- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1022-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Aukso Rūmai“
- Ieškovas
- UAB „Interinfo Lietuva“
- Kategorijos
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aukso Rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Interinfo Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Aukso Rūmai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Interinfo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Aukso Rūmai“ 2950 Lt skolą, 1073,80 Lt delspinigių, 11,84 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė 2000-12-22 sudaryta sutartimi – užsakymu (toliau ir Sutartis) prisiimtų įsipareigojimų sumokėti jam už informaciniame kataloge išspausdintą reklamą, nors jis savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė tinkamai, t. y. išspausdino reklamą informaciniame kataloge ir pateikė PVM sąskaitą – faktūrą. Tarp šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta. PVM sąskaita – faktūra atsakovui už suteiktas paslaugas buvo išrašyta 2001-06-13, kadangi buvo siekiama atsakovui sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsiskaityti, tai, jog ši PVM sąskaita – faktūra nėra pasirašyta atsakovo atstovo, nedaro jos negaliojančia, nepaneigia jo įvykdytų įsipareigojimų atsakovui. Kadangi šalys laisva valia Sutartimi susitarė dėl paslaugos kainos, 0,2 proc. dydžio netesybų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, atsakovas prievolės nevykdė 7 metus, dėl atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolių, jam iš atsakovo priteistinos netesybos už 6 mėn. ir suteiktų paslaugų kaina negali būti sumažintos.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 2950 Lt už suteiktas paslaugas, 536,90 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2950 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2000-12-22 tarp šalių buvo sudaryta sutartis – užsakymas, kurį pasirašė atsakovo atstovas, t. y. įmonės direktoriaus brolis – technikos direktorius I. P., Sutartis patvirtinta įmonės antspaudu, ieškovas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. išspausdino atsakovo reklaminę informaciją Apskričių telefonų knygoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Sutarties 5 p., vadovaudamasis CK 6.716 str., teismas padarė išvadą, kad faktiškai reikiama nematerialaus pobūdžio paslauga atsakovui buvo suteikta ir atsakovas už šią paslaugą privalo sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 str. įtvirtintus principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sumažino 0,2 proc. dydžio delspinigius iki 0,1 proc. Teismas, vadovaudamasis CK 1.3 str. 2 d. netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, todėl priteisė ieškovui 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Aukso Rūmai“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. atmesti ieškinį. Nurodo, kad teismas visapusiškai neištyrė tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdžio, faktinių bylos aplinkybių, neteisingai taikė CK 6.716 str., nepagrįstai netaikė 1964 m. CK 66 str., klaidingai vertino tarpusavio teises ir pareigas, iš to kylančius įsipareigojimus, nepagrindė teisinių prievolinių santykių atsiradimo, todėl sprendimas yra naikintinas. Teismas neįvertino to, kad Sutartis pasirašyta neįgalioto atsakovo atstovo, t. y. ieškovas prieš sudarydamas sutartį nepatikrino atsakovo atstovo turimų įgaliojimų, neįsitikino, jog Sutartį pasirašantis asmuo turi teisę pasirašyti atsakovo vardu, Sutartis patvirtinta atsakovo antspaudu „dokumentams“, o ne „sutartims“, ieškovas nederino su atsakovu duomenų bei maketo prieš publikuodamas skelbimą, neišsiaiškino, ar jis pritaria Sutarties sudarymui. Ieškovas pagal Sutartį privalėjo suderinti su juo viešai publikuotą medžiagą, tačiau to nepadarė, todėl ieškovas neįrodė, kad jis pripažino Sutartį. Be to, teismas, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisė pernelyg ir nepagrįstai bei neprotingai didelius delspinigius, nes 0,2 proc. dydžio delspinigius ieškovas nustatė vienašališkai, ieškovas neįrodė, kad patyrė didesnius nuostolius nei įstatyme nustatyti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Interinfo Lietuva“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas neginčijo tarp šalių sudarytos Sutarties, ši Sutartis yra galiojanti. Dėl to nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad Sutartį pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo, kad Sutartis yra patvirtina ne tuo atsakovo įmonės antspaudu. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovo direktorius netinkamai vykdė savo, kaip direktoriaus, pareigas leisdamas naudotis bendrovės anspaudu tam neva neturintiems teisės asmenims, o jis negalėjo žinoti, kad atsakovas turi kelis antspaudus. Teismas pagrįstai taikė šiuo metu galiojanti CK, kadangi atsakovo pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsirado po 1964 m. Apeliacinio skundo argumentai, kad delspinigiai yra per dideli ir neįrodyti, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog tarp šalių 2000-12-22 buvo sudaryta sutartis dėl reklamos paskelbimo informaciniame kataloge, ieškovas UAB „Interinfo Lietuva“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl atsakovas UAB „Aukso Rūmai“ taip pat privalo įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus Sutartimi, t. y. privalo apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas.
