Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-12-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2349-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-30
Bylos Nr.
e2S-2349-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05248-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
D. Z., M. Z.
Atsakovas
D. Z.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2349-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05248-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.6.1.1.; 3.6.1.1.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo skolos priteisimo, atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui M. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo skolos priteisimo, atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui M. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas – nustatyti atsakovės D. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Z. tvarką, nustatant, kad:

D. Z. bendrauja su A. Z. pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, paimdama vaiką A. Z. šeštadienį 12.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.;darbo dieną D. Z. nėra nustatomi jokie paribojimai trumpalaikiam bendravimui su sūnumi Aisčiu, išskyrus laiką, kai jis yra užimtas ugdymo ar neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. D. Z. paima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams ir 19.00 val. atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą; D. Z. informavimo pareiga:

dėl planuojamo susitikimo su sūnumi D. Z. privalo pranešti M. Z. SMS žinute ar jo el. pašto adresu tokiais terminais:

paimant vaiką darbo dienomis – prieš 2 dienas;paimant vaiką šeštadienį - prieš 2 dienas;

M. Z. praneša D. Z. SMS žinute ar jos el. pašto adresu apie svarbias aplinkybes (vaiko liga, užimtumas ugdymo veikloje ir kt.), dėl kurių vaikas negalės grafike numatytu laiku bendrauti su motina; D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti su M. Z. el. ryšio priemonėmis;klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu ir ugdymu, D. Z. ir M. Z. sprendžia savitarpio susitarimu, priimdami susitarimą raštu, atsižvelgdami į vaiko interesus, norus ir reikmes.

Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis ir neleidžia atsakovei bendrauti su vaiku, neleidžia vaikui atostogauti pas motiną, neleidžia motinai lankyti vaiko, neatsako į atsakovės paklausimus elektroniniu paštu apie vaiko laisvalaikį, sveikatos būklę, nesitaria ir visiškai nepaiso vaiko teisėtų interesų bei nevykdo jam kaip tėvui priklausančių pareigų užtikrinti vaiko teisę matytis su atsakove.

Šalies argumentai

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė Skyriaus išvadą dėl pareikštų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jie nepakankamai bendradarbiauja, spręsdami vaiko interesų užtikrinimo klausimus, todėl šioje nagrinėjamos bylos stadijoje prašymas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina neturėtų būti tenkinamas, nes tai būtų priešinio reikalavimo išsprendimas. Nepilnametis vaikas turi tėvo gyvenamojoje vietoje susiformavusią socialinę, emocinę aplinką ir jos šiuo metu keisti nereikėtų, duomenų apie tai, kad tėvas vaiko atžvilgiu nevykdytų savo kaip tėvo pareigų nenustatyta, jis rūpinasi vaiku tinkamai. Kadangi vaikas apklausos metu aiškiai parodė, kad jo bendravimas su mama yra nepakankamas, turėtų būti nustatoma konkreti laikina atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, kurios turėtų laikytis atsakovė, o ieškovas turėtų tam netrukdyti. Atstovė teismui siūlo nustatyti, kad atsakovė bendrauja su sūnumi Aisčiu kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir atveždama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Jeigu atsakovė dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš vieną dieną pranešti ieškovui tai SMS žinute ir el. paštu. Ieškovas taip pat privalo vaikui susirgus informuoti atsakovę apie tai SMS žinute ar el. paštu ir sudaryti atsakovei galimybę aplankyti vaiką jo ligos laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės D. Z. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai pakeisti nepilnamečio A. Z. gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su atsakove. Patenkino atsakovo M. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė atsakovės D. Z., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Z. tvarką:

D. Z. bendrauja su sūnumi A. Z. pirmą ir trečią mėnesio penktadienį, paimdama vaiką A. Z. 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.;D. Z. darbo dienomis gali bendrauti su sūnumi A. Z. be jokių apribojimų, išskyrus laiką, kai A. Z. yra užimtas ugdymo ar neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. D. Z. turi teisę paimti A. Z. iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams, ir 19.00 val. privalo atvežti A. Z. į jo gyvenamąją vietą;dėl planuojamo susitikimo su sūnumi D. Z. privalo pranešti M. Z. SMS žinute ir jo el. pašto adresu tokiais terminais:

paimant vaiką darbo dienomis – prieš 1 dieną;paimant vaiką penktadienį - prieš 2 dienas.

