Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Byla Nr. 1T-57/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1T-57/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1T-57/2014
Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka spręsdamas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro – Tomo Staniulio prašymą inicijuoti Kauno apygardos teismui perduotos ir šiam teismui teismingos baudžiamosios bylos Nr. 07-1-00109-14, kurioje E. S. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 226 str. 4 d., perdavimą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras – Tomas Staniulis prašo inicijuoti baudžiamosios bylos Nr. 07-1-00109-14, kuri baigus ikiteisminį tyrimą perduota Kauno apygardos teismui, perdavimą nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad kaltinamasis – E. S. nuolatos dalyvauja Kauno apygardos teisme pirmąja instancija ir apeliacine tvarka nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, kuriose kaip advokatas proceso dalyviams teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie tai, kad kaltinamasis yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo – A. J. kurso draugas. Įtariama, jog naudodamasis pažintimi su teisėju – A. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu byloje apklaustas kaip liudytojas, ir dėl to tariamai turima įtaka teisėjui, kaltinamasis prekiavo poveikiu. Išvardintos aplinkybės objektyviam stebėtojui galinčios kelti abejonių Kauno apygardos teismo neutralumu ir nepriklausomumu.

Prašymas tenkintinas. Baudžiamoji byla Nr. 07-1-00109-14 perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Prokuroro prašyme išvardintos aplinkybės per se nesudaro pagrindo abejoti Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu subjektyviąją prasme, t. y. teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir joje priimamais procesiniais sprendimais. Kita vertus, akivaizdu, kad vertimasis advokato praktika yra susijęs su gana dažnu kaltinamojo dalyvavimu Kauno apygardos teisme vykstančiuose teismo procesuose, todėl Kauno apygardos teismo teisėjams kaltinamasis yra pažįstamas asmuo. Atitinkamai neeliminuotina tikimybė, kad sprendžiant tokio asmens baudžiamosios atsakomybės, jos ribų klausimus, Kauno apygardos teismo teisėjams gali būti sudėtinga išlikti visiškai neutraliems. Nurodyta aplinkybė abejonių teismo objektyvumu gali sukelti ir proceso dalyviams, nulemti nepageidautinas interpretacijas teismo nešališkumo klausimu ar tapti akstinu reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui) nušalinimus. Manytina, jog objektyviam (pašaliniam) stebėtojui dėl to, ar nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme bus nuosekliai įgyvendinti teismo neutralumo ir nepriklausomumo principai, gali kelti ir ta aplinkybė, kad kaltinamais ir vienas iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų yra studijų kolegos, taip pat tai, kad įtariama, jog pastarąjį faktą ir tariamas savo galimybes paveikti teisėją kaltinamasis naudojo padarydamas nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas šioje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numato galimybę ekstraordinariniais atvejais, kai tai yra reikalinga siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, iki pradedant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje perduoti ją kitam teismui, o šio straipsnio 2 d. 2 p. klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimą priskiria Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas laiko, kad būtinumas šiuo atveju garantuoti teismo nešališkumą objektyviąja prasme, t. y. pašalinti bet kokias proceso dalyviams ir netgi pašaliniam, objektyviam stebėtojui galinčias kilti abejones teismo nešališkumu, užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta neutraliai joje sprendžiamų klausimų atžvilgiu nusistačiusio ir objektyvaus teismo, yra svarbus teisingumo interesas, kurio vardan įgyvendintina išimtinė baudžiamojo proceso įstatyme numatyta bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui teisė. Atsižvelgiant į tai, byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, kompetentingiems tokį sprendimą priimti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 07-1-00109-14, kurioje E. S. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 226 str. 4 d., persiųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Apie bylos perdavimą pranešti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui ir kaltinamajam – E. S., išsiunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas šios nutarties kopijas.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys