Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. N. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį (viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai), ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2002-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 2 MGL (250 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. N. ir N. K. solidariai priteista 50000 Lt. nukentėjusiajai S. B. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. ir N. K. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad 2006-08-24 apie 18.00 val. negyvenamajame name, esančiame Butkiškės k., Ariogalos sav., Raseinių r., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš R. B. (R. B.). K. N. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos kairiąją pusę, kojos keliu sudavė vieną smūgį į pasmakrę, N. K. sudavė smūgius kumščiu į galvos kairiąją pusę. Dėl to, išsiliejus kraujui po kietuoju smegenų dangalu virš kairės galvos smegenų momeninės skilties, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu ir R. B. mirė. Šiais veiksmais K. N. ir N. K. tyčia nužudė R. B..

K. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2008-04-02 nuosprendį pakeisti ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 metams bei iš jo ir kito nuteistojo N. K. solidariai nukentėjusiosios S.B. naudai priteisti 10000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė jam žinomas įvykio aplinkybes. Tyčios nužudyti nukentėjusiojo neturėjo, nes jį seniai pažįsta ir jokio išankstinio sumanymo vartoti smurtą nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo pavogęs apelianto pinigus, o kai šis prašė juos grąžinti, kilo konfliktas, dėl to ir buvo panaudotas smurtas. Neįvertinta ir tai, kad konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Be to, jam pasišalinus iš įvykio vietos, nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą toliau vartojo N. K..

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes įvykio dieną išgertas alkoholio kiekis nebuvo didelis, todėl negalėjo įtakoti jo nusikalstamų veikų. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatinėjamas girtumo laipsnis įvykio metu.

K.N. teigimu, teismas taip pat buvo neobjektyvus vertindamas jo asmenybę, nes neatsižvelgė į kaimo bažnyčios klebono teigiamą charakteristiką.

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad jo motina padėjo nukentėjusiajai S. B. laidoti mirusį R. B., duodama jai 120 lt ir maisto produktų už 380 lt. Jo nuomone, teismas šią materialinę pagalbą turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau to nepadarė ir tokio sprendimo nemotyvavo, todėl toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teisminei praktikai. K.N. tvirtina, kad teismas vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau to taip pat nepadarė.

Skunde nurodoma, jog teismas nustatydamas S. B. priteistos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis R. B. ir jo motina S. B. pastoviai girtaudavo, neturėjo nuolatinio darbo, vedė asocialų gyvenimo būdą. Nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių ieškinio dydį. Todėl apeliantas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 110 straipsnio 3 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant civilinio ieškinio dydį.

Be to, nuteistasis mano, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė bausmės skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, o tai nulėmė aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą.

N. K. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą.

Apeliaciniame skunde N.K. nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus, yra jauno amžiaus. Nuteistojo nuomone, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir jis sugebėtų pasitaisyti per trumpesnį laikotarpį. Be to, N.K. nurodo, kad jis nesumokėjęs kito teismo nuosprendžiu paskirtos 2 MGL dydžio baudos, kurią įsipareigoja greitu laiku sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. N. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo N.K. gynėjas prašo jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistųjų skundus atmesti.

Nuteistųjų K. N. ir N. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo bei nuteistųjų kaltės nužudžius R. B., ko nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčija. Taip pat teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, jų asmenybes bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai abiem nuteistiesiems paskyrė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai nuteistieji ginčija apeliaciniuose skunduose.

Motyvai dėl nuteistųjų K.N. ir N.K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei jiems paskirtų bausmių

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis K.N. neteisus skunde teigdamas, jog neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį R.B..

