Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. G. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. G. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. 2019 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas paskirti DNR tyrimus tėvystės klausimui patvirtinti/paneigti, atsakovo ir jo nepilnamečių dukrų kraujo grupei nustatyti, kadangi atsakovui paaiškėjo aplinkybės, jog jis yra nevaisingas, todėl nėra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.3. Atsakovo prašymas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir motyvuotas.

1.4. Atsakovo prašymas galbūt neatitinka formalių reikalavimų, tačiau jo esmė yra aiški.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (atsakovo pavadintas prašymu dėl DNR atlikimo). Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad prašymas išnagrinėtas paviršutiniškai, tėvystės nuginčijimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su santuokos nutraukimo byla, prašymas yra pagrįstas ir motyvuotas, jo esmė yra aiški.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas.

9. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, visų pirma sietinas su įstatymų leidėjo imperatyviai nustatytu santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apibrėžtumu. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis). CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies XIX skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka (dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus; pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėtinas CPK 394–399 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, vadovaujantis CPK 383 straipsniu, toks reikalavimas santuokos nutraukimo byloje negali būti keliamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė atsakovo teisės reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nekėlė klausimo, ar jis priskirtinas prie subjektų rato, galinčių pareikšti tokį reikalavimą, tik nurodė atskirą tokio reikalavimo nagrinėjimo tvarką. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad tėvystės nuginčijimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su santuokos nutraukimo byla, prašymas yra pagrįstas, motyvuotas, jo esmė yra aiški, nesudaro teisinio pagrindo kitaip vertinti imperatyvių teisės normų dėl santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apimties.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.