Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pil., ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, riboto darbingumo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2021-07-02 apie 15 val(duomenys neskelbtini), iš savo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini) ligoninės referentei ir nurodė, kad jų darbuotoja R. I. vagia iš ligoninės vaistus ir juos pardavinėja, tokiu būdu tyčia apie R. I. jos darbdaviui - (duomenys neskelbtini) ligoninei - paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja.

Kaltinamoji S. P. dėl nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti liepos 2 d., buvo labai karšta, todėl jos vyras pravėrė duris su strypuku ir atsisėdo kur skersvėjis. O nukentėjusioji eidama spyrė į duris į tą strypuką. Durys užsidarė su trenksmu. Tuomet supykusi paėmė ir paskambino nukentėjusios darbo vietą – (duomenys neskelbtini) ir apkaltino ją tuo, kad ji vagia vaistus ir pardavinėja. Po to gailėjosi, kad taip padarė ir dabar gailisi. Atsiprašė nukentėjusios, pripažįsta padariusi neturtinę žalą, tačiau su ieškinio dydžiu nesutinka, mano, kad jis per didelis.

Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamosios prisipažinimu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios R. I. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini). Ji jau daug metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug penkis metus į tą patį daugiabutį namą, tik aukštu žemiau esantį butą atsikraustė asocialūs kaimynai S. P. ir G.. Šių kaimynų gyvenamas butas yra socialinis, jiems paskirtas, kadangi jie abu yra neįgalūs. Jie nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, vedasi visokius neaiškius asmenis į savo butą, kuriame visi girtuokliauja. Jie yra netvarkingi, iš jų buto visada sklinda smarvė, kai jie būna neblaivūs, jie taip pat būna ir konfliktiški. S., kai būna blaivi, yra žadėjusi, kad triukšmaus mažiau, tačiau kai ji būna išgėrusi, būna konfliktiška, grasina jai, kad jai ką nors padarys, taip pat jai ne kartą yra sakiusi, kad sugadins jai gyvenimą, kad jos karjera yra baigta, kad ji ją išmes iš darbo, teigė, kad ji vagia vaistus iš savo darbovietės ir juos pardavinėja, nors tai yra visiškas melas, nes ji taip nedaro. 2021-07-02 apie 14 val. 40 min. ji leidosi laiptine žemyn, kad važiuoti į darbą. Praeinant pro S. P. butą, pažymėtą numeriu X, pamatė, kad jos buto durys atidarytos, iš buto ėjo baisi smarvė, todėl ji jos buto duris uždarė ir pasakė, kad savo smarvę vėdintų per balkoną, o ne leistų į laiptinę. Po šių savo žodžių, ji tiesiog uždarė S. buto duris ir nuėjo, negirdėjo ar ji ką nors jai replikavo ar ne. Jai jau būnant darbe, jai į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino užslaptintas telefono numeris, atsiliepusi išgirdo S. P. balsą, jautėsi, kad ji buvo neblaivi. Ji jai sakė, kad jos karjera darbe baigta, taip pat pasakė, kad ji yra kalta dėl jos mamos mirties. Po pokalbio su S., neilgai trukus, po kelių minučių, ją pokalbiui pasikvietė jos skyriaus vyriausioji slaugytoja A. A.. Ji jos klausė, ar ji turi kokių nors problemų su kaimynais, ar nėra su niekuo susipykusi. Ji jai pasakė, kad turi tokius konfliktiškus asocialius kaimynus. Tada A. A. pasakė, kad buvo skambutis dėl to, kad ji vagia vaistus iš ligoninės, ji pasakė, kad buvo skambinta slaugos direktorei E. J. ir pasakyta tokia informacija, kad ji vagia vaistus iš ligoninės ir juos pardavinėja kaimynams, tačiau kas skambino nesakė, bet ji jau iš karto suprato, kad skambino S. P.. Ji A. A. pasakė, kad ji taip nesielgia, kad gali parodyti "esveikata" duomenis apie jai išrašomus vaistus ir kad juos perkuosi pati, o tikrai nevagia iš ligoninės. A. A. dirba nesenai, teigė, kad dar visų darbuotojų nepažįsta, todėl reikia išsiaiškinti situaciją, taip pat paminėjo, kad ji penkis mėnesius buvo nedarbingume ir tai ją gelbėja, nes ji negalėjo tų vaistų vogti. Po šių žodžių pasijuto labai nejaukiai, jautėsi pažeminta, jai buvo gėda, apėmė toks jausmas, kad buvo sugriautas pasitikėjimas ja. A. A. pasakė, kad dėl šitos situacijos ji informavo direktorės pavaduotoją, o būtent kurią, nežino, nes yra ne viena. Daugiau apie šią situaciją su niekuo iš darbovietės nekalbėjo, kiek žino, joks tyrimas darbovietėje jos atžvilgiu atliekamas nebuvo. Apie šią situaciją taip pat sužinojo visos jos bendradarbės, nes ji joms pati apie tai papasakojo. Nori pasakyti, kad toks S. P. skambutis ir jos pateikta ją šmeižianti informacija ją pažemino jos darbdavių akyse, tai įžeidė jos orumą ir garbę. Kelis mėnesius po šio įvykio ji buvo labai nepasitikinti savimi, jai atrodė, kad ją visi stebi, ar ji tikrai nevagia vaistų, jai norėdavosi po pamainos parodyti savo asmeninius daiktus, kad kartu su jais tikrai neišsineša jokių vogtų vaistų. Dėl patirto pažeminimo ji patyrė moralinę žalą, kurią vertina 5000 eurų (b. l. 18-20);

