- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-451-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- A. V., A.
- Ieškovas
- J.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo; trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters K. V. išlaikymą kas mėnesį mokama 400 Lt dydžio periodine išmoka nuo 2008-07-04 iki dukters Kornelijos pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti vaiko K. V. gyvenamąją vietą kartu su motina, taip pat nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrą mėnesio penktadienį tėvas A. V. pasiima dukterį K. V. iš motinos J. L. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val. Šventinėmis dienomis tėvas A. V. bendrauja su dukra K. V. tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukrą šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19.00 val. parveža namo; kovo 11 d. duktė lieka su motina J. L., gegužės 1 d. ir Motinos dieną duktė lieka su motina; birželio 24 d. A. V. pasiima dukterį šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19.00 val. parveža namo; liepos 6 d. A. V. pasiima dukterį šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19.00 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. duktė būna su motina; per šv. Kalėdas poriniais metais dukterį paima gruodžio 24 d. nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19.00 val. parveža namo; A. V. paima dukrą neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 14.00 val. iki 16.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19.00 val. parveža namo. Jei dukra šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai šv. Velykas su motina ir atvirkščiai. Prasidedant vasaros atostogoms, A. V. su dukra bendrauja dvi savaites savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę J. L. įspėdamas prieš mėnesį, o K. V. vasaros atostogų metu pusę atostogų dukra gyvena pas tėvą A. V.. Vaikui susirgus, ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie vaiko ligą ir jo buvimo vietą, vaikui esant pas tėvą, atsakovas praneša ieškovei. Atsakovui nesant Lietuvoje, ši bendravimo tvarka su vaiku išlieka, tik vaiką pasiima atsakovo motina A. V.. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš jo vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki dukters pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dukrai išlaikymą teikė pilnai iki 2009-06-27, t. y. iki tol kol gyveno katu su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2009-06-18 iki dukters pilnametystės; priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters K. V. 1 100 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2009-06-18. Nustatė atsakovo minimalaus bendravimo su dukra K. V. tvarką: 1) 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po dvi valandas du kartus per mėnesį jai įprastoje aplinkoje jos gyvenamuose namuose ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant išskirtinai tik vaiko motinai ieškovei J. L.; 2) pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki vaikui sukaks penkeri metai, atsakovas bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po keturias valandas du kartus per mėnesį su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant ieškovei J. L., arba ieškovei J. L. neprieštaraujant, atsakovas bendrauja su dukterimi, nedalyvaujant vaiko motinai. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
Nustatė, kad ieškovei ir atsakovui 2008-07-04 gimė duktė K. V.. Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę. Nuo 2008-07-04 ieškovė augino dukrą ir jos pajamas sudarė motinystės pašalpa ir išmokos vaikui, t.y. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009 metų birželio mėnesio sudarė apie 1 360 Lt kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio 1 d. apie 1 250 Lt. Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: yra paveldėjusi garažą, 2-jų kambarių butą, 3,46 ha ploto, 0,39 ha ploto, 0,33 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 119/711 dalis 7,11 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijusi 0,0643 ha ploto žemės sklypą ir 20,66 kv. m ploto sodo pastatą su kiemo statiniais SB „Liepos“ (duomenys neskelbtini). Atsakovo gautos pajamos (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009 m. birželio mėnesio sudarė 1 373 Lt per mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio gautos pajamos (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) sudarė apie 2 745 Lt per mėnesį. Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė vaiko išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip 800 – 900 Lt. Atsakovas sutiko dukters išlaikymui mokėti 300 Lt kas mėnesį nuo 2009 metų birželio mėnesio, nes pripažino, kad nuo šios datos jis dukters išlaikymui lėšų neteikė. Atsakovas pateikė pinigų pervedimo kvitą, kuriuo patvirtino, kad už laikotarpį: (už 9 mėnesius) nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio vaiko išlaikymui sumokėjo po 300 Lt už kiekvieną mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad 2009 metų lapkričio mėnesį atsakovas yra davęs 100 Lt ir po šalių išsiskyrimo atsakovas vaikui nupirko prekių už 220 Lt. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių dukters Kornelijos išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgė į ieškovės pateiktą vaiko išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimą, nes atsakovas savo paskaičiavimo nepateikė ir vertino, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos ieškovės nurodyto dydžio vieno mėnesio išlaidos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, ji augina dukrą ir gauna motinystės pašalpą bei išmoką vaikui, turi nekilnojamojo turto ir aprūpina vaiką būstu, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jis gyvena pas motiną, tačiau jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Todėl atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas rėmėsi ieškovės ir liudytojų parodymais, kad atsakovo prašymu per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2009 m. birželio mėnesio jo motina per D. T. perdavė 600 Lt. Kitokių faktinių aplinkybių dėl išlaikymo vaikui teikimo byloje nėra. Nors atsakovas ir rūpinosi lėšų teikimu vaiko išlaikymui per savo motiną, būdamas reisuose, tačiau įrodymų, kokio dydžio išlaikymą vaikui teikė kiekvieną mėnesį per šį laikotarpį, nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, jų gautas pajamas skolos susidarymo laikotarpiu, į tai, kad ieškovė pripažino, jog iki metų laiko vaiko išlaikymo išlaidos buvo mažesnės nei 800 Lt, į tai, kad nors nuo vaiko gimimo iki 2009 m. birželio mėnesio ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, tačiau šalių santykiai laikotarpiu nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. birželio mėnesio buvo konfliktiški, todėl iš atsakovo priteisė 1 100 Lt dydžio išlaikymo vaikui skola už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieškinio padavimo dienos 2009-06-18 (CK 3.200 str.).
Ieškovė su atsakovu, kartu negyvena, šalių mažametė duktė gyvena su motina, todėl atsakovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Šalių dukrai yra vieneri metai ir aštuoni mėnesiai, dėl amžiui būdingo mąstymo ji negali išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu, negalima išsiaiškinti vaiko nuomonės ir požiūrio į tėvą. Liudytojų ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovei gyvenant kartu su atsakovu, jis vartojo alkoholį, smurtavo prieš ieškovę, išgėręs būna labai piktas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų dukteriai neigiamą įtaką. Teismas vertino, kad vienareikšmiškai negalima pritarti atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su dukra K. tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad duktė retai mato tėvą, ir dėl savo mažametystės neatsimena atsakovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, yra vaiko prisirišimas prie motinos, todėl atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka būtų staigus vaikui įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, ir tai gali neigiamai paveikti vaiką. Atsakovo reikalavimas, kad jam nesant Lietuvoje, nurodyta bendravimo tvarka su vaiku išlieka, tik vaiką pasiima atsakovo motina A. V. yra nepagrįstas, nes pati A. V. ieškinio nėra pareiškusi, o CK 3.176 str. nustatyta galimybė artimiesiems giminaičiams dėl bendravimo su vaiku kreiptis į teismą, neišsprendus ginčo taikiai. Teismas pripažino, kad šalių dukrai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, kad būtų sukurta emociškai teigiama ir vaikui saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl jų susitikimai dėl vaiko amžiaus gali vykti tik vaikui įprastoje aplinkoje, kartu dalyvaujant ir vaiko motinai, kad vaikas nesijaustų nesaugus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, remdamasis byloje esančiais įrodymais, byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu vaikui gali padaryti neigiamą įtaką, taip pat į tai, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio mažai būna Lietuvoje, teismas nustatė minimalią atsakovo bendravimo su dukra K. tvarką, iki vaikui sueis penkeri metai, nes teismas mano, kad per šį laiką tarp vaiko ir tėvo gali atsirasti emocinis ryšys, vaikas gali priprasti prie tėvo, be to būdamas penkių metų, vaikas gebės išreikšti savo nuomonę apie tėvą, požiūrį į tėvą, gali būti išsiaiškinta vaiko nuomonė ir dėl bendravimo su tėvu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai: priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko poreikių, nes nurodė, kad vienerių metų ir aštuonerių mėnesių nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikia 800 Lt. Mano, kad tokio amžiaus vaikui, kuriam dabar reikalingi tik patys būtiniausi fiziologiniai poreikiai, kaip sveikas ir ekologiškas maistas, apranga, tinkamas būstas, vaistai, pakankama pinigų suma per mėnesį 600 Lt, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, ir turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis. Todėl apelianto priešieškinyje parašyta ir siūlyta pinigų suma per mėnesį po 300 Lt nepilnametei dukrai būtų teisinga ir racionali, kuri atitiktų atsakovo esamą finansinę galimybę. Teismas netinkamai ir nepagrįstai pasisakė dėl atsakovo turtinės padėties, neteisingai atsižvelgė į tai, kad „atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2009-06 iki 2010-01 sudaro darbo užmokestis ir gauti komandiruotpinigiai, kurie laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.