Byloje nustatyta, kad 2000-12-22 sutartimi – užsakymu Nr. 4791, sudaryta tarp ieškovo UAB „Interinfo Lietuva“ (buvusi UAB „Telenor Media Lietuva“) ir atsakovo UAB „Aukso Rūmai“, atsakovas (užsakovas) užsakė reklamos paskelbimą 2001 m. Vilniaus apskrities telefonų knygoje. Pagal šią Sutartį atsakovas įsipareigojo pateikti reikiamą medžiagą ir informaciją, reikalingą užsakymui įvykdyti (2 p.), laiku sumokėti 2950 Lt, o laiku nesumokėjus įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (3 p.). Sutartyje yra nurodyta, kad atsakovas sumoka nurodytą sumą per 60 kalendorinių dienų (2 mėn.) po Sutarties pasirašymo. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovo pageidavimu Sutartis gali būti nutraukta, oficialiai raštu (registruotu laišku) pranešus apie tai ieškovui (5 p.). Ieškovas įsipareigojo išspausdinti kataloge kokybiškai parengtą, su atsakovu suderintą reklamą, ir garantuoti katalogo išleidimą (6 p.). 2000-12-22 ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą – faktūrą išankstiniam apmokėjimui (b. l. 66). Ieškovas 2004-06-16 išrašė atsakovui UAB „Aukso Rūmai“ PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr.5995912 dėl 2950 Lt sumokėjimo už paskelbtą informaciją Vilniaus apskrities telefonų knygoje (b. l. 4).
Kadangi atsakovas nesumokėjo ieškovui pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą LBE Nr.5995912 2950 Lt, ieškovas 2008-10-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovui pareiškus prieštaravimus, pateikė ieškinį. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo UAB „Aukso Rūmai“ 2950 Lt skolą už suteiktas paslaugas, taip pat 4023,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-04-18 iki 2008-10-07 (b. l. 5). Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad Sutartį su ieškovu pasirašė atsakovo neįgaliotas asmuo - technikos direktorius I. P., Sutartis yra patvirtina ne sutartims, bet dokumentams skirtu antspaudu, ieškovas neįsitikino, kad Sutartį sudaro su įgaliojimus turinčiu asmeniu, nesuderino su atsakovu duomenų bei maketo, neišsiaiškino apie atsakovo pritarimą Sutarties sudarymui. Atsakovas atsikirtimus grindė 1964 m. CK 66, 67, 70 str. Taigi atsakovas teigė, kad sandoris buvo sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį, ir šis sandoris būtų sukūręs atsakovui pareigas ir teises tik tuo atveju, jei atsakovas būtų pritaręs šiam sandoriui, tačiau atsakovas nepritarė šiam sandoriui. Su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina, nes byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog minėta Sutartimi atsakovas prisiėmė teises ir pareigas, Sutartis turėjo būti vykdoma, nes atsakovas pritarė tiems veiksmams, kuriuos atliko Sutartį pasirašęs asmuo, ieškovas turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad Sutartį pasirašantis asmuo turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų neviršydamas.
