Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-132-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
II-132-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00339-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
S. J.
Nukentėjusysis
O. T.
Institucija
Kaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-132-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00339-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4.1.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J. (S. J.),nukentėjusiajam O. T. (O. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, skundą dėl 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-2466-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad S. J. 2019 m. gruodžio 30 d., 11 val. 41 min., Jūrininkų pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę likus iki geležinkelio pervažos mažiau kaip 100 metrų ir grįždamas į savo eismo juostą kliudė lenkiamą transporto priemonę. Įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, šiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.2 punkto reikalavimus (b. l. 7-8).

2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-2466-2020, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 6).

2020 m. kovo 27 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto S. J. skundas dėl 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu S. J. prašo panaikinti nutarimą ir palikti galioti nutarimą ROIK: 19109322164. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas jam nedalyvaujant, nors jis buvo pateikęs prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime. Tuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje. Taip pat nutarimas turi būti panaikintas, nes jam bauda buvo paskirta už tai, kad jis neleistinoje vietoje darė lenkimo manevrą, tačiau kelio ruože, kur įvyko eismo įvykis yra dvi eismo juostos viena kryptimi, todėl auto įvykio metu jo atliktas manevras negali būti laikomas lenkimu. Be to, sunkvežimio vairuotojas policijos pareigūnams davė melagingus parodymus, ir nurodė kitas eismo įvykio aplinkybes, ir kitą įvykio laiką. Taip pas skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas V. L. šį įvykį nagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nes į apklausą nebuvo pakviestas įvykio liudytojas, V. L. telefonu jam teigė, kad liudytojas į apklausą neatvyksta. Mano manymu, tai yra netiesa, nes bylos dokumentuose nėra duomenų apie liudytojui pateiktą (išsiųstą) kvietimą į apklausą. Be to, bylą nagrinėjantis pareigūnas V. L. nesivadovavo įrodymais ir vadovavosi O. T. pakeistais parodymais ir (duomenys neskelbtini) nuotrauka iš kompiuterio. Jam taip pat kyla klausimas, kaip pareigūnas nustatė tikslų eismo įvykio laiką. O. T. paaiškinime 2020- 01-07 nurodė kitą eismo įvykio laiką – 11.40 val., taip suklaidino policijos pareigūną dėl eismo įvykio laiko. Policijos pareigūno E. S. 2019-12-30 nubraižytoje įvykio schemoje nurodytas laikas 11.48 val. Jis klientą (eismo įvykio liudytoją) paėmė 11.39 val. ir po eismo įvykio užbaigė užsakymą 11.43 val. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje 11:40:30 vilkikas jau stovėjo. (duomenys neskelbtini) sekimo įrangos išrašu ir nuotraukomis vadovautis kaip įrodymais negalima, nes įranga nėra sertifikuota. Prie šios nuotraukos pridėti „(duomenys neskelbtini)“ sertifikatas ir vairuotojo veiklos išrašas. (duomenys neskelbtini) sertifikatas neturi nieko bendro su (duomenys neskelbtini) sekimo įranga, tai yra Tachografo patikros sertifikatas. 2019-12-30 policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas ir liudytojo parodymai yra vieninteliai patikimi įrodymai nustatyti tikrąsias eismo ivykio aplinkybes ir kaltininką.

Pareiškėjas S. J. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad sutinka su eismo įvykio vietos schema. Jis privažiuodamas prie sankryžos pamatė stovintį vilkiką. Eismo įvykis įvyko iki geležinkelio pervažos. Pirmoje ir antroje juostose stovėjo vilkikai. Antroje juostoje, už geležinkelio pervažos, stovintis vilkikas suko į kairę. Jis pamatė, jog prieš vilkiką, stovintį pirmoje eismo juostoje, iki geležinkelio pervažos buvo daug vietos. Jis nutarė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Vilkikas stovėjo be avarinių ženklų. Jis atvažiuodamas link sankryžos jau matė stovintį vilkiką. Privažiavo šalia vilkiko, norėjo ženklais parodyti, kad jį lenks, tačiau jo vairuotojas nepastebėjo. Jis pradėjo jį apvažinėti, tačiau kaip tik tuo metu ir vilkiko vairuotojas pradėjo judėti. Vilkiko vairuotojas tiek policijos pareigūnams, tiek jam paaiškino, jog buvo sustojęs, nes nenorėjo važiuoti pirma juosta iki galo, kadangi nebūtų tilpęs šalia kito vilkiko, sukančio į kairę, ir kelio krašto. Tačiau vėliau atvažiavo vilkiko vairuotojo įmonės atstovas, kuris vairuotojui liepė nieko nepasirašinėti. Tada O. T. gavo baudą, ir jie taip išsiskyrė. Po savaitės jį iškvietė policijos pareigūnas informuodamas, kad buvo gauti GPS parodymai, taip pat vairuotojas pateikė parodymus, kad nebuvo sustojęs, kad visąlaik riedėjo. Tai patvirtina GPS signalas. Tačiau GPS signalas Lietuvoje yra nesertifikuotas. Jo nuomone, jis teisėtai keitė važiavimo kryptį, nes nežinojo kiek laiko vairuotojas planuoja toje vietoje stovėti. Nori, kad būtų apklaustas A. S., kuris paliudytų jo nurodytas aplinkybes. Jis šio liudytojo tikrai nepažįsta. Jis po eismo įvykio paėmė iš keleivio jo telefono numerį. Dėl vaizdo registratoriaus, tai jis negalėjo nurodyti ar jis buvo šioje mašinoje, nes vairuoja kelias, tačiau registratoriai yra nevisose. Mano, kad vairuotojas buvo perkalbėtas įmonės atstovo duoti kitus parodymus. Taip pat mano, jog jo manevras nebuvo lenkimas, o persirikiavimas, kadangi toje vietoje yra dvi eismo juostos.

