- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-192-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00191-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- R. V., D. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovams R. V., D. V., trečiajam asmeniui D. V. dėl prievolės įvykdymo ir ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. N. ieškiniu prašė iš atsakovų R. V. ir D. V. solidariai priteisti 35 000 Lt baudą, 2 520 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-03 paskolos sutartimi iki 2011-01-04 atsakovui D. V. paskolino 70 000 Lt, o už paskolos grąžinimą savo turtu laidavo atsakovas R. V.. R. V. sutiko, kad įsiskolinimas pirmiausiai būtų išieškomas neginčo tvarka iš jo asmeninio turto. D. V. negrąžinus paskolos iki 2011-01-04 pagal sutarties 9 p. paskolos gavėjas ir laiduotojas įsipareigojo sumokėti 35 000 Lt baudą ir 1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną prievolės grąžinti paskolą praleidimo dieną. Nuo 2011-01-04 iki 2011-02-10 atsakovai turi sumokėti 2 520 Lt palūkanų (70 000 Lt x 1 proc. = 70 Lt x 36 dienos = 2 520 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų R. V. ir D. V. ieškovui E. N. priteisė 3 500 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-02-07 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 105 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovui R. V. teismas priteisė 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal sutartį prašomas priteisti 37 520 Lt netesybų dydis yra aiškiai per didelis, nes paskolos sutartis trumpalaikė, užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, sutartis sudaryta ne tarp verslininkų, o tarp fizinių asmenų. Teismas sprendimą grindė LR CK 6.73 str. 2 d. Teismas taip pat nurodė, kad laiduotojas atsako taip pat kaip ir paskolos gavėjas.
Šalies argumentai
Ieškovas E. N. apeliaciniu skundu prašo teismo 2011-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai interpretavo šalių valią, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nors atsakovai neginčijo sutarties sąlygų, teismas nepagrįstai revizavo sutarties 9 d., pažeidė LR CK 1.63 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, nustatančias, kad šalys, sudarydamos sandorius, atlieka veiksmus, kuriais sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas. Teismas, nesant atsakovo atsiliepimo, vadovaudamasis vien tik laiduotojo išsakyta nuomone, pasisakydamas dėl sutarties sąlygų, pažeidė LR CPK 6 str. įtvirtintus principus, ieškovo pažeistų teisių gynimą perkeldamas į antrą planą. Teismas sutartyje numatytas palūkanas nepagrįstai priskyrė prie netesybų. Šalys susitarė dėl baudos ir jos dydžio, ji turėjo įpareigoti atsakovus elgtis protingai ir sąžiningai, laiku grąžinti paskolą, o pažeidus šią prievolę – kompensuoti iš anksto aptartus nuostolius. Teismas nenurodė, kodėl nepriteisia 2 500 Lt, apskaičiuotų palūkanų, nepagrįstai nurodo, kad jos yra per didelės. Šiuo metu palūkanos, kurias išduoda greitųjų kreditų teikimo įmonės, siekia iki 250 proc. mėnesinių palūkanų. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, ignoravo LR CK 6.156 str. įtvirtintą sutarčių laisvės principą. Teismas neteisingai nurodo ieškovo reikalavimų dydį, nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neįrodinėja nuostolių dydžio, mažina priteistinas sumas dėl to, kad paskolos grąžinimas užtikrintas hipoteka. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė 250 Lt atstovavimo išlaidų ir taip pažeidė LR CPK 98 str. 1 d. bei 93 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovai R. V. ir trečiasis asmuo D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovo priteisti išlaidas, susijusias su atsiliepimo surašymu. Nurodo, kad teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, netesybos yra taikomos už prievolių nevykdymą. Netesyboms esant akivaizdžiai per didelėmis jos gali būti mažinamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-03 paskolos sutartimi ieškovas atsakovui D. V. iki 2011-01-04 paskolino 70 000 Lt, o jo tėvas R. V. laidavo už suteiktos paskolos grąžinimą. Paskolos grąžinimas be laidavimo sutarties dar buvo užtikrintas atsakovui R. V. bei trečiajam asmeniui D. V. nuosavybės teisėmis priklausančio 70 000 Lt įvertinto 33,4 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Dėl 70 000 Lt skolos atsakovas R. V. ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, už kurį laidavo D. V.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas iš hipoteka įkeisto turto yra pradėjęs priverstinį 70 000 Lt skolos išieškojimą, o netesybas (baudą ir delspinigius) siekia prisiteisti iš skolininko ir laiduotojo.
LR CK 6.70 str. nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį ar įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Įstatymas nedraudžia vienos prievolės įvykdymą užtikrinti keliais būdais. Ieškovas jau yra pradėjęs skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto, tai yra pasinaudojo viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone – svetimo daikto hipoteka. Tačiau tai nekliudo jam sutartyje numatytų netesybų reikalauti iš skolininko ir laiduotojo. LR CK 6.71 str. nustato, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos yra bauda arba delspinigiai ir laikomi iš anksto aptarti kreditoriaus esami ar būsimi nuostoliai, kurių jau nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. LR CK 6.73 str. 2 d. nustato, kad teismas gali sumažinti netesybas, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ V. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K7-409/2010, yra pažymėjęs, kad teismas, mažindamas neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Ieškovas ieškinyje nepagrįstai reikalauja, kad iš atsakovų būtų priteista 1 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną grąžinti paskolą praleistą dieną, nes Sutarties 9 p. šalys sutarė dėl 0,1 proc. dydžio palūkanų. Pirmosios instancijos teismas teisingai šalių palūkanomis pavadintas sankcijas įvertino kaip delspinigius pagal jų prigimtį. Delspinigiai kartu su pusės paskolos dydžio bauda yra aiškiai per didelės netesybos (35 000 Lt bauda + ieškovo prašoma priteisti 2 500 Lt delspinigių = 37 500 Lt). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apsiriko nurodydamas bendrą netesybų sumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas paskolos grąžinimą buvo užsitikrinęs ir hipoteka, todėl paskolos grąžinimo rizika buvo minimalizuota. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskolas suteikiančios greitųjų kreditų įmonės reikalauja iki 250 proc. mėnesinių palūkanų. Visų pirma ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, antra – šios įmonės suteikdamos kreditus nereikalauja kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (laidavimo, hipotekos), todėl didesnės palūkanos ar delspinigiai yra skirti padengti jų nuostoliams. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisdamas 250 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, savo išvadas motyvavo ir LR CPK 98 str. 1 d. bei 93 str. nuostatų nepažeidė. Iš ieškovo atsakovui R. V. priteistina 400 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Iš ieškovo E. N. atsakovui R. V. priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.