M. Z. privalo pranešti D. Z. SMS žinute ar jos el. pašto adresu apie svarbias aplinkybes (vaiko liga, užimtumas ugdymo veikloje ir kt.), dėl kurių vaikas negalės grafike numatytu laiku bendrauti su motina. Tokiu atveju M. Z. privalo užtikrinti D. Z. galimybę aplankyti sūnų Aistį jo buvimo vietoje ir suteikti jai informaciją apie sūnaus sveikatos būklę ir gydymo eigą;D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti su M. Z. el. ryšio priemonėmis;visus klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu ir ugdymu, D. Z. ir M. Z. privalo spręsti savitarpio susitarimu, priimdami susitarimą raštu, atsižvelgdami į vaiko interesus, norus ir jo poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko apklausos duomenis ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją dėl atsakovės pareikšto prašymo sprendė, jog taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu atsakove, pagrindo nėra, tačiau yra pagrindas nustatyti laikiną konkrečią atsakovės ir nepilnamečio vaiko maksimalaus bendravimo tvarką, kuri iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteiktų šalių santykiams stabilumo.

Įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, sprendė, kad ji neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir užtikrina skyrium gyvenančios vaiko motinos galimybes pakankamai intensyviai bendrauti su vaiku. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovės (motinos) gyvenimo ir buities sąlygos yra ištirtos ir nustatyta, kad jos yra geros, saugios ir tinkamos vaikui svečiuotis pas motiną. Atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pasiūlymą, teismas išplėtė ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, numatydamas atsakovei teisę vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ne šeštadieniais, o penktadieniais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė D. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą 2016 m. rugpjūčio 12 dieną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išlaikyta pusiausvyra tarp šalių interesų. Pirmosios instancijos teismas faktiškai nušalino atsakovę nuo sūnaus lankymo, matymosi su juo bei dalyvavimo jo auklėjime. Pažymėjo, kad vaikas, būdamas nepilnametis, pats negali nuspręsti su kuriuo iš tėvų bendrauti ar su kuriuo gyventi, kadangi yra visiškai priklausomas nuo tėvo, nes su juo gyvena. Teismas neatsižvelgė į vaiko išsakytą poziciją ir norą gyventi su mama, o kol taip nėra – kuo daugiau matytis su mama. Teismas, priimdamas šią nutartį, nesivadovavo galiojančia Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2016-04-26, kurioje kaip tinkama bendravimo tvarka įvardyta šalių, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui susitarta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaiku sekančiai: pirmą mėnesio penktadienį paimdama Aistį po pamokų ir prailgintos dienos grupės, visą savaitę prižiūrėdama sūnų, vesdama jį į mokyklą, būrelius ir grąžins ieškovui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17 – 18 val. Teismas šia nutartimi apribojo D. Z. teisę kuo dažniau bendrauti su sūnumi Aisčiu, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarkos 1 punktą, neatsižvelgė, kad penktadieniais atsakovė dirba ir gyvena Klaipėdoje, o ne Vilniuje, taip apribodamas galimybę dirbti ir gauti su darbu susijusias pajamas 2 penktadienius per mėnesį, o atvykus pasiimti sūnaus 18 val. pirmą ir trečią mėnesio penktadienį – atsakovei iš esmės nebelieka laiko tinkamai pabendrauti su vaiku. Nutartyje nėra pasisakoma apie tai, kaip turėtų elgtis atsakovė paimdama vaiką ne penktadienį vakare, o šeštadienį dieną. Pažymėtina, jog pats ieškovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikalavimą išdėstė kitaip, t.y. kad atsakovė vaiką gali paimti pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 12 valandą, tačiau teismas nutartį priėmė savo nuožiūra.