S. J. 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį nuo Vakarų laivų gamyklos pusės link Jūrininkų pr. Pamatė stovintį vilkiką, įsitikino, jog jis nevažiuoja ir pradėjo jį apvažinėti. Tačiau staiga vilkikas pradėjo važiuoti, vairuotojas nepasižiūrėjo, kad jis daro manevrą. Dėl kaltės nesutarė, todėl išsikvietė policiją (b. l. 15).

Nukentėjusysis O. T. (O. T.) teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo nuo Vakarų laivų gamyklos link Jūrininkų prospekto, apie 50 km/h greičiu. Prie geležinkelio pervažos pradėjo stabdyti, kai priekyje pamatė stovintį vilkiką, sukantį į kairę, į Minijos g. Jam susiaurėjo pravažiavimas, todėl jis pristabdė, jokio avarinio signalo neįjungė, ten net stovėti draudžiama, o po truputį judėjo. Kai jis pajudėjo, kitos mašinos nematė. Mano, kad mašina galėjo bent jau signalą duoti jam. Kitas vairuotojas, keisdamas kryptį į jo vilkiką įvažiavo. Jis žiūrėjo į šviesoforą, jei būtų kitą vairuotoją pastebėjęs būtų tikrai pristabdęs.

O. T. 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2019-12-30, apie 11.40 val. su vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš „Vakarų laivų remonto įmonės“ į Jūrininkų prospektą. Pravažiavus pro Perkėlos gatvę, judėjo link geležinkelio pervažos apie 10 km/h greičiu, kadangi už geležinkelio pervažos, prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo vilkikas, kuris norėjo sukti į kairę, į Minijos gatvę, bet buvo palikęs labai siaurą tarpą pirmoje eismo juostoje. Matydamas, kad nepratilps pro jį, kol jis nenuvažiuos, laisva eiga judėjo link pervažos. Padidinus greitį iškart pajuto smūgį į priekinį kairės pusės kampą. Pajutęs smūgį iš karto sustojo, tada tik atsistojęs pamatė, kad susidūrė su taksi automobiliu „Citroen“. Išlipus iš automobilio taksi vairuotojas iš karto pasiūlė susipildyti eismo įvykio deklaraciją, sakydamas, kad jis (O. T.) yra kaltas. Jis su kalte nesutiko, nes jis lenkdamas įvažiavo į jo važiuojamą eismo juostą ir vilkiką kliudė. Po to buvo iškviesta policija (b. l. 13).

