- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-692-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- E. K., Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, VĮ Registrų centro
- Ieškovas
- Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-692-278/2010
2010 m. gruodžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-550/2010 pagal ieškovų Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginant viešąjį interesą ir Generalinės Miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), V. R. individualiai įmonei, V. R., E. K. bei tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno m. 17 – ojo notarų biuro notarei Rasai Inokaitienei ir Kėdainių rajono notarų biuro notarei Gražinai Slavinskienei, Valstybinei miškotvarkos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir LR Aplinkos ministerijai dėl Kauno apskrities viršininko įsakymų, Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 2007-01-15 sutarties, priėmimo – perdavimo akto bei teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės E. K. atstovės, ieškovo atstovo, prokurorės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai nurodė, kad VĮ Kėdainių miškų urėdija iki 2004 metų patikėjimo teise valdė pastatus, unikalūs Nr. 5300-2001-4016 ir 5300-2001-4027, esančius Pilėnų k. Kėdainių r., kurie LR Vyriausybės 2004-04-15 nutarimo Nr. 427 pagrindu 2004-04-27 aktu Nr. 524 buvo perduoti Kėdainių rajono savivaldybei, o 2005-09-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S-8350 parduoti V. R.. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui 2006-01-10 V. R. pateikė prašymą dėl naudojamo 8184 kv.m. žemės sklypo pardavimo ir Kauno apskrities viršininko administracija 2006-07-17 įsakymu Nr. 02-06-8703 bei 2006-09-18 įsakymu Nr. 02-06-10053 suformavo žemės sklypą, suteikė jam kadastrinį Nr. 5347/00001:461 ir 2006-07-17 įregistravo nekilnojamojo turto registre, suteikiant unikalų Nr. 4400-0918-9146. Kauno apskrities viršininko 2006-11-13 įsakymu Nr. 02-06-12220 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Pilėnų k. Gudžiūnų sen. Kėdainių r. pardavimo“, nutarė parduoti suformuotą žemės sklypą V. R. ir 2007-01-15 su juo sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodo, kad žemės sklypas V. R. buvo parduotas už 2 570 Lt ir perdavimo - priėmimo aktu perduotas atsakovo nuosavybėn. 2007-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą ir pastatus V. R. pardavė E. K., kuri V. R. sumokėjo 10 000 Lt. Ieškovai nurodė, kad atsakovams parduotas žemės sklypas buvo perduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes kartu su prie sodybos esančia žeme buvo perleista nuosavybėn 0,25 ha valstybinio miško sklypo dalis. Prašė teismą pripažinti dalyje dėl 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės pardavimo negaliojančiais:
2006-07-17 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kėdainių r.)“ Nr. 02-06-8703 su priedu,
2006-09-18 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-07-17 įsakymo Nr. 02-06-8703 pakeitimo ir žemės sklypo (registro Nr. 44/624373) kadastro duomenų patikslinimo (Kėdainių r.)“ Nr. 02-06-10053;
2006-11-13 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo Pilėnų k., Gudžiūnų sen., Kėdainių r., pardavimo“ Nr. 02-06-12220;
2007-01-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. S-335, sudarytos Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. R. bei 2007-01-15 priėmimo-perdavimo akto Nr. PPA-57 dalis;
2007-05-22 pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. RI-4842, sudarytą tarp V. R. ir E. K.;
atsakovo V. R. nuosavybės teisių į 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės, esančios žemės sklype kadastrinis Nr. 5347/0001:461 Miegėnų k.v., unikalus Nr. 4400-0918-9146, Pilėnų k., Kėdainių r., teisinę registraciją;
įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją pakeisti atsakovei E. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. 5347/0001:461 Miegėnų k.v., unikalus Nr. 4400-0918-9146, kurio plotas 0,8184 ha, esančio Pilėnų k., Kėdainių r., planą, sumažinant šio sklypo dydį 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žeme;
