Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. F. (E. F.), gim. 1987 m. rugsėjo 20 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 138 str. 2 d. 8 p., t. y. tuo, kad jis 2010 m. lapkričio 27 d. apie 19.30 val., viešoje vietoje - prie A. Kojelavičiaus g. 204-ojo namo laiptinės, Vilniuje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų priėjęs prie R. M., medine lazda sudavė nukentėjusiajam ne mažiau penkių smūgių į galvą, sukeldamas R. M. fizinį skausmą;. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, veikdamas kartu su R. F. (R. F.), pribėgęs prie R. M., kumščiu sudavė tris smūgius pastarajam į galvą o R. F. kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į galvą, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir kairės akies vokuose, kakle, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairiame žande ir smakre, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje nustatytą nosies kaulų lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Taip pat jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 310 str., t. y. tuo, kad jis, 2011 m. gegužės 26 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, veikdamas kartu su R. F., A. U. ir J. L. (J. L.), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad po to, kai R. F., A. U. įbėgo į V. B. namo kiemą, R. F. koja spyrė du kartus nukentėjusiosios šuniui, o V. B. bandant jį patraukti nuo šuns, spyrė vieną kartą šuniui, nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, V. B. įbėgus į namo verandą, plėšė duris, paėmęs akmenį metė jį į Valeriją Bačiulienę ir įmetė į verandos vidų, o nukentėjusiajai išbėgus į kiemą, paėmęs kitą akmenį, metė į nukentėjusiosios pusę bei pribėgęs prie jos, ranka sudavė vieną smūgį į veidą, ko pasėkoje nukrito pastarosios akiniai, ant kurių jis tyčia užmynė ir sulaužė, po to griebė rankomis iš priekio už palaidinės ir traukdamas ją suplėšė bei, paėmęs nuo žemės akmenį, metė jį į V. B. namo sieną, o A. U. išbėgus iš sklypo, kojomis prispaudus šunį prie tvoros ir taip jį laikant, jis su A. U. ir J. L. nukentėjusiosios atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, kojomis spardė V. B. šunį - J. L. ne mažiau trijų kartų spyrus kojomis, jis sudavė vieną smūgį koja ir jį sužalojo, padarydamas šuniui dešinės akies apatinio voko traumą. Šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir žiauriai elgėsi su gyvūnu.

2011 m. vasario 22 d. nutarimu kaltinamajam E. F. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 2, b. 1. 167- 168). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi šį kardomoji priemonė pakeista į suėmimą (t. 2, b. 1. 183 - 184). Kaltinamasis 2012 m. sausio 9 d. buvo laikinai sulaikytas (t. 2, b. 1. 186).

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi E. F. nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas dviem mėnesiams, o to paties teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą motyvavo tuo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. F. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad E. F. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) paskirtos kardomosios priemonės terminą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl to skunde kaltinamojo išdėstyti samprotavimai, kad esą nėra pagrindo teigti, jog jis ir jo brolis padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, laikytini subjektyviais ir skundą nagrinėjantis teismas dėl jų nepasisakys. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltės klausimas bus išspręstas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundą narinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga kaltinamajam E. F. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, o būtent, siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. F. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią vėliau pakeitė, tačiau jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas. Taigi, darytina išvada, kad įtariamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, jis yra kaltinamas padaręs du nesunkius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 310 str., bei vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta galimybė skirti realią, griežtesnę nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 8 d.). Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, kad jis gali turėti ryšių užsienyje, vien šių aplinkybių nepakanka įtariamojo atžvilgiu taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Akcentuotina, kad kaltinamajam jau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Teismas pažymi, kad 2011 m. vasario 22 d. pasižadėjime neišvykti buvo aiškiai nurodyta, kad kaltinamasis negali išvykti iš A. Kojelavičiaus g. 204-4, Vilniuje (t.2, b. l. 168). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, E. F. be pateisinamų priežasčių neatvykdavo šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nepranešęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams, pakeitė gyvenamąją vieta, slapstėsi, ir taip trukdė ikiteisminio tyrimo atlikimui. Akcentuotina, kad pats asmuo, kuriam paskirta švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė, turi būti suinteresuotas tinkamai ją vykdyti, netrukdyti ikiteisminiam tyrimui ir pats atvykti į policijos komisariatą, jeigu su juo reikalingi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ne laukti, kol bus pristatytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad kaltinamajam E. F. jau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės pagalba nebuvo užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti galimos laisvės atėmimo bausmės, E. F. vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu kaltinamojo E. F. teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

kaltinamojo E. F. (E. F.) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.