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tiriant įvykį, į policiją kreipėsi įmonės vilkiko atstovas, kuris pateikė duomenis, kad vilkikas nebuvo sustojęs, o visada judėjo. Paskutinis vilkiko sustojimas buvo Šilutės pl. Ir Jūrininkų pr. sankryžoje. Vilkikas judėjo visąlaik Jūrininkų pr., ir prie pervažos, kada įvyko eismo įvykis, vilkikas ilgą laiką stovėjo. Vilkiko vairuotojas įvykio vietoje nebuvo apklaustas, kai buvo surašytas vėliau panaikintas protokolas. Apsiklausus vairuotoją, šis paaiškino visiškai kitokias aplinkybes. Kad vilkikas nebuvo prisiparkavęs jis sprendė iš to, kad vilkikas buvo ne šalikelėje. Vilkiko vairuotojas paaiškino, jog jis priekyje matė kliūtį, todėl neskubėjo važiuoti. Be to, Kelių eismo taisykles neleidžia tokioje vietoje lenkti ir kitos transporto priemonės, todėl vilkiko vairuotojas galėjo pagrįstai tikėti, kad to ir nebus. Visų aplinkybių visumą jam leido priimti sprendimą, kad kaltas ne vilkiko vairuotojas. Patruliai galėjo pasiimti vairuotojo vairavimo ir poilsio režimo duomenis, kurie rodo tikslų vilkiko greitį, tačiau jie to nepadarė, dabar to gauti nėra galimybės. Jis taip pat skambinosi keleiviui, kurį nurodė S. J.. Jis nurodė iš esmės tą patį ką ir nurodė taksi vairuotojas, tai yra, kad vilkikas sustojo, o vėliau pajudėjo, kai jie pradėjo lenkti. Iš telefoninio pokalbio su keleiviu jam susidarė nuomonė, kad keleivis ir taksi vairuotojas yra pažįstami, todėl jis nusprendė, kad jo paaiškinimai gali būti neobjektyvūs. Taip pat jam kilo abejonių dėl taksi vairuotojo, kai šis negalėjo nurodyti ar turėjo tuo metu vaizdo registratorių. Pareigūno manymu, tai irgi rodo, jog taksi vairuotojas norėjo nuslėpti jam nepalankius duomenis.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo S. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įrodymai, esantys administracinio nusižengimo byloje, neginčijamai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo padarymą. Pagrįstai nustatyta ir įrodyta, kad S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai (b. l. 49-50).

2019 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. dirbant kartu su tyrėju M. B. ekipaže „L 1803“, apie 12.15 val. iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje Minijos-Jūrininku g. sankryžoje yra eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad O. T., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkusio kito automobilio „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J., gim. (duomenys neskelbtini). O. T. paaiškino, kad jis buvo sustojęs ir pradėdamas važiuoti nepastebėjo jo lenkiančios transporto priemonės. Eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklinimo ar kelio ženklų kurie šioje vietoje draustų lenkti. Eismo įvykis įformintas ROIK: 07-19-9517449, O. T. buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (b. l. 14).

2019 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas O. T., kuriame konstatuota, jog 2019 m. gruodžio 30 d. 11 val. 48 min. Jūrininkų p., Klaipėdoje, O. T. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido jį lenkusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti du automobiliai (b. l. 21-22). Šis protokolas buvo panaikintas.

2019 m. gruodžio 30 d. eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas automobilis Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta, taip pat geležinkelio pervaža, atstumai (b. l. 16). Papildomose duomenys apie eismo įvykį užfiksuota, kad buvo apgadintas vilkiko „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, taip pat apgadintas automobilio Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 17). Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti eismo įvykio vieta, matyti, jog prie geležinkelio pervažą yra „STOP“ linija, už pervažos šviesoforo pagalba reguliuojama sankryža (b. l. 31-33).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo Klaipėdos apskrities VPK matyti, kad jie nesutinka su surašytu protokolu O. T., kadangi vilkikas visąlaik važiavo iki eismo įvykio, pridėti duomenys iš vilkiko sekimo sistemos, įmontuotos transporto priemonėje. Iš pareiktų duomenų matyti, jog 2019 m. gruodžio 30 d. 11:40:21 O. T. vairuoto vilkiko variklis buvo įjungtas, greitis 18 km/h, vilkikas judėjo ir nebuvo sustojęs iki 11:40:21, pateiktas „(duomenys neskelbtini)“ sertifikatas (b. l. 20, 25, 27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. J. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

S. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, atlikimą. KET 140.2 punkte numatyta, jog draudžiama lenkti geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas S. J. neigė savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, teigdamas, jog eismo įvykio kilimą lėmė kitos transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo O. T. veiksmai. Pareiškėjo teigimu, jis važiuodamas antra eismo juosta nusprendė persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kadangi prieš jį važiavęs vilkikas sustojo norėdamas sukti į kairę. Važiuodamas Jūrininkų prospektu, iš tolo matė sustojusį vilkiką pirmoje eismo juostoje, todėl pamanė, jog jis persirikiuos saugiai į kitą eismo juostą, vilkiką apvažiuodamas. Tačiau vilkiko vairuotojas neįsitikinęs, jog pradėti vėl judėti yra saugu su pareiškėjo vairuojamu automobiliu susidūrė. Be to, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai jo administracinį nusižengimą kvalifikavo neteisingai, kadangi jis prieš geležinkelio pervažą nelenkė vilkiko, tačiau persirikiavo į kitą eismo juostą. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutinka iš dalies.

