- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-127-370/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- G., G. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, UAB „Swedbank lizingas”
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-127-370/2010
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.1; 75.8 (S)
2010 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei ir Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei G. M., ieškovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovui M. M., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-848-512/2009 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AB Swedbank, UAB „Swedbank lizingas”, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė: 2004-02-28 šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina; iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 1 000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę pavardę; pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į 0,1246 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1354 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3282 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalį – 7/9 bendro 4,500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat padalyti bendrosios jungtinės nuosavybė teise turimą turtą: ieškovei nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7800 ha ploto, atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 304 346,60 Lt piniginių lėšų; įsipareigojimus pagal 2007-02-08 kredito sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku „Hansabankas“ bei pagal 2007-05-28 lizingo sutartį Nr. LT053274 su UAB „Hansa Lizingas“ priskirti ieškovei; įsipareigojimus pagal 2007-02-22 lizingo sutartį Nr. LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ bei pagal 2006-11-30 kredito sutartį Nr. 06-098306-VA su AB banku „Hansabankas“ priskirti atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 328 972,35 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti šalių sudarytą 2006-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų dovanojimo sutartį grąžinant akcijas ieškovės nuosavybėn; priteisti iš atsakovo 22 595,55 Lt sumokėtų palūkanų pagal kredito sutartį Nr. 07-012199-FA AB „Hansabankas“.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašė: nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina, nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant, kad jis turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimant vaiką nakvynei savo gyvenamojoje vietoje, taip pat bet kada lankyti sūnų darželyje (mokykloje), savo kasmetinių atostogų metu kartą per metus mėnesį laiko netrukdomai bendrauti su sūnumi, pasiimant jį nakvynei į savo gyvenamąją vietą; priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti turimas pavardes; pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į 0,1246 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1354 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3282 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalį – 7/9 (septynių devintųjų) bendro 4.500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priskirti jam įsipareigojimus pagal 2007-02-08 Kredito sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku „Hansabankas“, pagal 2007-02-22 Lizingo sutartį Nr. LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ bei pagal 2006-11-30 Kredito sutartį Nr. 06-098306-VA su AB banku „Hansabankas“; įsipareigojimus pagal 2007-05-28 Lizingo sutartį Nr. LT053274 su UAB „Hansa Lizingas“ priskirti ieškovei; priteisti ieškovei iš jo kompensaciją už jos sumokėtas bankui palūkanas ir paskolos grąžinimo įmokas pagal 2007-02-08 Kredito sutartį Nr. 07-012199-FA su AB banku ,,Hansabankas“, mažinant kompensacijos dydį 36 000 Lt, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; šalims paliko iki santuokos turėtas pavardes; nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; jo išlaikymui iš atsakovo priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką – atsakovas turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val., pasiimant vaiką nakvynei savo gyvenamojoje vietoje, taip pat bet kada: lankyti sūnų darželyje (mokykloje), savo kasmetinių atostogų metu kartą per metus mėnesį laiko netrukdomai bendrauti su sūnumi, pasiimant jį nakvynei į savo gyvenamąją vietą; padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypo dalį - 7/9 dalis 4,500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 316 000 Lt, atsakovui priteisė 0,1246 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1354 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7184 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3282 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 237 000 Lt; panaikino 2006-12-28 200 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (20 000 Lt vertės) dovanojimo sutartį ir šias akcijas grąžino ieškovei; įsipareigojimus pagal 2007-02-22 lizingo sutartį Nr. LT046977 su UAB „Hansa Lizingas“ priskyrė atsakovui; įsipareigojimus pagal 2007-05-28 lizingo sutartį Nr. LT053274 su UAB „Hansa Lizingas“ priskyrė ieškovei; prievoles prieš kreditorių – AB „Swedbank“ (buvęs AB „Hansabankas“), pagal kredito sutartį Nr. 07-012199-FA ir pagal 2006-11-30 kredito sutartį Nr. 06-098306-VA paliko solidaria šalių prievole; iš atsakovo priteisė 300 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kitą dalį ieškinio ir priešieškinio atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. atsakovas paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. 