2000-12-22 galiojęs Akcinių bendrovių įstatymo IV skirsnis numatė bendrovės valdymo organus bei nustatė jų kompetenciją. Valdymo organų dėka bendrovė funkcionuoja ir įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dalis bendrovės valdymo organų teisių ir pareigų yra įgyjama įstatymu, o dalis (tos, kurios nėra nustatytos įstatymuose) gali būti nustatomos įmonės veiklos dokumentuose – įstatuose, valdybos darbo reglamente ir pan. Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 10 p. nustatyta, kad administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrovės veiklos dokumentais, turi teisę sudaryti bendrovės sandorius. 2000-12-22 Sutartį pasirašė I. P., kuris pagal atsakovo pateiktus duomenis nebuvo bendrovės valdymo organas, jam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti įmonės vardu, t. y. įmonės vardu sudaryti sandorius. I. P. buvo technikos direktorius, o įmonės vadovas buvo T. P.. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad tai, jog I. P. neturėjo teisės pasirašyti Sutartį, kad jo veiksmai atsakovui nesukūrė teisinių pasekmių, nes šio asmens elgesys davė pagrindą ieškovui sąžiningai manyti, kad šis asmuo turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų neviršydamas. I. P. Sutartį pasirašė, nurodydamas, kad yra įmonės (firmos) vadovas, t. y. nenurodė, kad jis yra technikos direktorius. Tai, kad jis uždėjo antspaudą, kuriame nurodyta, jog antspaudas yra „Dokumentams“, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas dėl to turėjo suprasti, kad I. P. veikia, neturėdamas įgaliojimų, nes pasirašius Sutartį, Sutarties vykdymas nebuvo atšauktas, ieškovui išspausdinus atsakovo UAB „Aukso Rūmai“ reklamą Vilniaus apskrities telefonų knygoje jam nebuvo pareikštos pretenzijos, jog be jokio pagrindo buvo tai atlikta. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad su I. P. derino skelbtinos informacijos duomenis, reklamos maketą (b. l. 45-46). I. P. taip pat kaip atsakingas asmuo už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą pasirašė 2000-12-22 sąskaitą-faktūrą išankstiniam apmokėjimui Nr. 4791 (b. l. 60). Taigi ieškovui nebuvo pateikta jokia informacija apie tai, kad I. P. yra netinkamas atstovas, kad jis neturi teisės sudaryti Sutarties, tartis dėl Sutarties vykdymo. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad atšaukė Sutarties vykdymą, nepritarė sandoriui, nereiškė reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas Sutartį įvykdė, paskelbė susitartą informaciją (reklamą), tai buvo paskelbta viešai, t. y. atsakovui apie turėjo būti žinoma. Tai, kad atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, tvirtina, jog atsakovas Sutarčiai pritarė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs, kad ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį, vadovaudamasis 2000 m. CK 6.716 str., priteisė iš atsakovo jo nesumokėtą ir susitartą atlygį už ieškovo suteiktas paslaugas – 2950 Lt. Sutarties 10 p. numatė, kad Sutartis nustoja galioti, kai įvykdyti abipusiai įsipareigojimai. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 2 d. numato, kad jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. CK 6.716 str. nuostatas.
Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 0,1 proc. dydžio delspinigius, nes tokie delspinigiai yra neprotingi ir aiškiai per dideli. Kaip jau buvo minėta, Sutartyje buvo numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2000 m. CK 1.5, 6.73 str. 2 d., sumažino iki 0,1 proc. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (2000 m. CK 6.73, 6.258 str.). 2000 m. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (2000 m. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į 2000 m. CK 6.223 str. nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal 2000 m. CK 6.223 str. 2 d. teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas 2000 m. CK 6.228 str. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su 2000 m. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Įvertinus nagrinėjamoje byloje šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad negali būti pažeista sutarties šalių interesų pusiausvyra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 0,1 proc. dydžio delspinigius ir priteisė ieškovui iš atsakovo 536,90 Lt delspinigių, ir nenustatė, jog netesybos turi būti apskaičiuojamos, atsižvelgiant į metinę palūkanų normą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepripažintini pagrįstais, jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 8,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92, 96 str.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas turėjo 3,30 Lt išlaidų, susijusių su nutarčių dėl ieškovo UAB „Interinfo Lietuva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą trūkumų šalinimo siuntimu, todėl šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aukso Rūmai“ į valstybės biudžetą 8,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovo UAB „Interinfo Lietuva“ į valstybės biudžetą 3,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.