taikyti restituciją ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti iš žemės sklypo kadastrinis Nr. 5347/0001:461 Miegėnų k.v., unikalus Nr. 4400-0918-9146, 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemę į LR valstybės žemės fondą; įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti iš LR valstybės biudžeto 200 Lt atsakovui V. R. bei priteisti iš atsakovo V. R. 1 527,37 Lt atsakovės E. K. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijai priimant ginčijamus administracinius aktus bei sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad administracinių aktų priėmimo metu bei ginčijamo sandorio sudarymo metu dalis (0,25 ha) parduodamo žemės sklypo, LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Nurodė, kad LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimas Nr. 1154 nėra ginčijamas. Teismas darė išvadą, kad priimdama ginčijamus administracinius aktus bei parduodama valstybinės reikšmės žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko administracija neatsižvelgė į valstybės interesą, nesivadovavo imperatyvia įstatymo nuostata, nustatančia, jog miškas (miško žemė) negali būti sandorio objektas, kad šis turtas yra išimtinė valstybės nuosavybė. Nurodytas aplinkybes teismas laikė besąlyginėmis pripažinti negaliojančiais ginčijamus Kauno apskrities viršininko įsakymus dalyje dėl 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės pardavimo. Teismas nurodė, kad panaikinus administracinius aktus išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl naikintini nurodytų norminių aktų pasekmėje sudaryti sandoriai bei taikytina restitucija. Nurodė, kad administracinį aktą teismui pripažinus neteisėtu, t.y., neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, asmenys, kuriems atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, pripažįstamos nesąžiningomis. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Nurodė, jog atsakovas V. R. žinojo, jog sklypas priklausė miškų urėdijai, nes būtent ši institucija jam suteikė teisę gyventi name prie miško. Be to, jis matė, kad greta namo ir prie griovio buvo sandėliuojama mediena, todėl suvokė, kad sklypas naudojamas medienos sandėliavimui, kas iš esmės pagrindžia ieškovo VĮ Miškų urėdija paaiškinimus dėl ginčijamam sklypui suteikto miško žemės statuso. Nurodė, kad atsakovas nepasidomėjo esamo sklypo statusu, todėl netinkamai realizavo savo teises ir pareigas. Dėl nurodytos priežasties V. R. nesąžiningumas sąlygojo ir atsakovės E. K. teisių suvaržymą į turtą, nors tuo metu įgyti turtą nebuvo nustatyta apribojimų ar suvaržymų. Teismas nustatė, jog prokuroras ieškinį teismui pateikė 2009-03-09, kai buvo surinkta visa reikalinga informacija ir duomenys apie padarytus pažeidimus, o ieškinys teismui pateiktas 2009-04-09, todėl 30 dienų senaties terminas ieškiniui paduoti nebuvo praleistas. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos 190,41 Lt proceso išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos patirtos 160,88 Lt bylinėjimosi išlaidos bei 188 Lt žyminio mokesčio. Nustačius, jog atsakovų V. R. individualios įmonės, V. R. ir E. K. kaltės dėl naikintinų Kauno apskrities viršininko įsakymų nėra, o atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl vadovaujantis CPK 96 str. 4 d. nuostatomis, šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo bylos teismingumo nustatymo bei panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė mano, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas perduotinas nagrinėti administraciniam teismui. Nurodo, kad nors ieškovų keliamas reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais (pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis), tačiau pagrindinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis yra administracinio pobūdžio, tai yra dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymų dėl ginčo žemės sklypo suformavimo panaikinimo. Be to atsakovė teigia, kad nei atsakovas V. R., nei ji neprivalėjo papildomai tikrinti ar jų įgyjamas žemės sklypas (sklypo dalis) nėra priskiriama valstybinės reikšmės miško žemei. Priešingai nei nurodoma skundžiame teismo sprendime, jie laikytini sąžiningais ginčo žemės sklypo įgijėjais, kurie nežinojo ir neturėjo žinoti apie įsigyjamo žemės sklypo dalies priskyrimą valstybinės reikšmės miško žemei. Imperatyviomis teisės normomis, kurios neva tai buvo pažeistos priimant ginčijamus Kauno apskrities viršininko administracinius aktus, teismas įvardija Lietuvos Respublikos Konstitucijos 17 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str.. Teigia, jog minėtose teisės normose nėra įtvirtinta jokia konkreti pareiga ar įpareigojimas teisinių santykių subjektams, kurio jie privalėtų tvirtai ir besąlygiškai laikytis, todėl nurodytos teisės normos nelaikytinos imperatyviomis. Atsižvelgiant į tai, valstybinės reikšmės žemės pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. R. bei V. R. ir E. K., negali būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis vadovaujantis CK 1.80 str., todėl netaikytina ir restitucija. Atsakovė nurodo, kad Kėdainių miškų urėdija yra ginčo valstybinį mišką valdanti, tvarkanti bei sauganti institucija, t y., tinkamas viešojo intereso gynimo subjektas, todėl ir duomenis apie 2007-01-15 pirkimo - pardavimo sutartimi V. R. parduotą 0,25 ha ginčo žemės sklypą, esantį Pilėnų k., Gudžiūnų sen., Kėdainių raj., turėjo dar 2007 metais, tačiau į teismą nesikreipė, todėl byloje yra praleistas terminas ieškiniui dėl viešojo intereso gynimo.
