuo, kad Z. K. dirbo ne siekdama atlikti darbą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, o tik norėdama pasitikrinti ar sugebės tinkamai atlikti pavestą darbą. Darbo santykius reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nėra numatyta galimybė pradėti vykdyti darbines funkcijas nesudarius darbo sutarties. Kad neatsirastų įmonėse „atsitiktinių" darbuotojų tam LR darbo kodekse yra numatyta galimybė sudarant darbo sutartis be didelių apribojimų numatyti išbandymo laikotarpį. Išbandymo laikotarpis gali būti nustatytas tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, todėl darbdavys, nepakenkdamas įmonei ir nepažeisdamas įdarbinimo nuostatų turėjo visas galimybes įdarbinti darbuotoją. Per išbandymo laikotarpį darbuotojas būtų galėjęs pasitikrinti ar jam tinkamas darbas, o darbdavys - ar darbuotojas atitinka tai darbo vietai keliamus reikalavimus. Be to, tam tikras darbas buvo atliktas darbdavio naudai - sufasuota 21 maišelis cheminių medžiagų Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atliktas darbas buvo išbrokuotas ar kaip nors kitaip neapskaitytas. Tokiu atveju sufasuotos medžiagos buvo panaudotos pagal paskirtį, tad kokiu pagrindu teigiama, kad darbdavys neturėjo naudos iš Z. K. darbo.

3. LR darbo kodekso (toliau DK), priimto 2002-06-04 99str. 3d. įstatymų leidėjas aiškiai įvardino kas atsakingas už darbuotojų tinkamą įdarbinimą. Tai darbdavys. Jis privalo užtikrinti, kad įmonėje darbuotojai būtų nustatyta tvarka ir tinkamai įdarbinti, kad nepradėtų dirbti kol nepasirašyta darbo sutartis. UAB "(duomenys neskelbtini)" darbdavio funkcijas vykdo B. J.. Darbdavys nustato įmonės vidinę tvarką ir kontroliuoja , kad jos būtų laikomasi. Konkrečiu atveju įmonės patalpose rastas dirbantis neįdarbintas asmuo. Šis asmuo dirbo su kenksmingom cheminėm medžiagom be apsaugos priemonių, dirbo su materialinėm vertybėm. Tai rodo, kad darbdavys nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta vidinė tvarka, kad būtų laikomasi darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. neatliko jam pavestų pareigų kas galėjo sukelti atitinkamas pasekmes (sveikatos sutrikdymas dėl darbo su cheminėmis medžiagomis, atitinkamų socialinių garantijų nesuteikimas ir t.t.). Darbdavys privalėjo žinoti norminių aktų reikalavimus dėl darbuotojų įdarbinimo ir numatyti kokios gali kilti pasekmės jų nesilaikant.

4. Patikrinimo metu Z. K. dirbo viena, savarankiškai, o ne su L. L. kaip teigiama sprendime. Jos niekas nekontroliavo. Tai patvirtina ir patikrinimo metu daryta nuotrauka.

Skunde teigiama, jog administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjo auklėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose buvo konstatuota : „Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ir ATPK) šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas , saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai". ATPK 20 str. nustatyti bausmės tikslai. Vienas iš jų - siekti, kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų pažeidimų. Nelegalus darbas daro didelę žalą šalies ekonomikai ir patiems nelegaliai dirbantiems darbuotojams. Administracinė atsakomybė tur pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinis skundas atmetamas.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinė byla dėl Z. K. darbo nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, nepagrįstai atmesti ir neįvertinti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų paaiškinimai ir surinkti įrodymai. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įrodymus įvertino tinkamai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų nustatytais faktais, jog Z. K. nuo 2011-05-26 9 val. iki maždaug 10 val. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ patalpose fasavo chemines medžiagas, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis. Šias aplinkybes, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų pateikta medžiaga, parodymais ir kitais byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais posėdyje apylinkės teismas nustatė ir dėl jų skundžiamame nutarime pasisakė. Tačiau kilti administracinei įmonės vadovo atsakomybei to nepakanka, nes tam būtina veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuriems esant veika gali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Būtinumas užkirsti kelią nelegaliam darbui nereiškia, jog asmuo gali būti traukiamas administacinėn atsakomybėn nepateikus pakankamai įrodymų, jog padarė administracinį teisės pažeidimą.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog trašų fasavimo darbą Z. K. pradėjo ir atlieko nurodžius įmonės vadovui B. J. ar bent jam apie tai žinant ir tokią padėtį toleruojant, todėl neįrodyta B. J. kaip darbdavio atstovo kaltė. Teismas teisingai pasisakė, jog nesant kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir atitinkamai už tokią veiką negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vienas iš tokių požymių yra asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Pastebėtina, jog byloje ne tik nėra jokių duomenų, jog B. J. ar jo įgaliotas atstovas būtų leidęs Z. K. dirbti fasuojant chemines medžiagas, tačiau net gi nėra surinkta jokių duomenų, kad B. J. apie šią aplinkybę būtų žinojęs, ką patvirtina liudytojų L. L. ir Z. K. parodymai.

