- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- eI-472-1063/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos, V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Karoliui Likui,
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jurgitai Saulėnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą prašydami panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2018 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodė, kad atsakovas priėmė Įsakymą, siekdamas užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimo tvarką Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Tačiau, pareiškėjų nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant procedūrą, numatytą teisės aktuose. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu būtu išpildytos atitinkamos sąlygos, t. y., kad Įsakymu yra būtinybė įvesti suminę darbo laiko apskaitą; priimant Įsakymą buvo įvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra su jungtine profesinių sąjungų atstovybe; Įsakymas priimtas atsižvelgus į atsakovo lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų nuomonę; pareigūnų, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašą yra patvirtinęs Lietuvos policijos generalinis komisaras.
Dėl būtinybės įvesti suminę darbo laiko apskaitą nurodė, kad iš atsakovo viešai skelbiamų pranešimų matyti, kad suminė darbo laiko apskaita buvo įvesta dėl to, kad būtų lengviau organizuojamos policijos pajėgos masinių renginių metu, nepažeidžiant maksimalių darbo laiko normų (pvz. Popiežiaus vizitas, kuris truko dvi dienas). Kitų priežasčių įvesti suminę darbo laiko apskaitą atsakovas nenurodė. Pareiškėjų teigimu, atsakovas privalo įrodyti priežastis, kodėl yra būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nes viešai deklaruojama būtinybė įvesti suminę darbo laiko apskaitą yra paneigiama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjų nuomone, tikslas taikyti suminę darbo laiko apskaitą yra ne efektyvus policijos pajėgų darbo organizavimas, o lėšų taupymas ir tai negali būti pripažįstama, kaip pagrįsta būtinybė taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Taip pat atsakovas turėtų pagrįsti ir 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.
Dėl informavimo ir konsultavimo procedūros su darbuotojų atstovais nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Policijos departamento 2018 m. liepos mėn. raštu Nr. 5-S-6535, netaikė informavimo ir konsultavimo procedūros su Vilniaus apskrities VPK jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Vilniaus apskrities VPK jungtinė profesinių sąjungų atstovybė nebuvo gavusi jokios informacijos iki sprendimo taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Jokios informacijos nebuvo gauta ir iš Policijos departamento. Taigi Įsakymas buvo priimtas nesilaikant šios būtinosios sąlygos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga taip pat nebuvo gavusi iš atsakovo prašymo pateikti nuomonę dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo.
Nurodė, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priėmė ne atsakovas, o Policijos taryba. Atsakovas Įsakymu tik patvirtino sąrašą pareigūnų, kurių atžvilgiu bus taikoma suminė darbo laiko apskaita. Įsakymu atsakovas nepriėmė sprendimo įvesti suminę darbo laiko apskaitą, o tik vykdė Policijos departamento jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo. Tuo tarpu tiek Darbo kodeksas, tiek Statutas aiškiai apibrėžia, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priima darbdavys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai vadovaujasi Darbo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Statutinio darbuotojo darbo sąlygos nustatytos Statute ir dėl tarnybos darbo sąlygų nesiderinama. Statute nuorodų į Darbo kodeksą nėra. Pažymėjo, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimą reglamentuoja Statuto 37 straipsnio 3 dalis. Statutas, skirtingai nei Darbo kodeksas, privalomos informavimo ir konsultavimo procedūros, kaip sąlygos įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nenustato. Nepaisant to, minėtos procedūros buvo atliktos. Pareiškėjai apie ketinimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą buvo informuoti 2018 m. gegužės 23 d. vykusiame Vilniaus apskrities VPK profesinių sąjungų atstovų pasitarime, taip pat įvyko konsultavimo procedūros (buvo atsakyta į užduotus klausimus, paaiškintos suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priežastys). Pareiškėjui V. S. 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas Įsakymo projektas, su prašymu pateikti pastabas, tačiau pastabos nebuvo pateiktos. 2018 m. birželio 18 d. pakartotinai buvo priminta apie Įsakymo projektą, tačiau ir vėliau pastabų nebuvo pateikta. Vykdant konsultavimo procedūrą buvo atsižvelgta į profesinių sąjungų nuomonę. 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 10-V-238 buvo patvirtinta darbo grupė laiko apskaitos patikrinimams atlikti. Be to, pareiškėjo V. S. pageidavimu į darbo grupę buvo įtraukti ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės bendru susitarimu deleguoti atstovai. Pažymėjo, kad priimant Įsakymą visos procedūros buvo atliktos tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Nurodė, kad Departamento 2018 m. balandžio 30 d. posėdyje buvo svarstytas siūlymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose. Policijos tarybos narių balsų dauguma siūlymui buvo pritarta. Policijos tarybos narių nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, jų reikšmė – strateginė. Policijos tarybos nutarimas pritarti siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo savaime nėra sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo turėjo priimti kiekvienos policijos įstaigos vadovas individualiai. Atsižvelgiant į tai, nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad suminė darbo laiko apskaita Vilniaus apskr. VPK įvesta neteisėtai, nes faktiškai sprendimą dėl jos įvedimo priėmė ne Vilniaus apskr. vadovas, bet Policijos taryba. Taigi Policijos taryba priėmė strateginį sprendimą, už kurio tinkamą įgyvendinimą atsakinga kiekviena policijos įstaiga. Policijos tarybos sprendimai gali būti privalomi, tačiau tik tada, kai dėl to yra priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas, ar nurodymas. Šiuo atveju tokių aktų nebuvo priimta.
Dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų nurodė, kad aptariamo Policijos tarybos posėdžio protokolo nutariamojoje dalyje buvo išdėstyta, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymas, tik įvykdžius privalomas konsultavimo procedūras. Nurodė, kad Departamentas šiuo klausimu pasisakė 2018 m. liepos 11 d. rašte. Departamento nuomone, policijos įstaigų vadovai turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar geranoriškai vykdyti informavimo ir (ar) konsultavimo procedūras, ar laikytis Statuto reguliavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjai pernelyg plačiai aiškina statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjai, netaikytinos. Suminės darbo laiko apskaitos įvedimą reglamentuoja Statuto 37 straipsnis. Darbo kodekso nuostatos taip pat netaikytinos.
Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo pagrindimo nurodė, jog tai negali būti nagrinėjamo ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-1083 „Dėl pareigūnų, dirbančių pamainomis, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, pareigybių sąrašo tvirtinimo“ bei vykdant 2018 m. balandžio 30 d. Policijos tarybos posėdžio 2018 m. gegužės 23 d. protokolinį sprendimą Nr. 5-P1-327, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių pareigybių, kurioms taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašas. Įsakymu nustatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra trys mėnesiai.
2. Pareiškėjai Įsakymo neteisėtumą įrodinėja tuo, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant jo priėmimo procedūrą, numatytą teisės aktuose. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas laikytinas teisėtu, jei jį priimant išpildytos atitinkamos sąlygos: Įsakymo priėmimas pagrįstas būtinybe įvesti suminę darbo laiko apskaitą; prieš priimant Įsakymą įvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra su jungtine profesinių sąjungų atstovybe bei atsižvelgta į atsakovo lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų nuomonę; pareigūnų, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašas patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro. Pareiškėjų teigimu, šios būtinosios sąlygos priimant Įsakymą nebuvo išpildytos. Procedūrų, priimant Įsakymą, nesilaikymas, Įsakymą savaime daro neteisėtu ir nepagrįstu.
3. Pareigūnų darbo laiką reguliuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IX-1538. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.
Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis šio įstatymo normų sąrašas, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja tik Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, todėl pareiškėjai nepagrįstai, nagrinėjamo ginčo kontekste, taiko Darbo kodekso nuostatas, kurios pareigūnų tarnybos santykių nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų apimtyje.
4. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Statuto 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas (Statuto 37 straipsnio 3 dalis).
5. Pareiškėjai pabrėždami Įsakymo formos neteisėtumą nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK nepriėmė sprendimo įvesti suminės darbo laiko apskaitos, o tik vykdė Policijos tarybos jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo. Pareiškėjų teigimu, kaip reglamentuota teisės aktuose, sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priima darbdavys. Šiuo atveju, kaip įrodo Policijos tarybos (Lietuvos policijos generalinio komisaro patariamoji institucija) 2018 m. gegužės 23 d. protokolas Nr. 5-P1-327, dalies apskričių vadovai balsavo prieš suminės darbo laiko apskaitos įvedimą, tačiau Policijos tarybos protokolinis sprendimas tapo privalomas visiems apskričių vyriausiasiems policijos komisariatams.
Iš 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5-P1-327 matyti, kad antru darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose tikslingumo ir 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio nustatymo įstaigose. Posėdyje dalyvavusių apskričių viršininkų dauguma buvo nuspręsta pritarti siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose nuo 2018 m. liepos 1 d., taip pat buvo pritarta trijų mėnesių apskaitos laikotarpio nustatymui (I t. b. l. 20–25).