Visų pirma, pareiškėjas S. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar prieš susidūrimą su vilkiku, jis keitė važiavimo kryptį, nes jam važiuojant antrąja eismo juosta, prieš jo automobilį atsiradus kliūčiai, teko persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tokias aplinkybes nurodė tiek skunde, tiek ir paaiškinime pareigūnams (b. l. 15). Nors pareiškėjas S. J. teigė, kad persirikiavimo manevrą jis atliko saugiai, kadangi pirmoje eismo juostoje vilkiko vairuotojas buvo sustojęs ir jis neturėjo pagrindo manyti, jog kita transporto priemonė gali pradėti judėti, tačiau šiuo teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis O. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis Jūrininkų prospektu link geležinkelio pervažos važiavo nedideliu greičiu, pamatęs, kad neišsiteks su kitu vilkiku sukančiu į kairę, dar labiau sulėtino greitį, riedėjo link sankryžos lėtai. Jis jokio avarinio signalo neįjungė, ten net stovėti draudžiama. Tokias pačias aplinkybes O. T. nurodė ir paaiškinime pareigūnams (b. l. 13). Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, jog vilkikas stovėjo be avarinių ženklų, taip pat matė, jog vilkiko viduje sėdi vairuotojas, jam bandė parodyti, jog atliks lenkimo manevrą, tačiau vairuotojas jo nematė. Administracinio bylos nagrinėjimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė duomenis iš vilkiko sekimo sistemos, iš kurios matyti, kad O. T. vairuojamas vilkikas iki 11.40 val. nebuvo nei karto sustojęs, tokie duomenys patvirtina nukentėjusiojo teiginius, jog jis nebuvo sustojęs. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. L. parodė, jog pats nukentėjusysis O. T. iš karto po eismo įvykio nebuvo apklaustas jam protokolą surašiusio pareigūno, tačiau atvykęs į apklausą pas liudytoją V. L., nurodė, jog tikrai nebuvo vilkiko sustabdęs. Liudytojas teigė, jog S. J. galėjo nurodyti ne visiškai teisingas aplinkybes dėl eismo įvykio, kadangi jis negalėjo paaiškinti, ar jo vairuotame taksi automobilyje yra vaizdo registratorius, be to, jam kilo abejonių dėl S. J. nurodyto liudytojo šališkumo. Pažymėtina ir tai, jog nors S. J. teigė, kad O. T. iš karto po eismo įvykio prisipažino kaltu dėl eismo įvykio, tačiau iš paties S. J. paaiškinimo pareigūnams matyti, jog pareigūnai buvo iškviesti dėl to, kad vairuotojai nesutarė dėl kaltės (b. l. 15). Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog S. J. keitė važiavimo kryptį, O. T. nekeitė važiavimo krypties, lėtai riedėjo savo eismo juosta. S. J. neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, keitė važiavimo kryptį (persirikiavo), neduodamas kelio kitam eismo dalyviui nukentėjusiajam O. T., dėl ko įvyko eismo įvykis.

Kita vertus, teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju pareiškėjo veiksmai - važiavimo krypties keitimas neatitinka KET taisyklėse įtvirtintos lenkimo sąvokos, todėl jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. KET 3.9 punkte numatyta, jog lenkimas yra vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 3.15. numatyta, kad persirikiavimas yra eismo juostos keitimas neįvažiuojat į priešpriešinio eismo juosta.

Iš byloje esančių duomenų - fotonuotraukų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, pareiškėjo S. J. bei nukentėjusiojo O. T. paaiškinimų matyti, jog S. J. atliko ne lenkimo manevrą, o rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, kadangi vietoje, kurioje S. J. atliko manevrą, viena kryptimi yra viena plati eismo juosta, kuria paprastai veinas šalia kito važiuoja keli automobiliai (b.l. 32). Jokių objektyvių duomenų, kad S. J. buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, byloje nėra.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Byloje nustatyta, jog S. J., vairuodamas transporto priemonę – automobilį, keitė važiavimo kryptį eismo juostoje, persirikiuodamas, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. matė, jog pirmoje eismo juostoje yra kita transporto priemonė, su ja susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl išdėstytų motyvų nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas. S. J. pripažįstamas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, kadangi byloje nustatyta, jog jis 2019 m. gruodžio 30 d., 11 val. 41 min., Jūrininkų pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido pirma eismo juosta važiavusios transporto priemonės „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, tokiais veiksmais S. J. pažeidė KET 9, 101, 104 punktų reikalavimus.

S. J. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, S. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant S. J. baudas, artimas sankcijų minimumui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. J. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 417 straipsnio 3 dalies – ribose.

ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

S. J. (S. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-2466-2020.

S. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam:

- už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

- už nusižengimą, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. J. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti S. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtyje ROIK numerį 20110608054, įmokos kodą 1001.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė