Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ ieškinį atsakovei L. F. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Trakų energija“ (toliau – ieškovė) iš atsakovės L. F. (toliau – atsakovė) prašo priteisti 427,63 Eur skolą, 5,94 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovei 2004 m. kovo 8 d. buvo išduota licencija Nr. L4-ŠT-29 tiekti šilumos energiją Trakų rajono savivaldybėje, taip pat ir į atsakovės nuosavybės teise priklausantį – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame esantys šildymo įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ir butui tiekiama šilumos energija.

Ieškovė į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą tiekė šilumos energijos ir karšto vandens paslaugas. Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos už 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d. laikotarpį matyti, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už karštą vandenį 98,30Eur ir už šildymą 329,33 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis).

CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei pratęsimą, 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė už jai laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, dėl ko susidarė 427,63 Eur įsiskolinimas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 427,63 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ieškovei tenkinamas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Ieškovė dėl atsakovės laiku neįvykdytos prievolės apskaičiavo 5,94 Eur delspinigių, ką patvirtina byloje pateikta skolos apskaičiavimo pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo skolos, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5,94 Eur delspinigių sumą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 433,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą. Tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovė turi būti informuojama taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178, 441 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti UAB „Trakų energija“ iš atsakovės L. F. 433,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš L. F. 6,64 Eur teismo išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti atsakovei L. F. skirtus procesinius dokumentus – 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2023 m. rugpjūčio 29 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ ieškinį atsakovei L. F., dėl 433,57 Eur skolos priteisimo (bylos Nr. e2-9430-424/2023), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovė šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovei procesiniai dokumentai (2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“.