Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1134-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2S-1134-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00196-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Atekta“
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1134-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00196-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atekta“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-324-714/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atekta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė, dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3388,08 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 7, atsakovas įdarbintas ieškovės įmonėje vairuotoju - ekspeditoriumi. 2013 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas, vykdydamas darbines pareigas Latvijoje važiavo atbuline eiga ir kliudė du automobilius. Draudikas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ieškovei pateikė raštą – reikalavimą atlyginti 3388,08 Lt sumą, išmokėtą minėtame autoįvykyje patyrusiems žalą asmenims. Įsipareigojusi draudikui atlyginti minėto dydžio žalą ir trečdalį jos sumokėjusi, ieškovė įgijo regreso teisę atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, grąžino ieškovei sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi reikalavimo dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo, su šiuo reikalavimu ieškovė kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip pagrindą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir nurodė dėl ginčo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Apeliantės nuomone, šiuo atveju jai žalą sukėlė ne ieškovės (darbdavio) ir atsakovo (darbuotojo) darbo sutartimi nustatytų pareigų pažeidimas, o atsakovo viešosios teisės (KET) pažeidimas. Draudikas, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio nuostatomis, pateikė pagrįstą regreso reikalavimą apeliantei, o apeliantė, atlyginusi darbuotojo padarytą žalą, įgijo teisę pasinaudoti CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostata. Be to, šiuo metu šalių nebesaisto darbo sutartiniai santykiai, todėl konstatuoti, jog egzistuoja individualus darbo ginčas tarp ieškovės ir atsakovo, pagal požymius, aprašytus DK 285 straipsnyje ar kitose DK normose, nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantės ieškinys dėl žalos iš darbuotojo priteisimo atsisakytas priimti dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

LR Darbo kodekso 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje aktualus klausimas dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo į tokius DK 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus nepatenka.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti žalą iš savo buvusio darbuotojo CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nurodoma, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju žala atsirado tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę darbo santykiai, darbo sutarties pagrindu. Žala buvo padaryta atsakovui vykdant darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinos LR Darbo kodekso normos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (DK 246-258 str.), taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką (DK 285-304 str.). Be to, DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Taigi, ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Kaip minėta, DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Tačiau nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju taip pat nėra svarbi aplinkybė, ar darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojus naujai DK redakcijai, nuostata, jog ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra panaikinta, o darbo ginčų komisijai buvo suteikti platesni įgaliojimai sprendžiant individualius darbo ginčus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė su prašymu dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jai to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad sprendžiant klausimą, kur ieškovė turėtų kreiptis dėl žalos iš darbuotojo priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, neturi reikšmės DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas, ir nereiškia, kad praleidusi šį terminą ieškovė gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).

Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.), o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas