Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendis: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nukentėjusiosios K. Š. neva pasakyti teiginiai, jog „kaltinamasis prieš žuvusiosios valią išsivežęs ją į tamsą ir nužudęs“. Priteista iš civilinio atsakovo Klaipėdos universiteto 50 000 Lt V. B., 25 000 Lt B. B. ir 25 000 Lt K. Š. neturtinei žalai atlyginti. Pripažinta K. Š. teisė į ieškinio dėl prarasto išlaikymo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priteista iš A. R. 8000 Lt K. Š. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pakeistu Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Priteista iš A. R. 1000 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų K. Š. atlyginti. K. Š. ieškinys A. R. dėl 30 000 Lt žalos priteisimo atmestas kaip neįrodytas. K. Š. ir B. B. patikslintas ieškinys Klaipėdos universitetui paliktas nenagrinėtas, išaiškinant, kad ieškovai turi teisę bendra civiline tvarka kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti iš dalies, nukentėjusiesiems pripažinti teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. balandžio 9 d., apie 3 val., Telšių r., kelio Šiauliai – Palanga 76 kilometre, ties sankryža Telšiai-Alsėdžiai-Skuodas, vairuodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos universiteto nuomojamu iš UAB „Baltijos autolizingas“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, transporto priemonės ypatumus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos bei trenkėsi į pakelėje stovintį elektros stulpą, dėl to žuvo keleivė A. B. .

Nuteistasis A. R. taip pat nurodo, kad apygardos teismas neteisingai išsprendė ir klausimą dėl nukentėjusiosios K. Š. pareikšto 30 000 Lt ieškinio materialinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pareiškė aiškų materialinį reikalavimą, kurį įrodinėjo liudytojų parodymais ir savo paaiškinimais, daugiau nepateikdama jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą. Taigi, kasatoriaus nuomone, egzistavo visos BPK 115 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kad toks ieškinys būtų išnagrinėtas. Teismo argumentai, jog negalima tiksliai apskaičiuoti žalos dydį, nes reikia atsižvelgti į aplinkybes, jog ir kiti nukentėjusiosios vaikai privalėjo teikti jai išlaikymą, yra visiškai nepagrįsti ir tai negali būti pagrindas taikyti BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė nukentėjusiosios ieškinį dėl 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kokia jai turtinė žala padaryta, nepateikė jokių įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, to nepadarė ir apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė K. Š. ir B. B. patikslintą ieškinį Klaipėdos universitetui palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad ieškovai turi teisę bendra civiline tvarka kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog teismas galėtų įvertinti neturtinę žalą: nėra surinkta pakankamai įrodymų, kiek ir kokių išmokų nukentėjusieji yra gavę dėl A. B. mirties, nėra duomenų apie padidinto pavojaus šaltinio Klaipėdos universiteto turtinę padėtį bei išmokas, kurios galėjo būti išmokėtos draudimo kompanijų. Teismas taip pat nustatė, kad šie civiliniai ieškiniai (dėl neturtinės žalos) reiškiami ne kaltinamajam.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. ir B. B. 2004 m. vasario 10 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Klaipėdos universitetui, atsisakydami ieškininio reikalavimo civiliniam atsakovui A. R. .