2007 m. vasarą paaiškėjo, kad atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį, su kuria gyvena ir yra susilaukęs vaiko. Gyvendamas su ieškove atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, azartiniais lošimais, palikdavo šeimą ir gyvendavo pas draugus ar tėvus. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kadangi kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, naikintina 2006-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo sutartis ir akcijos grąžintinos ieškovei. Teismas konstatavo, kad nė viena šalių neįrodė, jog santuokos metu įgyti žemės sklypai būtų įgyti iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į vaiko, kuris lieka gyventi su ieškove, interesus, į tai, kad prievolė bankui užtikrinta ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimu, į tai, kad nemažą dalį santuokoje gautų pajamų atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, teismas nusprendė dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti mažesnę turto dalį, nepriteisiant atsakovui kompensacijos, nes ieškovė viena moka kreditą bankui, kreditą laiduoja savo asmeniniu turtu, o atsakovas didelę santuokos metu gautą pinigų sumą panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, todėl ji proporcingai turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaikas kokių nors išskirtinių poreikių neturi, yra sveikas, todėl 500 Lt per mėnesį išlaikymo suma turi patenkinti jo poreikius. Priteisdamas išlaikymą teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Bendravimo su vaiku tvarką teismas nustatė atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę abiem tėvams maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas pažymėjo, kad ši tvarka atsakovui nėra privaloma, tačiau, esant jo pageidavimui, vaiko motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu. Teismas solidarių prievolių bankui nepadalijo nurodydamas, kad šiuo atveju turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės mechanizmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą pakeisti ir priimti naują, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, t. y. santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo priteisti jam žemės sklypo dalį – 7/9 dalis bendro 4,500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 316 000 Lt, kitą sprendimo dalį dėl turto (žemės sklypų) paliekant nepakeistą, atmesti ieškovės reikalavimą dėl akcijų dovanojimo sutarties panaikinimo, nustatyti, kad dalijamas tik turtas, įgytas iki šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y. iki 2006-08-04. Nesant galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės remdamasis atsakovo neištikimybe 2007 metais, nes šalys jau nuo 2006 m. bendru sutarimu gyveno atskirai ir palaikė tik dalykinius santykius. Pati ieškovė pripažino, kad problemas su alkoholiu atsakovas išsprendė po vaiko gimimo. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo azartiniais lošimais, yra neįrodyti. Taigi teismo išvados dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstos, atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Šalys jau nuo 2007 m. vedė derybas dėl skyrybų ir turto pasidalijimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovė padovanojo jau šalims gyvenant atskirai, ši sutartis patvirtinta notaro ir ieškovės valia dėl šio sandorio neginčytina. Be to, akcijas ieškovė įgijo, kai šalys jau vedė bendrą ūkį, nors dar nebuvo susituokę, akcijų dovanojimo sandoris vertintinas kaip sutuoktinių turto pasidalijimas bendru sutarimu. Atsakovo reikalavimas pripažinti žemės sklypus asmenine jo nuosavybe buvo patvirtintas rašytiniais įrodymais, tačiau teismas jų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Žemės sklypų pirkimas, perplanavimas ir pardavimas buvo asmeninė atsakovo individuali veikla. Sklypų pertvarkymo veiksmai buvo atliekami jau su ieškove gyvenant atskirai, todėl teismas privalėjo dalyti turtą bendrai įgytą tik iki 2006-08-04, t. y. kada šalys pradėjo gyventi skyrium. Teismas nepagrįstai apskaičiavo dalytino turto vertę pagal ieškovės pateiktus duomenis, neatsižvelgė į atsakovo pateiktas turto vertinimo pažymas, todėl neteisingai padalijo turtą. Be to, teismas privalėjo nustatyti kiekvieno žemės sklypo dalį kiekvienam sutuoktiniui, o ne paskirstyti atskirus žemės sklypus. Aplinkybė, kad atsakovas savo reikmėms panaudojo 80 000 Lt yra visiškai neįrodyta, šie pinigai šalių buvo panaudoti automobilių įsigijimui. Sprendimo dalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio, prievolių kreditoriams padalijimo neginčija.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginys, kad šalys 2006 m. geruoju susitarė gyventi atskirai, neatitinka tikrovės. Kad atsakovas neištikimas, paaiškėjo tik 2007 m. birželio mėn. Atsakovo aistrą azartiniams lošimams patvirtina bylioje esantys Valstybinės lošimų priežiūros komisijos raštai. Akcijos atsakovui buvo dovanotos todėl, kad šalims pradėjus gyventi kartu, atsakovas neturėjo beveik jokio turto ir kalbėjo, kad jis blogai jaučiasi būdamas įmonės direktoriumi ir neturėdamas tos įmonės akcijų. Žemės sklypai, kurių nuosavybės teisės atsakovas siekia, buvo pirkti iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos paimtų lėšų. Apelianto reikalavimas dalyti kiekvieną žemės sklypą prieštarauja logikai ir turto paskirčiai, o ateityje sukeltų tik dar daugiau ginčų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo.