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad R.B. nuteistieji nužudė veikdami netiesiogine tyčia. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad būtent nuteistieji K.N. ir N.K. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme neneigė ir patys nuteistieji. Tai, kad būtent nuo šių nuteistųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam R.B. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, ties kaire momenine sritimi, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu ir nukentėjusysis mirė, patvirtina byloje esanti teisės medicinos eksperto J.Rybalko duota specialisto išvada Nr. EKM 121/07(01) (t.3, b.l. 32-39). Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats teismo medicinos ekspertas J.Rybalko (t.3, b.l. 110). Išties, iš bylos matyti, kad nuteistieji iš anksto susiformavusios tyčios smurtauti prieš nukentėjusįjį bei jį nužudyti, neturėjo, tačiau akivaizdu, kad tyčia smurtauti nuteistiesiems kilo jau būnant įvykio vietoje. Šią aplinkybę patvirtino abu nuteistieji. K.N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad vartodami alkoholį jie su nukentėjusiuoju susipyko dėl iš jo pavogtų daiktų ir jis spontaniškai susijaudinęs kelis kartus sudavė R.B. į galvą (t.1 b.l. 157-158, 173, t.2, b.l. 204-205). Nuteistasis N.K. taip pat parodė, kad K.N. išvažiavus iš įvykio vietos, jis grįžo į namo vidų ir išsitraukęs R.B. iš už lovos sudavė jam kelis smūgius į galvą už tai, kad pastarasis jo manymu „apsimetinėjo“, jog nieko negirdi (t.2 b.l. 48-49, t.3, b.l. 109). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1225/06 (02), matyti, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas pakankamai intensyviai, galimai kojomis ir rankomis suduodant smūgius į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas, tame tarpe ir į galvą (t.1, b.l. 51-57). Akivaizdu, kad šioje situacijoje nuteistieji K.N. ir N.K. suvokė, kad atlieka pavojingus nukentėjusiojo gyvybei veiksmus ir numatė, kad nuo jų suduodamų smūgių R.B. gali mirti, ir nors tokių padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent esant tokioms sąlygoms padarytas nužudymas teismų praktikoje laikomas padarytu netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Antra, atmetami abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kad jiems apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką. Jos paskirtis yra nubausti asmenį už jo padarytą nusikalstamą veiką, sulaikyti jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje parinkti nuteistiesiems bausmių dydžiai pakankamai išsamiai motyvuoti ir pagrįsti bylos duomenimis. Nuteistiesiems K.N. ir N.K. paskirtosios 10 metų laisvės atėmimo bausmės yra parinktos atsižvelgus į BK 54 straipsnio reikalavimus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek teismo, tiek apeliantų išdėstytus bausmės skyrimo argumentus, neranda pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skiriant bausmes atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nukentėjusiojo mirtį), į kaltinamųjų asmenybes bei įvertina teismo nustatytas ir pripažintas nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nuteistasis K.N. apeliaciniame skunde be pagrindo nurodo, kad apygardos teismas nebuvo objektyvus vertindamas jo asmenybę. Išties, skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kad teismas atsižvelgia į kaimo bažnyčios klebono pateiktą K.N. teigiamą charakteristiką. Tačiau kolegijos nuomone, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nuteistojo K.N. asmenybę įvertino teigiamai. Teismas nurodė, kad K.N. yra vedęs, dėl jo seniūnijoje nusiskundimų negauta, gyvena iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus, tačiau piktnaudžiauja alkoholiu (t.2, b.l. 9), seniūno charakterizuojamas kaip darbštus, draugiškas gyventojas (t.2, b.l. 10), ankstesnės darbovietės K.N. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, l. 12). Kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistojo K.N. asmenybę. Šiuo atveju, kaimo bažnyčios klebono duota teigiama K.N. charakteristika, negali būti vertinama kaip papildomas pagrindas švelninti šiam nuteistajam bausmę. Juolab, kad ši charakteristika buvo pateikta dar ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 19), ir teismas ją vertino kartu su kitais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis.

