Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei A. T. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad VĮ Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsniu, raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam A. K. priklausantį turtą – ½ dalį buto su rūsiu (9,9 kv. m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarė raštu informavo, kad mirusysis minėtą turtą įgijo būdamas santuokoje (santuokos data – (duomenys neskelbtini), todėl turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, todėl notarė atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Palikėjo sutuoktinės J. K. palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – brolis B. T., kuris (duomenys neskelbtini), taip pat mirė. Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras informavo, kad palikėjo B. T. palikimą priėmė jo dukra A. T., gimusi (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovei A. T. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

4. Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

5. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės įmonė Turto bankas atlieka (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. K. palikimo perėjimo valstybei procedūras. A. K. mirė būdamas santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), su J. K.. Po J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė brolis B. T., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad iki šiol A. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalis ūkinio pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro, (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad po A. K. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė, jo išlaikymu niekas nesirūpina, mokesčių už butui teikiamas komunalines ir kitokias paslaugas niekas nemoka. A. K. sutuoktinės J. K. palikimą paveldėjęs įpėdinis dėl palikėjos dalies bendrame su sutuoktiniu turte nustatymo, mirusio sutuoktinio dalies paveldėjimo nesikreipė.

7. Aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamasis turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai – 1/8 dalis ūkinio pastato ir 1/8 dalis tvarto, esantys tame pačiame kaime) buvo įgytas A. K. esant santuokoje su J. K., todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruota vieno sutuoktinio vardu (turto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis). Mirus A. K., bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė. Įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepaneigta, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad palikėjo A. K. dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ½ dalį viso nekilnojamojo turto.

8. Iš Valstybės įmonės Turto bankas ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pateiktų dokumentų visumos matyti, kad ieškovė vykdo palikėjo A. K. turto perėmimo valstybei procedūras. Kaip jau minėta, mirus vienam iš sutuoktinių, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, todėl nustatinėti, kad turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė netikslinga, juolab, kai dėl to nėra ginčo. Paveldint turtą reikšminga yra palikėjo paveldima turto dalis, todėl teismas nustato tik to palikėjo, kurio turto perėmimo valstybei procedūra vykdoma, dalį. Reikalavimas nustatyti, kad sutuoktiniai įgijo ir valdė po ½ dalį nekilnojamojo turto, prieštarauja įstatymui ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kad turtas tarp sutuoktinių jo įsigijimo metu ar vėliau buvo padalintas.

9. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Ieškinys patenkintas dalinai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, atsakovė A. T. nėra nei A. K. nei J. K. įpėdinė ar turto paveldėtoja, ji tiesiogiai nėra priėmusi ir nesprendusi jokių klausimų, susijusių su šių asmenų palikimu, į bylą įtraukta kaip savo tėvo B. T., paveldėjusio J. K. palikimą, įstatyminė įpėdinė, sprendimas priimtas valstybės interesais, todėl, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.100 straipsnio 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dalį bendrame turte su J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis buto su rūsiu (9,9 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.