Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad jis 2014-02-08, apie 15.40 val., ties Kovo 11-osios g. 44, Kaune, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įvažiavo į namo kiemą ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 17, 18, 133 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad važiuojant įsuko į kiemą ir sustojo tik atsiremdamas į kitą automobilį. Nepastebėjo, kad iš paskos važiavo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais žiburėliais. Pasitikrinti blaivumą nevengė, nuovadoje pūtė į alkotesterį, buvo nustatytas 1,16 promilių girtumo laipsnis. Vairavo automobilį išgėręs, kadangi sužinojo, kad mirė giminaitis ir buvo susijaudinęs, dėl to labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, kadangi dirba statybų vadovu.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, eismo įvykio dieną R. B. buvo labai susijaudinęs, kadangi mirė jų pusbrolis bei tuo metu ligoninėje gulėjo sesers brolis.

Kauno apskrities VPK KPV patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis D. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-02-08 dirbant kartu su vyr. patruliu D. B. 2014-02-08, apie 15.40, iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad R. K. g. link K. B. g. važiuoja automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Vykstant link K. B. g., Kovo 11-osios g. gavo papildomą pranešimą, kad minėtas „Citroen“ automobilis įsuko į Kovo 11-osios g. Būnant Kovo 11-osios g. ir Chemijos g. sankryžoje pamatė atvažiuojantį „Citroen“ automobilį. Jis išlipo ir pamatęs, kad Citroen rodo dešinį posūkio signalą, nuėjo link Chemijos g. sustabdyti atvažiuojantį „Citroen“. Privažiavęs Kovo 11-osios g. ir Chemijos g. sankryžą, automobilis, rodydamas dešinį posūkio signalą važiavo per sankryžą tiesiai. Žengė link važiuojančio „Citroen“ ir aiškiu rankos mostu krivule stabdė atvažiuojantį automobilį. Automobilis pravažiavo pro patrulį nepristabdęs. Kad yra stabdomas vairuotojas turėjo matyti, kadangi buvo šviesus paros metas, pro patrulį pravažiavo 1,5-2 m. atstumu. Vyr. patrulis D. B. apsisuko su tarnybiniu automobiliu. D. G. įlipus į tarnybinį automobilį, nuvažiavo paskui „Citroen“ automobilį, įjungę šviesos ir garso signalus. Ties Kovo 11-osios g. 44 namu, „Citroen“ vairuotojas pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo atsitrenkęs į stovintį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. priėjo prie sustojusio „Citroen“ automobilio vairuotojo ir pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai girtas: kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, išlipęs sunkiai laikėsi ant kojų. Bandant patikrinti vairuotoją R. B. alkotesteriu, jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Atėjus „VW Passat“ vairuotojai, nubraižė eismo įvykio schemą ir su abiem vairuotojais nuvyko į Kelių policijos valdybą (b.l. 8). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, bei pridūrė, kad prie jo vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Kauno apskrities VPK KPV patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulis D. B. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir jo kolega D. G., paaiškino, kad jis priėjęs prie jau sustojusio automobilio taip pat pastebėjo, kad jo vairuotojas buvo akivaizdžiai girtas, bandant vairuotoją patikrinti alkotesteriu, jis atsisakė pūsti į alkotesterį (b.l. 9). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad vejantis pažeidėją, jam buvo sakoma per garsiakalbį, kad šis sustotų. Vairuotojui sustojus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas atsisakė pūsti į alkotesterį tiek eismo įvykio vietoje, tiek nuvežus jį į budėtojų dalį.