Priešingai nei teigia nuteistasis K.N., apygardos teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y., kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Abu nuteistieji patys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai parodė, kad įvykio dieną girtavo nuo ryto iki paties įvykio. Nuteistasis K.N. nurodė, kad į įvykio vietą N.K. atsinešė 1 litro talpos butelį degtinės, vėliau dar prieš įvykį gėrė alaus ir tik begeriant alų supyko ant nukentėjusiojo ir pradėjo smurtauti prieš jį (t.1, b.l. 157-158, t.2, b.l. 204). Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir nuteistasis N.K., teisme jis nurodė, kad K.N. mušdamas nukentėjusįjį R.B. buvo stipriai išgėręs (t.2, b.l. 205). Kad įvykio vietoje buvo girtaujama, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai V.R., N.R., K.K. (t.2, b.l. 192-193). Šiuo atveju nuteistojo K.N. argumentas, kad nebuvo tikrintas girtumo laipsnis neturi esminės reikšmės. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko 2006 m. rugpjūčio 24 d. apie 18 val., tuo tarpu nuteistasis K.N. sulaikytas tik 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 20 min., o N.K. 2006 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 40 min. (t.1, b.l. 106; t.2, b.l.21) t.y. praėjus beveik parai po įvykio, praėjus tokiam laiko tarpui nebuvo tikslinga nustatinėti nuteistųjų girtumo laipsnio, nes mažai tikėtina, kad toks tyrimas duotų kokių nors rezultatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju visiškai pakanka aukščiau aptartų nuteistųjų bei liudytojų parodymų, sprendžiant, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nuteistasis K.N. taip pat neteisus teigdamas, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Išties, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo K.N. motina S.N. suteikė tam tikrą materialinę paramą laidojant nužudytąjį R.B. (davė 120 litų, nupirko maisto produktų už 380 litų). Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad S.N. suteikta materialinė parama sudarė tik mažą dalį nužudytojo R.B. laidojimo išlaidų, neturtinė žala nebuvo atlyginta. Akivaizdu, kad visa dėl nuteistųjų veiksmų atsiradusi žala nebuvo atlyginta ar pašalinta. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo K.N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kartu kolegija atmeta nuteistojo K.N. argumentus, kad vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi apygardos teismui nebuvo jokių kliūčių pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Išties, BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tai nėra imperatyviai nustatyta pareiga, kuria teismas turėtų besąlygiškai vadovautis.

Atmetamas ir nuteistojo K.N. teiginys, kad konfliktas kilo dėl tariamai provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, nes pastarasis pasisavino nuteistojo K.N. pinigus (BK 59 str.1 d. 6 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R.B. prieš dvi savaites buvo paėmęs K.N. pinigus, tačiau nėra jokių duomenų rodančių, kad nukentėjusysis nesiruošė grąžinti paimtų pinigų. Netgi priešingai, pats nuteistasis K.N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad nukentėjusysis R.B. ieškojo būdų grąžinti pinigus, buvo kalbama, jog pinigus grąžins pastarojo motina, įvykio metu nukentėjusysis sakė, kad nori pinigus atiduoti dalimis (t.1, b.l. 157-158, t.2, b.l. 204). Be to, nuo pinigų paėmimo buvo praėjusios tik dvi savaites, nukentėjusysis R.B. buvo nuteistojo pažįstamas nuo vaikystės, gyveno viename kaime, todėl, kolegija mano, kad nuteistajam nebuvo jokio pagrindo manyti, jog nukentėjusysis R.B. pasislėps ir pinigai nebus grąžinti. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nukentėjusiojo R.B. elgesys negali būti laikomas kaip provokuojantis ar rizikingas.

