Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-05-24 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 266 str. 1 d., 199 str. 2 d., 63 str. 1, 5 d., galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo.

Bausmę atlieka nuo 2010 m. gegužės 24 d. Bausmės pabaiga 2013-04-04.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija pateikė teikimą dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus 1/3 dalį bausmės, nes jis turi 2 nepilnamečius vaikus.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. D. K. nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas, neatsižvelgė į jį charakterizuojančią medžiagą, kad jis turi dvi nepilnametes dukras, nebuvo baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka paprastoje grupėje, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis mano, kad jis gali toliau atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės.

Kolegijos nuomone, nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Ar yra galimybė nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, sprendžia teismas iš aplinkybių visumos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir t.t. Lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Nors nuteistasis D. K. yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtosios bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK41 str.).

D. K. bausmės atlikimo metu 4 kartus buvo skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, įvertina ne tik nuteistojo elgesį per atliktą bausmės dalį. Neatlikta bausmės dalis didelė. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma D. K. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, turės darbą, nėra tomis aplinkybėmis, į kurias privalomai ir besąlygiškai turi atsižvelgti teismas, taikant ar netaikant lygtinį paleidimą. Todėl apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.