Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie (duomenys neskelbtini) ja“, (toliau – Bendrovė), vadovas nuo 2014 m. spalio 15 d. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 12 d. duomenimis, mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 909,29 eurų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile, pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas i biudžetą (valstybės, savivaldybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigu fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinto. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

VMI prie FM su Bendrove 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį (duomenys neskelbtini), kuri nutraukta 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) ir įteiktas 2023 m. sausio 16 d. raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 18 147,17 eurų sumokėjimo.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2024 m. liepos 9 d. išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) apie Bendrovės sąskaitoje esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki atsakymo teikimo dienos. (duomenys neskelbtini) su 2024 m. liepos 11 d. raštu pateikė Bendrovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d.

Įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktos sąskaitos išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais: 1) 2022 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitymo suma 225,99 eurai, gavėjas (duomenys neskelbtini) Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 2) 2022 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitymo suma 379,91 eurai, gavėjas (duomenys neskelbtini) Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 3) 2022 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitymo suma 183,17 eurai, gavėjas (duomenys neskelbtini), Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 4) 2022 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitymo suma 500 eurų, gavėjas (duomenys neskelbtini) Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 5) 2022 m. rugsėjo 8 d. atsiskaitymo suma 825,40 eurai, gavėjas N. J., Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 6) 2022 m. rugsėjo 15 d. atsiskaitymo suma 665,50 eurai, gavėjas (duomenys neskelbtini) Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 10,485,10 eurai (16,78 + 10 468,32); 7) 2022 m. rugsėjo 22 d. atsiskaitymo suma 63,80 eurai, gavėjas (duomenys neskelbtini). Bendrovės skola VMI prie FM mokėjimo kitam kreditoriui dieną (mokestinė nepriemoka + nesumokėta suma pagal mokestinės paskolos sutartį) – 11,606,15 eurai (1137,83 + 10 468,32).

Pirmiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas L. P. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimu tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Taigi, Bendrovės vadovas L. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d., nustatyta, kad Bendrovės vadovas L. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Atsižvelgiant į tai, kad finansinės operacijos buvo vykdomos per (duomenys neskelbtini) banko Bendrovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą, nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. liepos 11 d. (GNA-72684), kada VMI prie FM gavo AB „Swedbank“ banko informaciją apie piniginių lėšų judėjimą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje.

Vadovaujantis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, VMI prie FM teismo prašo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti L. P. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu gelbėjo įmonę, buvo sudaręs sutartį su VMI, tačiau nepavyko laiku sutvarkyti reikalų. Pagal sutartį mokėjo įmokas ir tuo metu skola sumažėjo, tačiau turėjo sustabdyti įmonės veiklą, nes jie nuomojosi patalpas, kuriose dirbo. Kadangi įmonė užsiėmė konditerija, nebuvo paprasta bet kur išsikelti, todėl sutartis nebuvo pratęsta ir įmonė šiuo metu iš esmės veiklos nevykdo. Įmonė yra neatsiskaičiusi su visais kreditoriais. Jis dokumentų dėl bankroto bylos iškėlimo nėra gavęs. Dėl šio pažeidimo padarymo gailisi. Bendrovė nėra vienintelis jo pajamų šaltinis, jis dirba vairuotoju kitoje įmonėje ir jo alga yra apie 1 000 eurų. Jis turi šeimą, sutuoktinė dirba, bet gauna minimumą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: balansas (b. l. 5–12), raštas (b. l. 13), duomenys (b. l. 19–20), , finansinių operacijų išrašas (b. l. 21–72).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. nuo 2014 m. spalio 15 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 12 d. duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 15 909,29 eurai. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Patikrinus informaciją, gautą iš AB „Swedbank“, sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d., nustatyta, kad Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. VMI prie FM, išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 9 d. nustatė, kad Bendrija, žinodama, kad turės prievolę valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Mokėjimai iš banko sąskaitos atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, kuomet laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. jau buvo atsiskaitoma su (duomenys neskelbtini), t. y. Bendrovės vadovas L. P. prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, todėl jis pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. L. P., žinodamas, kad jis neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis iš esmės kaltės neneigia ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad yra nustatyta L. P. atsakomybę lengvinanti atsakomybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta jam už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad L. P. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šiuo atveju sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgus į L. P. šeiminę bei turtinę padėtį, kad įmonės finansinė padėtis tapo labai sudėtinga. Esant šioms išvardintoms aplinkybėms, teismas L. P. skiria švelnesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administtracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

L. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB bankas(duomenys neskelbtini) esančią banke L. B., AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB Medicinos bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini) esančią AB Citadele banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-32182.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Baudos išdėstymo klausimą sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.