LR Aplinkos ministerija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti trečiajam asmeniui 160,88 Lt. Nurodo, kad dalyvaudama byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pasinaudojo CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ir prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas į bylą pateiktais dokumentais. Netenkindamas prašymo teismas nurodė, kad atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija nuo bylinėjimosi išlaidų atleista. Nurodo, kad CPK 79 straipsnyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusio su bylos nagrinėjimu, o CPK 83 straipsnyje nurodoma, kokiais atvejais šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teigia, jog šioje CPK normoje nėra įtvirtinta, kad valstybės institucijos yra atleidžiamos nuo kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl teismas sprendime nepagrįstai konstatuoja, jog Kauno apskrities viršininko administracija yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovės E. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, siūlo jį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas 0,25 ha Dotnuvos girininkijoje kv.103 sklypas Nr.7, esantis Pilėnų k., Gudžiūnų sen., Kėdainių rajone, yra valstybinė miško žemė. LR Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokie miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams. Iš pateikto apibrėžimo seka, kad Vyriausybės sprendimu valstybinės reikšmės miškams gali būti priskiriami tik miškai, o ne miško žemė. Teigia, jog ginčo sklype miško nėra. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-03-05 pažyma Nr.264 „Dėl duomenų pateikimo“, kurioje nurodyta, jog 0,25 ha miško žemės nominali kaina 2007-01-15 buvo 125 Lt, medynų tūrio kaina – 0 Lt. VĮ Kėdainių urėdija 2008-12-23 rašte nurodoma, kad ginčo sklype yra ganyklos, o 2009-02-11 rašte, teigiama, kad 0,22 ha yra miško žemės. Iš byloje pateikto žemės sklypo plano ir eksplikacijos matyti, kad į ginčo sklypą patenka ir kūdra, kurios plotas 0,03 ha. Nurodo, jog nei vanduo, nei ganyklos nėra miško žemė pagal LR Miškų įstatymo 2 straipsnį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo sklypas, kaip medienos sandėlis, nenaudojamas nuo 2004 m.. Nurodo, kad parduoto žemės sklypo planas buvo suderintas su Valstybinio miškotvarkos instituto Miegenų kadastro vietovės projekto autoriumi A. G., o V. R. namų valdos žemės sklypą nuo valstybinio miško skiria griovys, kas atitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimus. Teigia, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos parengtos masteliu M1:50 000, o V. R. žemės sklypas suformuotas masteliu M1:500, todėl galimi neatitikimai dėl planinės medžiagos mastelių skirtumo.
Atsiliepime į atsakovės E. K. apeliacinį skundą Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, dėl ginčo bylos teismingumo nurodo, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais teisiniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Administracinis teismas šiuo konkrečiu atveju negalėtų priimti sprendimo dėl sutarties tarp V. R. ir E. K. panaikinimo, todėl kai ieškinyje be administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, toks ieškinys nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme. Nurodo, kad atsakovė, teigdama, jog teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas 0,25 ha plotas yra valstybinė miško žemė, nepateikė jokių pagrįstų argumentų priešingai išvadai. Teigia, jog LR Konstitucijos 47 str., LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d., LR Žemės įstatymo 6 str. normos yra imperatyvios, nes teisinio santykio šalims nesuteikia jokios pasirinkimo teisės - esant valstybinės reikšmės miškui, jis negali priklausyti privačios nuosavybės teise. Teigia, jog pateikdamas ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymų panaikinimo, prokuroras nepraleido ieškinio senaties. Teismas teisingai nustatė, kad prokuroras ieškinį teismui pateikė surinkus visą reikalingą informaciją ir duomenis apie padarytus pažeidimus. Nurodo, jog LR Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas, nes teismas, konstatuodamas, kad Kauno apskrities viršininko administracija nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, nenurodė teisės akto, reglamentuojančio, kad valstybinės institucijos yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų.