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas šalių santuoką iširus dėl atsakovo kaltės rėmėsi atsakovo santuokinės neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu ir azartiniais lošimais aplinkybėmis, aplinkybe, kad atsakovas paliko šeimą, gyvendavo pas draugus, tėvus. Apeliantas nurodo, kad šalys nuo 2006-08-04 santuokinių santykių nebepalaikė abipusiu sutarimu, 2007 m. pavasarį šalys svarstė galimybę santuoką nutraukti geruoju, todėl jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pats apeliantas neginčija, kad būtent jis išsikėlė iš šeimos gyvenamojo būsto gyventi kitur. Apelianto nurodyta versija, kad tai buvo padaryta geranorišku sutuoktinių sutarimu ir todėl tas momentas laikytinas santuokos pabaiga, nulemiančia vėliau įgyto turto teisinį režimą, yra neįtikinama ir prieštarauja paties apelianto teiginiams ir kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Savo atsiliepime į ieškinį (t. 3, b. l. 37. 38) apeliantas nurodė, kad su ieškove nuolat bardavosi ir taikydavosi, 2006-08-04 ieškovė jį išvarė iš namų, po šio konflikto su ieškove dar kurį laiką bendravo ir vėliau šalys nusprendė, jog bendras gyvenimas neįmanomas. Be to, šalys kartu iš bankų ėmė paskolas 2006-11-30 ir 2007-02-08 – pastaroji panaudota įsigijimui gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) (sandoris sudarytas pagal ieškovės atsakovui duotą įgaliojimą), bei 0,7800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2007-06-11 įsigytą namą pardavė, 2006-12-28 sutartimi ieškovė dovanojo atsakovui įmonės akcijų. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad po 2006-08-04 šalys faktiškai nutraukė santuoką ir turtiniuose reikaluose veikė savarankiškai. Šios aplinkybės labiau atitinka ieškovės teiginius, kad šeima galutinai iširo tik 2007 m. birželio mėn. ieškovei atsitiktinai sužinojus apie atsakovo neištikimybę. Atmetus apelianto argumentus, kad šalys nuo 2006-08-04 pradėjo gyventi skyrium bendro šalių susitarimo pagrindu, paties apelianto neginčijama aplinkybė, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos jis gyveno su kita moterimi, taikytina CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta neištikimo sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Nors apeliantas prašo pripažint santuoką iširus dėl abiejų šalių arba netgi dėl ieškovės kaltės, jokių ieškovės kaltės įrodymų jis nepateikia. Dėl nurodytų priežasčių vien atsakovo santuokinės neištikimybės aplinkybė yra pagrindas pripažinti santuoką iširus dėl jo kaltės.
Apelianto teiginį, kad jis Valstybinei lošimų priežiūros komisijai parašė prašymą neįleisti jo į lošimo namus vien dėl to, kad išvengtų ieškovės nepagrįstų priekaištų, paneigia byloje paties apelianto nurodytos šių prašymų priežastys: 2005-12-21 prašymo priežastimi, be azartiškumo jis nurodo saiko jausmo neturėjimą, 2007-12-06 – savikontrolės praradimą (t. 2, b. l. 122, 124). Esant tokiems valios trūkumams azartinių lošimų faktas kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, gali būti pagrindu sutuoktinio turtinių teisių apribojimui (CK 3.34 str. 1 d.), todėl negali būti laikomas sutuoktinio pareigos prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio bei vaikų poreikių tenkinimo tinkamu vykdymu (CK 3.27 str. 1 d., 3.30 str., 3.92 str. 1 d.).