Liudytoja Z. K. parodė, jog jos kaimynė L. L. žinojo, jog ji ieško darbo ir pasakė, kad galinti ateiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsižiūrėti, sakė gal kada reikės darbuotojų. Ji paprašė L. L. parodyti darbą, klausė kaip dirbti ir pabandė pati pilstyti maišelius, bet nelabai sekėsi. Niekas jai pinigų mokėti nežadėjo ir nesumokėjo. Į bendrovę atėjo apie 9 valandą, o apie 10 valandą buvo patikrinimas.

Liudytoja L. L., kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja ir pati į maišelius fasuoja chemines medžiagas, iš esmės parodė analogiškai.

Natūralu, kad esant šioms aplinkybėms ant stalo šalia Z. K. buvo rasta 25 pripilti maišeliai, kas nurodoma skunde. Akivaizdu, kad pripilti tokį mažą kiekį maišelių bent kiek ilgesnis laikas nereikalingas.

Liudytojas T. D. parodė, jog patalpoje, kur fasuojamos trašos, matė moterį, kuri buvo kartu su L. L., jos kalbėjosi.

Byloje neįrodyta, jog tarp Z. K. ir įmonės vadovo B. J. būtų buvęs susitarimas dėl darbo, ar kad tai padaryti B. J. būtų įgaliojęs L. L.. Pagal byloje surinktus įrodymus yra priešingai. Z. K. tą neigė. B. J. parodė, kad jam skambino L. L. ir sakė, kad ateis žomogus dėl darbo, jis jai atsakęs, kad palauktų kol jis atvažiuos. L. L. parodė, jog ji B. J. sakiusi, kad ateis darbuotojas, tačiau jis sutikimo dirbti nedavė. Ji pati negalvojo, kad leisdama Z. K. pabandyti dirbti padarė kažką negero.

Byloje taip pat nustatyta, jog tuo metu, kai Z. K. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų aptikta pilstanti maišelius, B. J. įmonės patalpose nebuvo. Taigi, pagal byloje surinktų įrodymų visumą esant nustatytoms šioms aplinkybėms, skundo argumentas, jog B. J. nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta vidinė tvarka, kad būtų laikomasi darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, nepagrįstas, nes įmonės vadovas B. J. pagal sutinktus įrodymus apie tokią susiklosčiusią situaciją savalaikiai nesužinojo ir negalėjo to žinoti.

Sutiktina ir su B. J. atstovo T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 230-235; 200912-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. N575-2740/2009).

Darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra susitarta dėl darbovietės, darbo funkcijų, ir kitų įstatymuose numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (2008-12-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. N575-1229/2008).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiklą kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: 1) darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; 4) asmuo dirba atlygintinai (2008-11-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. N143 - 616/2008).

Šioje byloje, įvertinus joje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad byloje nustatytos Z. K. darbo aplinkybės atitinka darbo sutarties požymius, nes nėra surinkta jokių įrodymų, kad tarp B. J. ir Z. K. buvo susitarta ne tik dėl darbo atlygintinumo, bet ir dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 250 str. 1 p. nutraukta pagrįstai.

Kadangi B. J. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikta, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.