- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-29
- Bylos Nr.
- 2-380/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas (pran.)
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- V. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2 – 498 – 44/2006 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams L. S. ir L. S. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų L. S. ir L. S. solidariai 21 200 Lt negrąžintos skolos, 152 703, 60 Lt delspinigių, viso 173 903, 60 Lt ir 0,7 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu, atsižvelgiant į skolos dydį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovų turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nepritaikius minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovų nekilnojamąjį turtą: butą, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Teismas uždraudė atsakovams bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat atsakovus paskyrė turto saugotojais ir apribojo teisę juo disponuoti, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, todėl laikė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.), šį klausimą teismas sprendė nepranešus atsakovams (CPK 148 str. 1 d.).
Atsakovai L. S. ir L. S. padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutarties, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad paskolos rašte, 2003 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderyje Nr. 18673940 nurodyta, jog 21 200 Lt paskolą iš ieškovo paėmė ne atsakovai kaip fiziniai asmenys, o juridinis asmuo UAB „LLS777“. Tvirtina, kad dėl šios priežasties nepagrįstai ir neteisėtai yra areštuotas atsakovų asmeninis turtas, nes UAB „LLS777“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo ir jeigu šio juridinio asmens prievolėms įvykdyti neužtenka jo turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į akcininkų asmeninį turtą (CK 2.50 str. 4 d., Akcinių bendrovių įst. 2 str. 2 d.). Teigia, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CK normas ir neatsižvelgė į imperatyvias įstatymų nuostatas.
Atsiliepimas
Ieškovas V. D. pateikė atsiliepimą į atsakovų L. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė ir yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu, be to, tai įrodyta VĮ „Registrų centras“ išrašu, kur nurodyta, kad atsakovai buvo išsiėmę pažymas savo nekilnojamam turtui realizuoti. Pažymi, kad atsakovai neprašo užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir tai įrodo ieškinio pagrįstumą. Teigia, kad atsakovai nenurodė nei vienos imperatyvios teisės normos, kuri galėjo būti pažeista priimant skundžiamą nutartį ir atskirąjį skundą grindžia juridinio asmens sąvokos aiškinimu ir dvejonėmis. Tvirtina, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas. Atkreipia dėmesį, kad kasos pajamų orderio, perduodant UAB „LLS777“ paskolą, negavo, finansiniai dokumentai, kuriais ieškovai remiasi atsiliepime į ieškinį, yra suklastoti, be to, atsakovai neįrodo, kad gauti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį. Teigia, kad pinigai buvo paskolinti trims mėnesiams, todėl praėjus daugiau kaip dviems metams nuo įsipareigojimo grąžinti paskolą momento, atsakovams lengviausias būdas gintis yra pasiteisinimas „tariamos komercinės veiklos vystymu“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Dėl to CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio suma, t.y. 173 903, 60 Lt, pakankamai didelė ir yra grėsmė, kad nesiėmus minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pastebėtina, kad atsakovai apie tai, jog areštuoto turto vertė viršija ieškinio sumą, atskirajame skunde neteigia.
Pagal CPK nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, nes tai nėra šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 338 str., 320 str.).
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos 2006 m. gegužės 23 d. rezoliucija išsprendęs atskirojo skundo priėmimo klausimą kartu išsprendė ir termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.