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal nukentėjusiųjų K. Š. ir B. B. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma priteisti 100 000 Lt K. Š. ir B. B. solidariai iš atsakovo Klaipėdos universiteto neturtinei žalai padengti.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, K. Š. ir B. B. ieškinį Klaipėdos universitetui dėl neturtinės žalos palikdamas nenagrinėtą, pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas, nes sąlygų, numatytų BPK 115 straipsnio 3 dalyje ir 252 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nebuvo. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį esant aplinkybėms, kada civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos (o tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas), teismas turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl nepagrįstas kasatoriaus prašymas palikti galioti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kasaciniame skunde kasatorius nepagrįstai nurodo, kad spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CK 6.284 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.284 straipsnyje numatyta atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nukentėjusioji A. B. šiuo socialiniu draudimu buvo apdrausta. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, apdraustajai A. B. žuvus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 758 B. B. buvo išmokėta vienkartinė 88 600 Lt laidojimo pašalpa. Tačiau CK 6.284 straipsnio nuostatos taikomos tik sprendžiant pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, atlyginimo. Nukentėjusiesiems pareiškus ieškinį atlyginti neturtinę žalą šis klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo to, buvo ar ne nukentėjęs asmuo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikata ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi nukentėjusieji asmenys turėjo teisę šiuo atveju pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žalos dydį vertino atsižvelgdamas ne į jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, turtinę padėtį, kaltę ir kitas aplinkybes, o į civilinio ieškovo. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltu dėl A. B. mirties yra pripažintas A. R. , nes jis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Kasatorius teigia, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, argumentuodamas tuo, kad 2003 m. gegužės 6 d. Nelaimingo atsitikimo kelyje komandiruotėn iš gyvenamosios vietos akte Nr. 4 nurodyta, jog nelamingo atsitikimo priežastys – kelio slidumas dėl staigaus oro sąlygų pasikeitimo. Kaip numatyta 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina), 12 punkte – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo. Taigi bendru pavadinimu „nelaimingas atsitikimas“ yra įvardijamas taip pat ir eismo įvykis.

Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais (turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmens kaltę ir padariusiojo žalą asmens turtinę padėtį).

Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad A. B. mirtis jos vaikams, sutuoktiniui ir motinai neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes, Klaipėdos universitetas, nedelsiant atlyginęs A. B. laidojimo išlaidas, yra biudžetinė įstaiga, A. B. žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo. Kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos universitetas padarė ne viską, kad būtų išvengta žalos, nes vairuotoją A. R. išsiuntė į komandiruotę po darbo dienos. Nors A. R. iš darbo prieš kelionę buvo išleistas po pietų, mažiau kaip 12 val. laikas pasiruošti kelionei bei pailsėti nebuvo pakankamas, dėl to buvo skubama į nustatytu laiku išvykstantį keltą. Kolegija pažymėjo, kad nors Klaipėdos universitetas yra biudžetinė įstaiga, trims asmenims (K. Š., B. B. ir V. B. ) prašoma priteisti 100 000 Lt suma nėra aiškiai per didelė, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas – Klaipėdos universitetas – priteistą neturtinę žalą 50 000 Lt V. B. , 25 000 Lt B. B. ir 25 000 Lt K. Š. jau yra atlyginęs.

Nors apeliacinės instancijos teismas nevisiškai tinkamai vadovavosi minėtomis Civilinio kodekso normomis, nustatančiomis neturtinės žalos atlyginimą, išdėstydamas motyvus, kuriuose vertinama iš esmės tik civilinio atsakovo turtinė padėtis, tačiau pagal bylos duomenis įstatymo taikymo aspektu šis teismas neturtinės žalos dydžio klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas. Nenustatyta, kad nukentėjusiosios didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, taip pat byloje nėra duomenų apie žalą padariusiojo asmens – A. R. – sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnis).

Dėl nukentėjusiosios K. Š. pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo

Kasatorius taip pat skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl pripažinimo K. Š. teisės į ieškinio dėl prarasto išlaikymo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ir prašo dėl to palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas K. Š. ieškinį A. R. dėl 30 000 Lt žalos priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiosios K. Š. teisės į ieškinį dėl prarasto išlaikymo priteisimo yra pagrįstas. Sprendžiant šį klausimą turi būti vadovaujamasi CK 6.284 straipsnio nuostatomis. Kaip nustatyta CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Pagal CK 6.284 straipsnio 4 dalį šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 27 straipsnį. Pagal minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Pagal 27 straipsnio 2 dalį, mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, tėvas ir motina.

Nukentėjusioji A. B. buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, apdraustajai A. B. žuvus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2003 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 758 B. B. buvo išmokėta vienkartinė 88 600 Lt laidojimo pašalpa. Teisę į šios išmokos dalį pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį turėjo ir nukentėjusioji K. Š. kaip apdraustosios nukentėjusiosios A. B. motina. Todėl turtinė žala atlygintina tiek, kiek ji liko neatlyginta pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju turtinės žalos dydžio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos apie tai, kokia B. B. išmokėtos 88 600 Lt dydžio vienkartinės laidojimo pašalpos dalis priklausė nukentėjusiajai K. Š. , nebuvo galima, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.