LR Aplinkos ministerija nesutinka su atsakovės E. K. apeliacinio skundo motyvais. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir tenkindamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą dėl valstybinės reikšmės miško buvimo fakto ginčo žemės sklype. Dėl atsakovės E. K. prašymo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo bylos teismingumo nustatymo nurodė, jog pagal formuojamą teisminę praktiką, administraciniams teismams neturi būti priskiriami nagrinėti ginčai, kuriuose reiškiami civilinio pobūdžio reikalavimai kompleksiškai susiję su administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovės E. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui 2006-01-10 V. R. pateikė prašymą parduoti jam naudojamą 8 184 kv.m. žemės sklypą, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Pilėnų k., Kėdainių r.. Iš bylos dokumentų matyti, kad Kauno apskrities viršininko 2006-07-17 įsakymu Nr. 02-06-8703 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kėdainių r.)“ ir 2006-09-18 įsakymu „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-07-17 įsakymo Nr. 02-06-8703 pakeitimo ir žemės sklypo (registro Nr. 44/624373) kadastro duomenų patikslinimo (Kėdainių r.) valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kėdainių r.)“ Nr. 02-06-10053, buvo suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. 5347/00001:46), kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. 4400-0918-9146). 2006-11-13 įsakymu Nr. 02-06-12220 “Dėl kitos paskirties žemės sklypo Pilėnų k., Gudžiūnų sen. Kėdainių r. pardavimo“, suformuotą žemės sklypą nutarta parduoti V. R., o 2007-01-15 su juo sudaryta 0,8184 ha valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktu žemės sklypas perduotas atsakovo nuosavybėn. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Kauno apskrities viršininko administracija žemės sklypą atsakovui V. R. pardavė už 2 570 Lt. Nuosavybės teise priklausantį 0,8184 žemės sklypą ir pastatus, esančius Pilėnų k., Kėdainių r. sav., už 10 000 Lt. V. R. 2007-05-22 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė E. K. (1 t., b.l. 12-14, 19-33). Iš bylos dokumentų matyti, kad 0,8184 ha žemės sklype (kadastro Nr 5347/0001:461), esančiame Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijos Miegėnų k.v., Pilėnų k., Kėdainių r., nuosavybės teise priklausančiame atsakovei E. K., yra įregistruotas 0,25 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, kurio 0,25 ha sudaro miško žemė. Tai patvirtina byloje esantys duomenys (Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-03-05 raštas Nr. 264, 2009-02-21 pažyma Nr. 17555 bei Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente Nr. P0902-0074 pateikiama informacija), kuriuose nurodoma, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu 0,25 ha miško plotas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pagrindu (1 t., 10, 11, 15-18). Tai, kad ginčo sklypas yra priskirtas miško žemės kategorijai kaip miško sandėlis, o duomenys apie tai yra įregistruoti ir viešai skelbiami miškų registre, pirmosios instancijos teismui patvirtino ir VĮ Kėdainių miškų urėdijos atstovas (3 t., b.l. 55-58). Šios aplinkybės atsakovė E. K. nepaneigė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 6 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso ir valstybinės reikšmės miškai, todėl žemė, LR Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, kaip Lietuvos valstybės išimtinė nuosavybė, negali būti perduota privačion nuosavybėn. Kaip nurodyta aukščiau, ginčijamas sklypas (0,25 ha) LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Šiuo nutarimu nustatytos ribos, patvirtintos pagal LR Aplinkos ministerijos parengtas schemas, buvo pateiktos apskričių viršininkams, todėl Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri pagal savo kompetenciją vykdė ir valstybinių miškų būklės naudojimo, atkūrimo, apsaugos kontrolę, buvo žinomi apskričių miškų plotai. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, kuris apima visumą duomenų apie miškus, yra numatytas Miškų įstatymu. LR Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai numato, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Šio kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos miškai, o jo tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (4, 7, 15 p.). Byloje nėra duomenų, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos bei Miškų valstybės kadastro duomenys yra nuginčyti, todėl konstatuoti, jog V. R. pagrįstai buvo parduota dalis (0,25 ha) žemės sklypo, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog minėtame plote nėra vientiso miško, jame yra vandens telkinys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis plotas nėra priskirtas miškų plotams. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog priimant ginčijamus administracinius aktus bei sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, Kauno apskrities viršininko administracijai neatsižvelgė į tai jog V. R. parduodamame žemės sklypo 0,25 ha yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Priimti aukščiau paminėti apskrities viršininko administracijos sprendimai, dalyje dėl 0,25 ha, pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, todėl pagrįstai pripažinti negaliojančiais. Apeliantės E. K. teiginiai, kad LR Konstitucijos, Miškų įstatymo, Žemės įstatymo nuostatose nėra įtvirtinta jokia konkreti pareiga ar įpareigojimas, kurių turėtų laikytis teisinių santykių subjektai, todėl jos negali būti laikomos imperatyviomis, vertintina kritiškai. LR Konstitucijos ir minėtų įstatymų nuostatos aiškiai nustato, jog miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl jokia pasirinkimo teisė teisinio santykio šalims nesuteikiama, o minėtos nuostatos pažeidimas yra imperatyvus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Sandorius pripažinus negaliojančiai yra taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Apeliantė E. K. nurodo, jog ji yra sąžininga turto įgijėja, nes nežinojo ir neturėjo žinoti apie įgyjamo žemės sklypo dalies priskyrimą valstybinės reikšmės miško žemei, todėl teismas nepagrįstai taikė restituciją. Minėti teiginiai atmestini, nes panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija ir tik išimtiniais atvejais teismui suteikta teisė restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėjo būti taikoma, jų nenurodė ir apeliantė E. K., todėl keisti šioje dalyje sprendimą nėra pagrindo. Apeliantės teiginys jog ji nežinojo, kad dalis sklypo yra valstybinio miško dalis, taip pat nėra pagrindas netaikyti restitucijos, nes įstatymų nežinojimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo(CK 1.6 str.).
Apeliantė nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, kuris byloje nėra pateiktas. Nurodytas motyvas nesudaro pagrindo naikinti sprendimą, nes priimti LR Vyriausybės nutarimai bei šalies įstatymai yra viešai skelbiami ir prijungti juos prie bylos Civilinio proceso nuostatos nenumato.
Viena iš LR prokuratūros įstatyme numatytų funkcijų yra prokuroro pareiga apginti valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui gavus informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, yra būtina surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Reiškiant ieškinį dėl apskrities viršininko administracijos aktų panaikinimo prokurorui nustatytas 30 d. terminas nuo sužinojimo apie neteisėto akto priėmimą ir šio termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino. Kolegija su šia teismo išvada sutinka, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2009-03-09 prokurorui pateikė papildomus duomenis, kurių pagrindu prokuroras 2009-04-09 pareiškė ieškinį teismui, todėl darytina išvada, kad ieškinio senatis nėra praleista (b.l. 15). Ta aplinkybė, kad apie pažeidimus parduodant miško žemę galimai žinojo VĮ Kėdainių miškų urėdija ir savalaikiai nesikreipė į teismą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tuo pagrindu turi būti atmestas prokuroro pareikštas ieškinys.
Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija dėl ginčo bylos teismingumo nustatymo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009-04-16 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinį teismingumo klausimą (1 t., b.l. 37-38). Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-04-29 nutartimi konstatuota, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į minėtą kolegiją, nėra pagrindo (1 t., b.l. 41-43).
Iš bylos dokumentų matyti, kad trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo išlaidų, kurios yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (3 t., b.l. 23-29, 32-40, CPK 88 str. 1d. 8 p.). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tretysis asmuo turėjo 160,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau konstatavo, jog atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista. Kolegija su šia išvada nesutinka, nes CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata yra taikoma sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir tretiesiems asmenims (CPK 3 str. 5 d.). Dėl paminėto, iš Kauno apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos trečiajam asmeniui priteistina 160,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (k. 1887 04927) trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (k. 1886 02370) naudai 160,88 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt Lt 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.