“ Nurodo, kad jam mokami dienpinigiai – tai išmoka, skirta padengti išlaidas, kylančios dėl jo išvykos į užsienį ir tam tikrą laiką praleidžiant ne namuose, t.y. pasirūpinti minimaliais fiziologiniais poreikiais, dėl ko jam paprastai atsiranda didesnės nei įprastai išlaidos. Jo realios pajamos yra darbo užmokestis, kuris siekia iki 1 050 Lt pagal pateiktas darbdavio pažymas. Pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumą, jog atsakovo pajamos nėra ženkliai didesnės negu ieškovės, ir taip pat į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o ieškovė turi. Atsakovas visą laiką sąžiningai ir rūpestingai rūpinosi ir iki šiol rūpinasi šalių nepilnamete dukra, gyvendamas kartu suremontavo ieškovei butą, nupirko trūkstamų baldų ir buitinės technikos, bei teikė ieškovei materialinę paramą, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui mokėti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-07-04 turėjo teismo būti pripažintas nepagrįstu atsakovo atžvilgiu, nes jie gyvendami kartu vedė bendrą ūkį. Teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Apeliantas nurodo teismų praktiką, tačiau jomis remtis nėra teisinio pagrindo, nes bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Teismas išsamiai išanalizavo pateiktus duomenis apie mažametės dukters Kornelijos poreikius, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nežino realių vaiko poreikių, kad apelianto gaunamas atlyginimas yra žymiai didesnis ir jis turi didesnes galimybes finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Mano, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei faktinių nei teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad negalima vaiko išlaikymo apriboti vien minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu. Teismas išsamiai įvertino apelianto turtinę padėti, nes pragyvenimui užsienyje, naudodamas mokamus dienpinigius, atsakovas sutaupo už tą laikotarpį gaunamą darbo užmokestį, kurį įprastai žmogus naudoja gyvenimui. Be to, atsakovui būnant užsienyje jis neprivalo mokėti komunalinių, šildymo ir kitų buto išlaikymo išlaidų.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalis turi nepilnametę dukrą Korneliją, gim. 2008-07-11, kurią augina ieškovė. Atsakovas kartu negyvena, išlaikymo dukrai nuo jos gimimo neteikė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį ir tokio dydžio išlaikymą pagrindė konkrečiais skaičiavimais bei išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos.
Utenos rajono apylinkės teismas patenkino reikalavimus ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą. Su šia sprendimo dalimi nesutinka atsakovas motyvuodamas tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir priteisė neprotingai didelį išlaikymą mažam vaikui bei neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į nuo dukters gimimo teiką paramą.
Įstatymas reglamentuoja, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad mažam vaikui išlaikyti reikia mažesnės sumos. Vaikas sparčiai auga, vystosi ir jam dažniau yra poreikis keisti drabužius, avalinę ir pan. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad augantį vaiką privalu aprūpinti visaverčiu maistu, būtinais vitaminais, už vaiko gyvenimo sąlygas taip pat mokama (komunalinių ir kt. paslaugų dalis). Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Formuojamojoje teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ir nors šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Įstatymas reglamentuoja vienodą tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-05-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vaikruotoju, jo vidutinis darbo užmokestis 1 050 Lt (b. l. 159). Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dienpinigiai, kelionės išlaidos yra kompensacinės išmokos ir jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas (DK 204 str.). Tačiau atsakovo pajamos yra didesnės, nei nurodyta ir jis turi papildomų pajamų. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo sumokėta 2 700 Lt vienkartinė išmoka, jo paties pripažinimas, kad reise parduoda kurą (b. l. 126,162). Kadangi atsakovas kitų išlaikytinių neturi, priteistas išlaikymas nėra per didelis. Be to, pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo jis mokėjo išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti iš esmės teisingo skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.). Ieškovė už pagalbą advokatei apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, advokatė surašė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą, į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistimo maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos mažinamos iki 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.