Taip pat teisėjų kolegijos manymu, atmestinas ir nuteistojo N.K. apeliacinis skundas dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų svarstyti klausimą dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Nuteistojo N.K. skunde nurodomi faktai dėl šeimos sudėties buvo tinkamai įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Apygardos teismas skirdamas N.K. bausmę atsižvelgė ir įvertino tą aplinkybę, kad jo šeimoje auga mažamečiai vaikai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad N.K., Ariogalos seniūnijoje charakterizuojamas neigiamai. Mažai rūpinasi šeima, šeimoje grubus, materialines pajamas turintis iš nelegalaus verslo – naminės degtinės gamybos (t.2, b.l. 97). Atsižvelgdama į tai, kolegija mano, kad šiuo atveju nuteistojo jaunas amžius bei šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai nėra pakankamas teisinis pagrindas švelninti N.K. bausmę.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 ir 61 straipsnių nuostatas, teisingai įvertino K.N. ir N.K. asmenybes bei šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, šių aplinkybių tarpusavio santykį (nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ir pagrįstai nuteistiesiems paskyrė bausmes lygias sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, t.y. K.N. ir N.K. nuteisė 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmėmis, bausmes atliekant pataisos namuose. Tokios bausmės, šiuo atveju, nevertintinos aiškiai per griežtomis ir jų švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų nukentėjusiajai S.B. solidariai priteista 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįsta ir teisėta, ką nepagrįstai nuteistieji ginčija apeliaciniuose skunduose.

Kolegija atmeta nuteistojo K.N. argumentus, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 110 straipsnio 3 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai iš nuteistųjų nukentėjusiajai priteisė 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo K.N. apeliacinio skundo matyti, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojama tik asmeninėmis nukentėjusiųjų savybėmis, t.y., kad jie nuolat girtavo, nedirbo, gyveno asocialų gyvenimo būdą. Visgi, konstatuotina, kad šios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nėra esminės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Tokie nuteistojo K.N. argumentai nepaneigia nukentėjusiosios S.B. teisės į apygardos teismo nuosprendžiu priteistos 50000 litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Apygardos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios įstatymo nuostatos iš esmės preziumuoja, kad asmenimis, turinčiais teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė, reikėtų laikyti asmenis, susijusius su nukentėjusiuoju artimais teisiniais ir faktiniais šeimos santykiais (pvz. sutuoktinis, tėvai, vaikai ir t.t.). Tam tikrais atvejais, net ir nustačius tokius asmenis, ši prezumpcija galėtų būti paneigiama byloje nustačius, kad nurodytų asmenų nesieja glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji S.B. neteko sūnaus. Apygardos teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis R.B. jai buvo pats artimiausias asmuo, sūnaus mirtis jai buvo netikėta, dėl R.B. mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo sumažėjimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S.B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad nuo 2000 m. Butkiškės k. Ariogalos sen. gyvena kartu su sūnumi, kuris buvo vienintelis jos šeimos narys (t.1, b.l. 66, 68-69; t.2, b.l. 190-191). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J.G. (t.1, b.l. 104-105; t.2, b.l. 194). Be to, nukentėjusiosios emocinį ryšį su sūnumi rodo ir tai, kad įvykio dieną bei sekančią dieną sūnui negrįžus namo ji aktyviai jo ieškojo visame kaime, keletą kartų lankėsi ir pas nuteistuosius. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja V.K. (t.2, b.l. 191). Dėl to, kolegija mano, kad nukentėjusioji neprivalėjo pateikti kokių nors papildomų įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Juolab, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vieni esminių neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jei neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamą vertybių, o kaltininko kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškia tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai pasekmės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė yra esminiai kriterijai parenkant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šie kriterijai nelaikytini lygiaverčiais su kitais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais (LAT 3K-3-394/2006). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie pat neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai taikytini ir bylose dėl asmens gyvybės atėmimo. Šioje konkrečioje byloje tiek nusikalstamos veikos pasekmės, tiek ir nuteistųjų K.N. bei N.K. kaltė nužudžius nukentėjusįjį R.B. įrodyta.

Atsižvelgdama į tai, bei įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteisė nukentėjusiajai S.B. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, juolab, kad šis neturtinės žalos dydis apygardos teismo sumažintas nuo nukentėjusiosios reikalautos 100000 (vieno šimto tūkstančių) litų sumos iki 50000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų K. N. ir N. K. apeliacinius skundus atmesti.