- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-48-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06128-17-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta arešto 60 parų bausmė.
Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. kovo 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, V. K. paskiriant galutinę subendrintą arešto 90 parų bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. baudžiamąjį įsakymą, bei laikas ( dvi paros) , kurį nuteistasis išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-07 iki 2017-02-09, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 68, 72 straipsniais, V. K. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir G. U. vardu registruoto jam priklausančio automobilio „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio dokumentų ir raktelio konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad jis, 2017 m. vasario 7 d., apie 18 valandą, P. rajone, S. kaimo teritorijoje, kelyje P. – P. – R. 20.660 kilometre vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, v.n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,30 promilių girtumas).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę bausmę, bei trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
2.1 Nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nes jis turi darbą, nuolatinę gyvenamą vietą, tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, todėl paskirtas areštas atims galimybę dirbti ir rūpintis vaikais. Mano, kad pati tinkamiausia bausmė, kuri padėtų pasiekti bausmės tikslus, būtų bauda, kurią jis galėtų sumokėti.
2.2 Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis dirba, gyvena rajone, susisiekimas su darboviete apsunkintas, todėl atėmus jam teisę vairuoti pačiam ilgiausiam terminui – trims metams, ši problema tik dar labiau padidės, todėl prašo skirti trumpesnį terminą.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. V. K. apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to V. K. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei skyrė tinkamą bausmę.
7. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas V. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino V. K. padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus arešto bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.
7.1 Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. skundžiamas nuosprendis keturioliktas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir realus laisvės atėmimas, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus, tarp jų ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad V. K. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. Sistemingai V. K. vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai, kuriuos jis dažniausiai padarydavo būdamas neblaivus, rodo, kad ir nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelniausios BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies – baudos, kurią skirti prašo apeliantas, šiuo atveju nebepakanka.
7.2 Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta, skirti švelniausią jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nėra pagrindo, nes tokia bausmė nepadės pasiekti bausmei keliamų tikslų.
8. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8.1 Apeliantui paskirta arešto bausmė, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ( nusikalto būdamas recidyvistu ) ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo asmenybę – teisiamas keturioliktą kartą, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, bei nusikaltimo pobūdį – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio magistraliniu keliu, kuriame eismas pakankamai intensyvus, pakankamai ilgą atstumą, kol nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į metalinius kelio atitvarus, nors ir maksimalaus dydžio, tačiau ši bausmė nėra griežčiausia, numatyta įstatymo sankcijoje (yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė), atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra per griežta, individualizuota tinkamai. Be to bausmė, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir apeliantas kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu, už nagrinėjamą nusikaltimą realiai V. K. paskiriant 60 parų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2 Teismas prie ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirdamas galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nesilaikyti įstatymų, taip pat negali būti laikoma per griežta.
Šalies argumentai
9. Apeliantas skundu prašo skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kad nebūtų apsunkina galimybė dirbti ir rūpintis mažamečiais vaikais.
9.1 Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui nuo 1 iki 3 metų naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
9.2 Bylos medžiaga nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantas padarė kai jam nustatytas 2,30 promilių girtumas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai tokį nusikaltimą įvertino kaip pavojingą, taip pat pagrįstai konstatavo, kad V. K. šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo atveju apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis būdamas neblaivus už vairo sėdo todėl, kad norėjo važiuoti nusipirkti daugiau alkoholio, važiuodamas keliu pavojingai manevravo ir tik atsitiktinumo dėka dėl jo neatsakingų veiksmų nenukentėjo pašaliniai asmenys, nes apeliantas nesuvaldęs transporto priemonės atsitrenkė į kelio atitvarą. Tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantui transporto priemonė ir teisė vairuoti reikalinga vykti į darbą, nesudaro pagrindo skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes jis naudodamasis šia teise sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 3 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai.
9.3 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad skunde minimos aplinkybės – darbas ar mažamečių vaikų turėjimas, egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai neatgrasė ir nesustabdė apelianto nuo nusikaltimo padarymo, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, žinodamas, jog tokie jo veiksmai yra priešingi teisei ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir baudžiamajame įstatyme numatytas griežtas sankcijas, todėl šios skunde nurodomos aplinkybės niekaip nešvelnina jo padėties ir nesukuria prielaidų skirti švelnesnę bausmę ar taikyti trumpesnė baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
10. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, o sutinkamai su BK 72 straipsnio 3 dalies nuostata, jei ši transporto priemonė priklauso kaltininkui, ji privalo būti konfiskuojama visais atvejais.
10.1 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,30 promilės etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“ v.n. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis būtent nuteistasis V. K. yra realus šio automobilio savininkas ir valdytojas, taigi jis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl visiškai pagrįstai nusprendė jį konfiskuoti.
11. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra visiškai teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.