Liudytoja V. J. parodė, kad 2014-02-08, apie 15.40 val., jai paskambino jos vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. B. ir nurodė, kad jam skambino policijos pareigūnas, pranešė, kad buvo atsitrenkta į jam priklausantį automobilį. V. J. nuėjo į eismo įvykio vietą ir pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė „Citroen“ markės automobilis, kurį vairavo išgėręs vairuotojas, tačiau vairuotojas eismo įvykio vietoje atsisakė tikrintis girtumo laipsnį, o nuvežtas į policijos nuovadą, mėgino pūsti į alkotesterį, tačiau nepripūtė iki reikiamo signalo, kadangi išsidirbinėjo. Buvo apgadinti automobilio „VW Passat“ dangtis bei bamperis, pažeidėjas nepasisiūlė atlyginti padarytą žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas Elmaras Urbonas nurodė, kad R. B. labai gailisi dėl atsitikusio nusižengimo. Jis savo kaltę pilnai pripažįsta dėl to, kad vairavo išgėręs, už panašaus pobūdžio nusižengimus nėra baustas, yra garbaus amžiaus. Jis sėdo už vairo neblaivus, nes bijojo dėl savo automobilio, nuo jo automobilio buvo nulupta rankena, buvo bandoma į jo automobilį įlįsti. Tikėtina, kad jis galėjo nematyti, kad jį pareigūnai stabdė, nes pareigūnai skirtingai aiškina aplinkybes. Vienas pareigūnas aiškino, kad švyturėliai buvo įjungti kaip iš paskos jam važiavo, o kitas pareigūnas aiškina, kad iš anksto buvo įjungę švyturėlius. Nei vienas pareigūnas nesakė, kad R. B. priešintųsi ar kažkaip prieštaravęs. Tą patį patvirtina ir liudytojai, kad B. pūtė į alkotesterį. Teismo prašo skirti nuobaudą atitinkamai pagal tuos nusižengimus, kuriuos B. yra atlikęs ir netaikyti maksimalių bausmių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą R. B. buvo surašytas nepagrįstai, kadangi pažeidimo padarymo metu nebuvo nustatyta, kad asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. nėra numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Įvertinus bylos faktinę ir teisinę situaciją, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytas trūkumas nesudaro pagrindo grąžinti bylą institucijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad vos palietė kitą automobilį. Pažeidimo faktas pilnai įrodytas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 9), tarnybiniais pranešimais (b.l. 11, 12), paaiškinimu (b.l. 13), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad R. B. 2014-02-08, apie 15.40 val., ties Kovo 11-osios g. 44, Kaune, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į namo kiemą ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį ir jį apgadino, teismas laiko, administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį, todėl R. B. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. R. B. nebuvo įtariamas apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis neatsisakė pasitikrinti apsvaigimą. R. B. buvo įtariamas vairavimu esant neblaiviam.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau nepripažino, kad vengė pasitikrinti blaivumo laipsnį. Nurodė, kad į alkotesterį jis policijos nuovadoje pūtė, alkotesteris parodė 1,16 promilių girtumo laipsnį. Tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai - policijos pareigūnų D. G. tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po įvykio, tiek jų duoti parodymai teismo posėdyje, liudytojos V. J. parodymai. Kauno AVPK KPV patrulis D. G. parodė, kad asmuo atsisakė pūsti į alkotesterį tiek eismo įvykio vietoje, tiek policijos įstaigoje. Kauno AVPK KPV patrulis D. B. parodė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tačiau jis atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus ir eismo įvykio vietoje ir budėtojų dalyje. Šias aplinkybes paliudijo ir liudytoja V. J., atėjusi į eismo įvykio vietą. Ji matė, kaip jis atsisakė pūsti į alkotesterį eismo įvykio vietoje, kaip pūsdamas policijoje jis tyčia pūtė netinkamai.

Teismas sprendžia, kad R. B. ir jo atstovo nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai t.y. liudytojų parodymams. Jo nurodytos aplinkybės laikytinos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad R. B. 2014-02-08, apie 15.40 val., ties Kovo 11-osios g. 44, Kaune, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Teismas laiko, administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį, todėl R. B. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., kuri numato atsakomybę už, be kita ko, neblaivumo patikrinimo vengimą.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Pagal ATPK 130 straipsnio pastabą uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nepastebėjo, kad jam už nugaros blyksi policijos žiburėliai, tikslo nepaklusti policijos pareigūnų teisėtiems nurodymams jis neturėjo. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų D. G. tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po įvykio, tiek jų duoti parodymai teismo posėdyje. Kauno AVPK KPV patrulis D. G. parodė, kad žengė link važiuojančio „Citroen“ ir aiškiu rankos mostu krivule stabdė atvažiuojantį automobilį, buvo šviesus paros metas, R. B. pro patrulį pravažiavo 1,5-2 m. atstumu nepristabdęs, kad yra stabdomas vairuotojas turėjo matyti. Vyr. patrulis D. B. apsisuko su tarnybiniu automobiliu, D. G. įlipus į tarnybinį automobilį, nuvažiavo paskui „Citroen“ automobilį, įjungę šviesos ir garso signalus, per garsiakalbį nurodė R. B. sustoti. Kauno AVPK KPV patrulis D. B. patvirtino kolegos D. G. nurodytas aplinkybes, nurodė, kad automobilis pravažiavo pro pat policijos automobilį ir akivaizdžiu mostu jį stabdantį policijos pareigūną net nepristabdęs, automobilyje buvo įjungti tarnybiniai švyturėliai. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei duotais parodymais teismo posėdžiuose, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas pažymi, kad pareigūno teisėti reikalavimai sustabdyti transporto priemonę buvo išreikšti ATPK 130 straipsnio pastaboje numatyta tvarka, t. y. išlipęs uniformuotas pareigūnas davė signalą lazdele, R. B. nesustojus, pareigūnas vairavo tarnybinį automobilį, pažymėtą skiriamaisiais ženklais, įjungęs patrulinio automobilio švyturėlius, stabdė R. B. vairuojamą automobilį, per garsiakalbį pažeidėjui buvo liepta sustoti, kitaip tariant, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Iš R. B. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė neatsakingai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų sustabdyti transporto priemonę tyčia, t.y. suvokė, kad nevykdo teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir norėjo taip veikti, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 33 str. jam skirtina subendrinta bauda sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe) nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas laiko, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra ne tik pagrįsta ir adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, bet ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausti jį:

pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą R. B. paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.