Yra pagrindo manyti, jog ieškovas M. Z. neketina vykdyti nutartyje nurodytų reikalavimų. Teismas 2016-03-15 nutartimi jau buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, nustatant, kad vaiką ji gali matyti kas trečią mėnesio šeštadienį nuo 12 valandos iki 18 valandos. Tačiau atsakovei 2016-05-21 atvykus jai nebuvo leista susitikti su sūnumi. Ieškovas taip pat nevykdo 2015-06-16 skyrybų teismo sprendimo reikalavimų, t.y. leisti matytis su vaiku iš anksto susitariant. M. Z. ignoruoja atsakovės bandymus susiderinti bendravimo su vaiku laiką, dienas, atostogas, neteikia jokios informacijos apie vaiko veiklą atostogų metu, apie jo sveikatos būklę ir panašiai. Teismas, priimdamas šią nutartį visiškai ignoravo atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad susitarimų nesilaiko būtent M. Z.. Atsakovei kyla pagrįstų abejonių, kad M. Z. sugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. M. Z. neleido atsakovei nei per vienas šventes bendrauti su Aisčiu. Teismo nutartis vienašališkai nukreipta prieš motinos ir vaiko interesus.

Teismas nutartyje nustatytu bendravimo tvarkos 4 punktu suteikia neribotą valdžią vienam ieškovui M. Z., kuris gali reguliuoti elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis aplinkybes dėl kurių vaikas negalės Teismo įvardijamame grafike numatytu laiku bendrauti su motina ir nurodo aplinkybes, tokias kaip <vaiko liga, užimtumas ugdymo veikloje ir kt.>. Apeliantės nuomone, tokia teismo formuluotė leidžia ieškovui pačiam sugalvoti priežastis, dėl kurių neįvyks vaiko ir motinos susitikimai.

Nutartyje įteisinta 2-uoju punktu dalis yra motinos orumą žeminanti aplinkybė, nes teismui yra žinoma, jog atsakovė gyvena ir dirba Klaipėdoje, o jos sūnus A. Z. gyvena Vilniuje. Šiuos miestus skiria daugiau nei 300 kilometrų. Atsakovei neįmanoma fiziškai išpildyti šios nutarties punkto dalies. Ieškovo pateikta informacija apie vaiko užimtumą darbo dienomis, t.y. formaliojo ugdymo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose leidžiamą laiką, iš kurio matyti, jog vaikui pamokos prasideda 8 valandą ryte, po jų vaikas lanko prailgintą grupę maždaug nuo 13:00-13:30 val., po jos - robotiką, krepšinį, logopedą, psichologą, socialinį pedagogą ir kt., o nuo 18 valandos vakare iki 19-tos valandos dar lanko muzikinę konservatoriją Vilniuje. Tai rodo, kad visiškai neįmanoma įvykdyti šio nutarties punkto.

Apeliantė taip pat pažymėjo, jog nutartyje atsakovei vienintelei yra įpareigojimas pasirūpinti, jog ieškovas galėtų susisiekti su vaiku, bet ieškovui tas pats reikalavimas nėra taikomas.

