Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovui V. G., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei J. O., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Atsakovas nurodė, kad V. G. yra netinkamas ieškovas šioje byloje.

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismas taip pat pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikši ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi pagal šias proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Ieškovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, kad būtent V. G. nusikalstami veiksmai nulėmė žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą. Teigia, kad dėl to patyrė pažeminimą prieš UAB „Naujapilė“ kreditorius. Nurodo, kad būtent ieškovas patyrė moralines kančias, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir tai sukėlė būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje išreikštas teiginys, kad jis savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą UAB „Naujapilė“. Atsižvelgiant į ieškovo pareikštą reikalavimą, jo pasirinktą nurodomų kaip pažeistų teisių gynimo būdą ir faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, materialusis teisinis santykis, iš kurio kilęs nagrinėjamas ginčas, kvalifikuotinas deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kilęs ginčas, pobūdį, šioje byloje konstatuoja, kad teisę reikšti reikalavimą atlyginti padarytą žalą turi pats galimai žalos patyręs asmuo, t. y. ieškovas V. G. (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nekaltumo prezumpcija bus pažeista, jeigu valstybės pareigūno teiginys, be kita ko, ir teismo sprendimas išreiškia nuomonę, kad asmuo yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą, tačiau ar pareigūno teiginys pažeidžia nekaltumo prezumpciją, turi būti nuspręsta konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas teiginys, kontekste (Daktaras v. Lithuania, § 43). Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima ne tik tuos atvejus, kai pareiškėjas turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, t. y. neapsiriboja vykstančiu baudžiamuoju procesu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis apima ir teisminius procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas. Ieškovo V. G. nuomone, jo nekaltumo prezumpciją pažeidžia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties teiginys: „V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t.y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą“. Teismo įsitikinimu vertinant, ar aukščiau išdėstytas teiginys pažeidžia ieškovo V. G. nekaltumo prezumpciją, būtiną atsižvelgti į visą nutarties turinį bei jos priėmimo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą perduodamas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turi išsamiai tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės kaltų veiksmų jai vykdant finansines operacijas su užsienio valiuta (1 t. 37-46 b. l.). Teismo vertinimu Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje būtent ir nustatė teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą, UAB „Naujapilė“ patirtos žalos dydį ir aiškinosi, kokią įtaką žalos atsiradimui turėjo pačios įmonės, veikusios per savo vadovą V. G., veiksmai. Atlikdamas šią analizę, teismas rėmėsi ir baudžiamosios bylos duomenimis, įskaitant joje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad nurodyti baudžiamosios bylos duomenys aptariamoje civilinėje byloje laikytini rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas privalo įvertinti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad aptariamos nutarties loginė bei teisinė analizė neleidžia daryti išvados, kad nutarties motyvais būtų išreikšta ją priėmusio teismo nuomonė, jog ieškovas yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo baudžiamosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ieškovo, kaip UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmus civilinėje byloje nagrinėtų teisinių santykių kontekste ir civilinės teisės aspektu. Ieškovo neteisėtais veiksmais buvo įvardinti veiksmai, dėl kurių teisėsaugos institucijos pradėjo baudžiamąjį persekiojimą. Taigi ieškovas traktuotas ne kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o kaip asmuo, kurio padaryti veiksmai baudžiamojo persekiojimo pradžios momentu leido įžvelgti tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Neteisėtais veiksmais laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje neteisėtus ieškovės UAB „Naujapilė“, veikusios per savo vadovą V. G., veiksmus konstatavo teisiškai kvalifikuodamas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu dėl galimai 1961 m. BK 329 straipsnyje numatyto nusikaltimo – operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimo – padarymu. Tai, kad baudžiamoji byla šioje dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo nutraukta dėl veikos dekriminalizavimo, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas buvo pripažinęs V. G. kaltu dėl jos padarymo, nereiškia, kad V. G. veiksmai buvo teisėti civilinės teisės aspektu. Be to, ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje padarytas išvadas dėl V. G. veiksmų neteisėtumo civilinės teisės aspektu. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, įvertinus konkrečių aplinkybių kontekste, kuriomis buvo padarytas teiginys: „V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t.y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą“ nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teisme.