Dėl akcijų dovanojimo sutarties.
Savo reikalavimą apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad ieškovės perleistos akcijos buvo įgytos šalims dar nesusituokus, bet jau kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį, o dovanotos – jau šalims susituokus, tačiau kartu nebegyvenant ir bendro ūkio nebevedant. Pirmoji aplinkybė neva yra pagrindu akcijas pripažinti bendru turtu ir turėtų būti įtrauktos į dalytino turto balansą, jeigu šalys nebūtų sudariusios akcijų dovanojimo sutarties. Dovanojimo sutartis laikytina sutuoktinių bendro turto pasidalijimo sutartimi, todėl bendro turto dalijimo klausimas nebegali būti sprendžiamas.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas byloje buvo pareiškęs priešieškinį, tačiau ieškovės akcijų įgijimo (iki santuokos) sandorio įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, reikalavimo pripažinti jas bendrąja sutuoktinių nuosavybe nepareiškė. Apeliantas nurodo, kad akcijų dovanojimo sutartimi šalys išsprendė bendro turto pasidalijimo klausimus, nors pats tvirtina, kad skyrybų procesas ginčo teisena inicijuotas vien dėl nesutarimų turto pasidalijimo klausimu. Sandoris buvo sudarytas notarine tvarka, todėl apeliantui neturėjo kilti abejonių dėl sandorio esmės ir pasekmių, t. y. kad tai nėra santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartis, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi įstatymo nuostata (CK 3.59 str.), kad teismas nesprendžia bendro turto padalijimo klausimų, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Beje, pats apeliantas apeliaciniame skunde remiasi ir dovanojimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.472 str.). Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas akcijų dovanojimo sandoriui pagrįstai taikė CK 3.70 str. 3 dalį, kuri yra specialioji CK 6.472 str. atžvilgiu.
Dėl žemės sklypų padalijimo.
Nors apeliantas savo skunde kelia žemės sklypų vertės, padalijimo lygiomis idealiosiomis dalimis bei pripažinimo jo asmenine nuosavybe klausimus, tačiau prašo jam nuosavybės teise priteisti tik 7/9 dalis 4,500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o kitą sprendimo dalį dėl žemės sklypų palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija sprendžia žemės sklypų padalijimo klausimą neperžengdama šio reikalavimo ribų (CPK 320 str.).
Savo reikalavimą apeliantas motyvuoja aplinkybėmis, kad prašomas priteisti žemės sklypas įgytas už asmenines lėšas: 5/9 dalis 2005-05-31 ir 1/9 dalį 2006-03-09 atitinkamai už 45 000 Lt ir 15 000 Lt iš mamos ir sesers 2005-05-30 dovanotų pinigų, o 1/9 dalį 2006-12-14 už 20 000 Lt panaudodamas AB banko „Hansabankas“ pagal 2006-11-30 kredito sutartį gautus pinigus, todėl laikytinas jo asmenine nuosavybe.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įstatyme įtvirtinta po santuokos sudarymo įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 str.). Santuokos metu įgytas turtas gali būti pripažintas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str.). Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad motinos ir sesers dovanotus pinigus jis panaudojo būtent minėto žemės sklypo dalių įsigijimui. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovui keltini aukštesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, nei įprastu atveju, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2005 m. turėjo savo pomėgio azartiniams lošimams kontrolės problemų. Paskutinis sandoris dėl šio žemės sklypo – 1/9 dalis 2006-12-14 įgyta už abiejų šalių sudarytos kredito sutarties su banku pagrindu gautas lėšas. Be to, netgi nustačius, kad žemės sklypas įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, šios aplinkybės nepakanka turto pripažinimui asmenine to sutuoktinio nuosavybe, nes turto įgijimo metu būtinas jo aiškus valios išreiškimas įgyti tą turtą būtent asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto sandoriai sudaryti jo vardu, nelaikytina aiškia jo valios išraiška dėl turto teisinio režimo, nes šeimoje faktiškai visi nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaromi atsakovo vardu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo įgijimo asmeninės nuosavybės teises atsakovas neįrodė (CK 3.89 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.