Apeliantės nuomone, teismas neaiškiai pasisako nutartyje ties 3-uoju punktu. Nenurodoma nieko apie tai, jei motina susitiktų su vaiku mokykloje, bet jo neimtų dėl neformaliojo ugdymo užsiėmimų. Šis punktas netikslingas dar ir dėl to, kad nepilnai išaiškintas terminas „prieš 1 ir/ar 2 dieną(-as)“. Įžvelgtina dviprasmybė. Apskritai, šis punktas labai ydingas ir painus dėl sąvokų sutapatinimo ir terminų neapibrėžtumo. Taip pat nutartis yra priimta su trūkumais: nėra nurodyta konkrečios gyvenamosios vietos adresas iš kur vaikas turi būti paimamas ir kur grąžinamas. Teismas priimdamas nutartį ir patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – svarstymo procese šiurkščiai pažeidė LR CPK 148 str. 1 dalį. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė dar 2016-07-14, kuris netenkintu paskelbtas tik 2016-08-10.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. Z. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė neigdama laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, nepateikė jokių duomenų dėl laikinai nustatytos bendravimo tvarkos prieštaravimo sūnaus interesams. Nustatyta bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama. Atsakovė laisva planuoti savo laiką ir bendravimą su sūnumi savaitgaliais, tačiau pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir nepažeisti vaiko teisės į poilsį. 2016 m. liepos 20 d. posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad yra laisvai samdomas darbuotojas, t.y. jos darbo valandos nėra aiškiai apibrėžtos. Įvertinus apeliantės siūlomą bendravimo tvarka, jog ji pirmo mėnesio penktadienį pasiima sūnų ir juo rūpinasi visa savaitę, patvirtina, kad ji gyvena tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, todėl prasilenkia su tiesa motyvai, kad jos gyvenamoji vieta, riboja galimybes bendrauti su vaiku pagal nustatytą šia nutartimi tvarką. Nustatytos bendravimo tvarkos 3 p., įpareigojantis atsakovą informuoti ieškovą apie vaiko paėmimą yra aiški ir suprantama. Taip pat 4 p. numatytas įpareigojimas ieškovui iš anksto informuoti atsakovę apie neįvyksiančius susitikimus išimtiniais atvejais yra būtinas įgyvendinant bendravimo tvarką. Ieškovas taip pat nesutiko, su apeliantės argumentais, dėl bendravimo tvarkos 5 p. atsakovė pati pripažįsta, kad apmoka vaiko telefono pokalbių sąskaitas, kontroliuoja jo el. paštą ir Facebook paskyrą, tai reiškia, kad atsakovė turi neribotas galimybes bendrauti su vaiku el. ryšio priemonėmis, todėl teismas ir nenustatė aplinkybių sudarančių pagrindą įpareigoti ieškovą leisti atsakovei netrukdomai bendrauti su sūnumi. Nesutiko su apeliantės argumentais, kad teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d. ir apribojo apeliantės procesines teises. Teismas 2016 m. gegužės 11 d. posėdyje pripažino atsakovės dalyvavimą byloje būtinu. Šalys 2016 m. liepos 20 d. teismo posėdyje susitarė, dėl bendravimo tvarkos iki rugsėjo 1 d. buvo paskirta vaiko apklausa su psichologu, tačiau į 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdį atsakovė neatvyko. Pažymėjo, kad posėdyje atsakovės atstovas pasiūlymo dėl bendravimo tvarkos nepateikė, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantė neturėjo galimybių tikslinti savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas bei nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka.

Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės pasisako dėl netinkamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Vienas iš apeliantės argumentų, kuriuo remdamasi ji kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį, iš kurios matyti, jog šalių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A732-8702/15 suderinta atsakovės bendravimo su vaiku yra tinkama. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Atkreiptinas dėmesys, jog minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi nėra patvirtinta nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A732-8702/15 šalių suderinta, nei kokia kita atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaranti sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir šalių bendravimo su vaiku tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys konfliktuoja, nesusitaria gražiuoju dėl atsakovės bendravimo su vaiku, išvadą teikianti institucija taip pat patvirtino, kad šalys nepakankamai bendradarbiauja siekdami vaiko interesų užtikrinimo. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad gera valia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A732-8702/15 šalių suderinta bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina šalių tarpusavio teisinių santykių stabilumo bylos nagrinėjimo metu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise ir siekdamas teisinio apibrėžtumo iki teismas priims sprendimą civilinėje byloje, pateikė prašymą iki sprendimo priėmimo sureguliuoti atsakovės bendravimą su vaiku ir pasiūlė, jo nuomone, tinkamą atsakovės bendravimo su vaiku įgyendinimo tvarką. Tuo tarpu pažymėtina, jog atsakovė byloje savo pozicijos dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos nenurodė, į teismo posėdį, kurio metu buvo sprendžiamas šis klausimas neatvyko, taip pat nepasiūlė jos nuomone, vaiko ir šalių interesus atitinkančios bendravimo su vaiku tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek pats šalių nepilnametis vaikas apklausos su psichologu metu patvirtino, tiek šalys ir išvadą teikianti institucija sutaria, kad vaikui būtinas maksimalus bendravimas su motina. Iš atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad maksimalaus bendravimo su vaiku siekia ir apeliantė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, priešingai nei teigia apeliantė ne varžo, o kaip tik užtikrina galimybę atsakovei maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Nors apeliantės nuomone, teismo nustatytas bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktas riboja jos bendravimą su vaiku, kadangi ji gyvena Klaipėdoje, o vaikas Vilniuje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo punktu atsakovė nėra įpareigota, tačiau jai užtikrinta teisė pagal galimybes bendrauti su vaiku nevaržomai kiekvieną darbo dieną, laisvu nuo pagrindinio ir papildomo ugdymo laiku. Atskirajame skunde apeliantė nuolat akcentuoja, jog ją tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A732-8702/15 šalių suderinta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaiku pirmą mėnesio penktadienį paimdama Aistį po pamokų iš prailgintos dienos grupės, visą savaitę prižiūrėdama sūnų, vesdama jį į mokyklą, būrelius ir grąžina ieškovui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17- 18 val. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad šalių sūnus ugdymo įstaigas lanko Vilniuje, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neįgyvendinama dėl atsakovės gyvenamosios vietos.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog tėvų pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime neribojama vaiko gyvenamosios vietos skirtingumu nuo vieno iš tėvų faktu (CK 3.170 str. 1 d.). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad šiuo metu dėl susiformavusios vaiko socialinės ir emocinės aplinkos nėra teisinio pagrindo keisti jo gyvenamąją vietą, tačiau konstatavus, kad vaikui būtinas kuo dažnesnis motinos dėmesys, teismas nustatė sąlygas atsakovei nevaržomai matytis su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, taigi atsakovė turi dėti pastangas ir pagal galimybes pasinaudoti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