liudytojos N. L. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) Ligoninėje, jos užimamos pareigos yra vyresnioji teisininkė, referentė. 2021-07-02 dirbo nuo 08.00 val. iki 16.30 val. Apie 15.00 val. į darbinį telefono numerį - (duomenys neskelbtini) paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ji atsiliepė, su ja bendravo moteris, kuri prisistatė, kaip S. P., ji jai nurodė, kad ligoninės darbuotoja R. I. iš ligoninės ima vaistus ir juos pardavinėja. S. paaiškino, kad yra jos kaimynė. Ji gautą informaciją perdavė direktorei slaugai M. Ž. ir direktorei medicinai D. Ž. (b. l. 32-33);

liudytojos A. A. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, yra (duomenys neskelbtini). Šiame skyriuje dirba R. I., kuri yra šio skyriaus (duomenys neskelbtini), ji yra jai tiesiogiai pavaldi. R. I. kaip darbuotoja yra pareiginga, bendraujanti, jai pavestas užduotis atlieka, jokių problemų dėl jos darbo funkcijų ir dėl jos asmeninių savybių niekada nebuvo, ją gali charakterizuoti tik teigiamai. Jų darbo vietoje yra vykdoma nuolatinė medikamentų apskaita, kuri yra griežta, jų niekas tiesiog šiaip sau paimti negali, niekada nėra buvęs fiksuotas vaistų trūkumas jų skyriuje. 2021-07-02 maždaug apie 15 val. direktoriaus slaugai pavaduotoja E. J. ją informavo, kad buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) R. I. iš ligoninės vagia vaistus ir juos pardavinėja. E. J., nenurodė, kas pranešė tokią informaciją, iš kokio telefono numerio buvo skambinta taip pat nenurodė, tik pasakė, kad buvo skambinta vyresniajai teisininkei - referentei N. L.. E. J. jai pavedė išsiaiškinti šią situaciją. 2021-07-02 R. I. atėjo į darbą po ilgo nedarbingumo, jai atėjus į darbą, ją pasikvietė pokalbiui. Kadangi R. I. tikrai gera darbuotoja ir gautas telefoninis pranešimas atrodė nepagrįstas, ji iš karto R. I. paklausė, ar ji neturi kokių nors konfliktų su asmenimis iš artimos aplinkos. R. I. atsakė, kad šiandien, t. y. 2021-07-02, kaip tik konfliktavo su kaimyne dėl atidarytų durų. R. I. papasakojo, kad minėta jos kaimynė yra asociali, teigė, kad ta kaimynė jai skambino ir grasino, kad ji bus atleista iš darbo. Tada ji R. I. pasakė, kad buvo gautas telefoninis pranešimas, kad ją kažkas kaltina vaistų vagystėmis iš ligoninės ir, kad ji juos pardavinėja. Pokalbio pabaigoje pasakė, kad 2021-07-02 yra R. I. pirma diena po ilgo nedarbingumo ir tai ją gelbėja, kadangi ji nebūdama darbo vietoje jokių vaistų paimti negalėjo. Šis jos pokalbis su R. I. buvo žodinis, jokie dokumentai jo metu pildomi nebuvo, R. I. jokio pasiaiškinimo dėl tos situacijos nerašė. Po pokalbio su R. I., ji visą žodinę informaciją perdavė E. J., pasakė jai, kad R. I. nekelia jokių abejonių dėl vaistų vagysčių. Daugiau dėl šio telefoninio pranešimo jokių veiksmų R. I. atžvilgiu imtasi nebuvo, daugiau ji niekur nebuvo kviečiama pasiaiškinti, tačiau atkreipiat dėmesį į 2021-07-02 telefoninį pranešimą, buvo pradėta dar akyliau sekti vaistų apskaita. Nors nei ji, nei kiti kolektyvo nariai dėl šio įvykio nesuabejojo jos kompetencija ir sąžiningumu, matėsi, kad ji labai pergyveno dėl šio pranešimo, jautėsi nejaukiai (b. l. 35-37);

liudytojos E. J. parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Šioje ligoninėje dirba (duomenys neskelbtini) R. I.. R. I. kaip darbuotoja dirba atsakingai, yra komunikabili, niekas jokių nusiskundimu ja neturėjo. 2021-07-02 po pietų, tikslaus laiko neatsimena, bet galbūt apie 16 val., jai paskambino direktorė slaugai M. Ž. ir pasakė, kad ligoninės referentei N. L. kažkas paskambino ir pasakė, kad ligoninės darbuotoja R. I. iš ligoninės vagia vaistus ir juos pardavinėja. M. Ž. jai nepateikė informacijos būtent kas skambino, iš kokio telefono numerio, bei kada buvo skambinta. Ji tiesiog jai pasakė, kad apie tai ją informavo minėta referentė, o M. Ž., kadangi ji fiziškai dirba visai kitame pastate, jai pavedė išsiaiškinti situaciją. Gavusi tokį pavedimą, ji paskambino tiesioginei R. I. vadovei, būtent (duomenys neskelbtini) A. A., jai telefonu pateikė tą pačią informaciją, kurią jai perdavė M. Ž.. A. A. paklausė, ar yra buvę tokių atvejų, kad būtų buvęs pastebėtas koks nors medikamentų trūkumas, ji jai atsakė, kad taip buvę nėra, klausė ar R. I. tikrai jai nekelia įtarimų. Po jos skambučio, tą pačią dieną A. A. ir pasikvietė pokalbiui R. I.. Ką jos kalbėjo nežino, tačiau po jų pokalbio A. A. tą pačią dieną jai paskambino ir pasakė, kad ji kalbėjosi su R. I., nurodė, kad R. I. kaip tik 2021-07-02 turėjo konfliktą su kaimyne prieš ateidama į darbą, A. A. nurodė, kad R. I. jokių įtarimų jai nekelia ir jos nuomone, telefoninio skambučio metu perduota informacija nepasitvirtina. To paties pokalbio metu A. A. nurodė įdėmiai stebėti medikamentų kiekius po R. I. pamainos, kas ir buvo daroma, tačiau iki šios dienos jokių trūkumų nebuvo nustatyta (b. l. 39-41);

2021-10-07 pranešimu iš VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, kuriame nurodyta, kad 2021-07-02 į Ligoninę kreipėsi moteris, kuri informavo, jog galimai Ligoninės (duomenys neskelbtini) R. I. iš Ligoninės vagia vaistus ir juos pardavinėja. Atsižvelgiant į gautą informaciją, buvo atlikti šie veiksmai: 1. apie gautą informaciją buvo pranešta bendrosios praktikos slaugytojai R. I., kuri informavo, jog tą dieną turėjo konfliktą su kaimyne, kuri galimai ir pateikė nurodytą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021-07-02 buvo pirmoji R. I. darbo diena po nedarbingumo, trukusio nuo 2021-02-09 iki 2021-06-30; 2. buvo atlikta medikamentų apskaita, kuri (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame ir dirba R. I., atliekama kiekvieną dieną. Po R. I. budėjimo medikamentų trūkumo nerasta; 3. atlikta (duomenys neskelbtini) skyriaus mėnesio medikamentų apskaita, kurios metu trūkumų nerasta. Vadovaujantis aukščiau nurodyta informacija, Ligoninė neturėjo ir neturi pagrindo patvirtinti telefonu gautos informacijos (b. l. 45-62);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę, iš kurios matyti, kad šis telefono numeris yra UAB "(duomenys neskelbtini)" abonentinis numeris su išankstinio apmokėjimo paslauga (b. l. 63).

Veikos kvalifikavimas

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusios R. I. ir kitų liudytojų parodymų nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusios darbdaviui paskambinusi telefonu pranešė, jog nukentėjusioji vagia iš ligoninės (darbdavio) vaistus, apie tai sužinojusi nukentėjusioji pasijuto apšmeižta, tokia informacija ją paniekino, pažemino, pakirto pasitikėjimą ja. Telefoniniu pranešimu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, priskirti konkretūs veiksmai, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys faktai, tai, jog nukentėjusioji atlieka nusikalstamus veiksmus - vagia vaistus iš savo darbovietės (ligoninės). Tokia tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino nukentėjusiąją. Atlikus tyrimą, medikamentų trūkumo nebuvo nustatyta.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyta, kad S. P. 2021-07-02 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), iš savo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės referentei ir nurodė, kad jų darbuotoja R. I. vagia iš ligoninės vaistus ir juos pardavinėja, tokiu būdu tyčia apie R. I. jos darbdaviui - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei - paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią ją paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai. Jo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti įrodymai byloje – liudytojų parodymai ir kt., todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. P., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvų ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdama tiesiogine tyčia.

S. P. bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 72), pakaltinama (b. l. 69, 71).

Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, nedirba, yra riboto darbingumo. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 154 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, kurio terminas, atsižvelgiant į nustatytas artimas minimaliam.

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 28). Kaltinamoji S. P. su ieškiniu ir jo dydžiu nesutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kadangi civilinio ieškovo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, dėl kurios asmuo patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimą padarė būtent kaltinamoji S. P., jos atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl civilinis ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad civiliniam ieškovui yra padaryta neturtinio pobūdžio žala, tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jos neįgalumą, į tai, kad ji atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nukentėjusioji nepateikė objektyvių duomenų apie žalingas veikos pasekmes, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala, priteistina suma mažintina iki 200 Eur. Tokia suma yra visiškai įrodyta kaltinamosios, nukentėjusios, liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Civilinio ieškovo R. I. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti R. I. naudai iš S. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.