Iš į bylą pateikto Policijos departamento 2018 m. birželio 22 d. rašto Nr. 5-S-5958 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (II t. b. l. 56–57), adresuoto Policijos įstaigų vadovams, turinio matyti, kad šiame rašte Policijos departamentas nurodė, jog Policijos taryboje nors ir buvo pritarta siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose, tačiau kartu atkreipė Policijos įstaigų vadovų dėmesį, kad kiekviena policijos įstaiga suminę darbo laiko apskaitą turi įsivesti atskiru sprendimu (policijos įstaigos vadovo įsakymu). Policijos departamentas taip pat pažymėjo, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti įvesta pirmiausia atsižvelgiant į tos įstaigos veiklos ypatumus, apsisprendžiant dėl pagrindinių darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumų. Taigi matyti, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Policijos taryba tik pritarė siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose, o ne priėmė sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą visuose veiklos padaliniuose. Policijos tarybos protokolinio sprendimo (svarstant 2 klausimą) formuluotė (siūlymas pritarti), priešingai, nei teigia pareiškėjai, savo esme nėra privalomojo pobūdžio, kuris (sprendimas) taikytinas visų apskričių policijos komisariatams. Policijos taryba pritarė siūlymui, tačiau kuriuo nebuvo paneigta Policijos įstaigų vadovų diskrecija sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įsivesti atsižvelgiant į pagrindinius darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumus kiekviename komisariate atskirai. Todėl nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo Vilniaus apskrities VPK priėmė Policijos taryba, o ne Vilniaus apskrities VPK, t. y. darbdavys. Iš esmės toks pats išaiškinimas buvo pateiktas ir Policijos departamento 2018 m. liepos mėn. rašte Nr. 5-S-6535, adresuotame Lietuvos policijos profesinei sąjungai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, kuriame taip pat nurodyta, kad Policijos tarybos nutarimas pritarti siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose savaime nėra sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Tokį sprendimą turi priimti kiekviena policijos įstaiga (I t. b. l. 14–15). Darytina išvada, kad Įsakymą priėmė tinkamas subjektas – Vilniaus apskrities VPK viršininkas, atsižvelgęs į darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumus būtent savo veiklos padaliniuose. Pareiškėjų argumentai, kad Vilniaus apskrities VPK (kaip darbdavys) nepriėmė sprendimo įvesti suminės darbo laiko apskaitos, o tik vykdė Policijos tarybos jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo vertintini nepagrįstais.
6. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas nėra įtikinamai pagrįstas būtinybe Vilniaus apskrities VPK įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tikslus buvo pasisakyta Policijos departamento 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. 5-S-5958 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (II t. b. l. 56–57), Policijos departamento 2018 m. liepos mėn. rašte Nr. 5-S-6535 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose“ (b. l. 14–15). Kaip nurodė pareiškėjai, apie suminę darbo laiko apskaitą taip pat buvo pateikta informacija internetinio naujienų portalo „15 min“ 2018 m. birželio 29 d. straipsnyje, vėliau šis poreikis buvo aptartas 2018 m. liepos 9 d. įvykusio atsakovo ir jungtinės profesinių sąjungų atstovybės atstovų susitikimo metu. Iš pareiškėjų skundo argumentų ir nurodytų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad poreikis įvesti suminę darbo laiko apskaitą pirmiausia grindžiamas masinių renginių augimo tendencija (Popiežiaus vizitas, Dainų šventė, kiti šimtmečio renginiai), poreikiu užtikrinti proporcingas pareigūnų pajėgas reikiamu metu, siekiant tinkamai organizuoti pareigūnų viršvalandžius, darbą poilsio dienomis, galimybe į bendrų apskrities vyriausiojo policijos komisariato užduočių vykdymą įtraukti visus to policijos komisariato padalinius ir pan. Būtent suminės darbo laiko apskaitos įvedimas, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, padėtų iš anksto ir racionaliai planuoti pareigūnų pajėgas, poreikį, sudaryti tarnybos grafiką.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Iš šios teisės normos matyti, jog administraciniams teismams yra pavesta vykdyti viešojo administravimo subjektų veiklos teisminę kontrolę (spręsti ginčus dėl jų aktų (veikų) teisėtumo). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Įvertinus proceso šalių argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjų šiuo aspektu keliamų klausimų išsprendimui (pvz. kokios pareigūnų pajėgos tinkamai užtikrintų vieną ar kitą renginį, pareigūnų darbas poilsio dienomis, viršvalandžiai ir kt.) reikalingas tam tikras specifinis tyrimas ir vertinimas, kokio administracinis teismas atlikti negali. Administracinis teismas neatlieka tokio tyrimo, kurį pagal savo turinį, tikslą galėtų atlikti tik tam tikra insitucija ir negali priimti sprendimų, išvadų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta pačiai institucijai. Kitaip tariant, teismas, dėl klausimų, kildinamų iš institucijos (šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK) vidaus tvarkos, veiklos specifiškumo, negali įvertinti ir nustatyti, koks darbo organizavimo modelis yra geriausias Vilniaus apskrities VPK, ar, kaip šiuo atveju, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas pagerins pareigūnų darbo laiko, darbo jėgos paskirstymą, užtikrins tinkamą užduočių įvykdymą ir pan., ar tai nėra susiję tik su lėšų taupymu, kaip akcentuoja pareiškėjai. Administracinis teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, kurių (pertvarkymų) poreikis galėtų būti žinomas tik pačiai institucijai, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar Vilniaus apskrities VPK tam tikri pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, nėra fiktyvūs. Būtent dėl paminėtų priežasčių teismo funkcija, tikrinant atsakovo atliktus skundžiamus veiksmus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindamas savo diskreciją Vilniaus apskrities VPK nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Taigi atsižvelgiant į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, bei į tai, kad iš esmės suminės darbo laiko apskaitos įvedimo būtinybės pagrindimo vertinimas, kaip jau minėta, yra susijęs su Vilniaus apskrities VPK vidaus darbo organizavimu, užtikrinant viešąją tvarką (pagal iškilusius poreikius), vertinimu, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentų, jog Įsakymas nėra įtikinamai pagrįstas būtinybe Vilniaus apskrities VPK įvesti suminę darbo laiko apskaitą, pagrįstumo vertinimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Dėl tų pačių argumentų teismas plačiau nepasisakys ir dėl būtinybės įvertinti nustatyto 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio būtinybę.
7. Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas netaikė informavimo ir konsultavimo procedūros, nes nei Vilniaus apskrities VPK jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, nei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga nebuvo gavusi iš atsakovo jokio prašymo pateikti nuomonę dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje pateiktus ir pareiškėjų argumentus paneigiančius rašytinius įrodymus.
Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5-P1-327, Policijos taryba pritarė siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą nuo 2018 m. liepos 1 d., tačiau pastabose atkreipė dėmesį, kad suminė darbo laiko apskaita turėtų būti pradėta taikyti tik prieš tai įvykdžius visas privalomas konsultavimo ir derinimo procedūras. Taigi ši pastaba tik įrodo pačios Policijos tarybos suinteresuotumą, kad priimtas pasiūlymas būtų įgyvendintas tik objektyviai ir visapusiškai įvertinus tokio sprendimo esmę ir prasmę. Įsakymo projektas elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir pareiškėjui V. S., pasiūlant per penkias dienas pateikti pastabas (II t. b. l. 114). Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas pastabų dėl Įsakymo projekto nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas 2018 m. gegužės mėn. atsakovo ir profesinių sąjungų atstovų pasitarimo aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti protokolas Nr. 10-IL (II t. b. l. 108–109) tvirtina, kad atsakovo organizuotame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Vilniaus apskrities VPK jungtinės profesinių sąjungų atstovybės nariai, buvo sprendžiama taip pat ir dėl suminės darbo laiko apskaitos. Iš protokolo turinio matyti, kad pasitarimo dalyviai diskutavo šiuo klausimu. Vėlesniuose 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. liepos mėn. atsakovo organizuotuose pasitarimuose aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti, pakartotinai buvo diskutuojama dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo (II t. b. l. 110–111, 112–113). Aptarti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai paneigia pareiškėjų argumentus, kad prieš priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo taikytos informavimo ir konsultavimo procedūros nei su Vilniaus apskrities VPK jungtine profesinių sąjungų atstovybe, nei su Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga. Nors Statutas, prieš priimant Įsakymą, atsakovui pareigos vesti konsultacijas nenumato, tačiau, kaip patvirtina aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, atsakovas tinkamai įvykdė 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokole Nr. 5-P1-327 nurodytą įpareigojimą – sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priimti tik prieš tai įvykdžius visas privalomas konsultavimo ir derinimo procedūras. Tiek pareigūnams, tiek profesinės sąjungos atstovams buvo sudarytos sąlygos (II t. b. l. 108–109, 110–111, 112–113, 114) nevaržomai išreikšti nuomonę, pastabas, pasiūlymus dėl ginčijamo klausimo. Minėta, kad siūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą buvo priimtas Policijos tarybos 2018 m. gegužės 23 d. posėdžio protokoliniu sprendimu, kuriame buvo pažymėta, kad galutiniai sprendimai turėtų būti priimti tik įvykdžius informavimo procedūras, todėl darbuotojų ir jų atstovų informavimas, kurio metu buvo siūloma teikti pastabas, kritiką, pasiūlymus, pagrįstai prasidėjo po 2018 m. gegužės 23 d. ir vyko iki Įsakymo priėmimo.
Remiantis į bylą pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. S. ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.