Pažymėtina, jog šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būdamas aktvyus ir nustatęs, kad vaikui reikalingas dažnesnis bendravimas su motina, išplėtė ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1 punktą, nustatydamas, kad D. Z. bendrauja su sūnumi A. Z. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama vaiką ne šeštadienį 12 val., o penktadienį 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, jog dėl tokios tvarkos, jai apribojama galimybė dirbti ir gauti su darbu susijusias pajamas 2 penktadienius per mėnesį, o atvykus pasiimti sūnaus 18 val. pirmą ir trečią mėnesio penktadienį – atsakovei iš esmės nebelieka laiko tinkamai pabendrauti su vaiku, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti šią nutarties dalį ir nustatyti, kad atsakovė D. Z. bendrauja su sūnumi A. Z. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 3 ir 4 p. Skirtingai nei nurodo apeliantė, minėti bendravimo tvarkos punktai yra aiškūs ir konkretūs, minėtais punktais šalys yra įpareigojamos bendradarbiauti dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, teismo vertinimu, nenustačius šalių tarpusavio kontaktavimo mechanizmo, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka taps neįgyvendinama ir neužtikrins prioritetinių vaiko interesų. Tuo tarpu apeliantės nuogąstavimai dėl to, kad ieškovas gali nevykdyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nepagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Be to atkreiptinas dėmesys, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra privaloma atsakovui ir jos nevykdymo klausimas gali būti sprendžiamas vykdymo proceso instituto pagalba.

Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi nustatytos bendravimu su vaiku tvarkos 5 punktu iš esmės tik atsakovui suteikta galimybė kontaktuoti su vaiku el. ryšio priemonėmis, vaikui būnant su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikui būtinas kuo didesnis motinos dėmesys, bendravimo su vaiku tvarkos 5 punktas, tikslintinas nustatant, kad: „Ieškovas M. Z. ir atsakovė D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti el. ryšio priemonėmis su tuo metu skyrium esančiu vienu iš tėvų“.

Kiti atskirojo skundo argumentai, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius šalių nepilnamečio sūnaus interesus nustatė bendravimo tvarką, užtikrinančią galimybę atsakovei maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus yra pagrindas pakeisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktą nustatant, kad: atsakovė D. Z. bendrauja su sūnumi A. Z. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Taip pat patikslinant bendravimo tvarkos 5 punktą nustatant, jog:„Ieškovas M. Z. ir atsakovė D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti el. ryšio priemonėmis su tuo metu skyrium esančiu vienu iš tėvų“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) atsakovė D. Z. bendrauja su sūnumi A. Z. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir atveža vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val.“

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą, nustatant, kad: „Ieškovas M. Z. ir atsakovė D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti el. ryšio priemonėmis su tuo metu skyrium esančiu vienu iš tėvų“.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė