Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-17 · Byla Nr. N-756-1671-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-17
Bylos Nr.
N-756-1671-06
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16 – 1671/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2005 m. gegužės 18 d. A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 134 straipsnį už tai, kad jis 2005 m. gegužės 18 d. Vilniuje, Buivydiškių g., vairavo automobilį Honda Civic, v. n. PVE 854, įtariamas neblaivus, atsisakė leistis patikrinamas dėl neblaivumo, be to, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 70 ir 65 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. E052259 A. B. už ATPK 134 straipsnio pažeidimą skyrė 30 Lt baudą, už ATPK 126 straipsnio pažeidimą skyrė 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, o vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė galutinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

II.

A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti nutarimą – grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir sumažinti baudą iki 100 Lt. Skunde nurodė, kad pripažįsta padarytą pažeidimą ir dėl jo gailisi, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad jis išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, o paskirtos 2000 Lt baudos sumokėti negali, nes vidutinis jo gaunamas darbo užmokestis yra 607 Lt, jis augina nepilnametį vaiką. A. B. nurodo, kad darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Taip pat A. B. teisme paaiškino, kad policijos automobilyje jis pūtė į alkotesterį, bet atsisakė tikrintis medicinos įstaigoje. Teigė, kad policijos pareigūnai reikalavimo iš jo pinigų.

III.

2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Institucijos 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą pakeitė ir paskyrė A. B. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog A. B. pūtė į alkotesterį bei kad tarp jo ir policijos pareigūnų kilo konfliktas, kadangi jie reikalavo pinigų, neįrodytas byloje surinkta medžiaga bei liudytojų paaiškinimais teisme. Be to, tarnybiniame J. Davidonio pranešime nurodyta, kad pasiūlius A. B. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, pastarasis atsisakė. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo neblaivumas policijos pareigūnų buvo tikrinamas alkotesteriu, nepateikta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad gydymo įstaigoje atsisakė nuo patikrinimo, ar yra neblaivus, tą patvirtina ir bylos medžiaga, todėl, teismo nuomone, jam pagrįstai inkriminuotas ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

A. B. pateiktos specialisto išvados Nr. T-A 3247/05(01), kad jo kraujyje rasta 0,53 promilės etilo alkoholio, teismas nevertino, kadangi tyrimas buvo atliktas po to, kai A. B. atsisakė patikrinimo Vilniaus priklausomybės ligų centre Apsvaigimo nustatymo kabinete. Be to, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka (toliau – ir Tvarka), teismas nurodė, jog A. B. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau kaip trims valandoms nuo sulaikymo momento.

Remdamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, teismas atsižvelgė į pažeidėjo gailestį teismo posėdžio metu, į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, į mažas pažeidėjo pajamas, teigiamą charakteristiką, UAB „Vilniaus Sigmos“ sporto centro direktoriaus prašymą, taip pat į tai, kad A. B. turi nepilnametį sūnų, yra išklausęs kursą apie alkoholio žalą sveikatai, be to, jis nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, todėl skyrė pažeidėjui mažesnę, nei įstatymo numatyta, sankciją. Tačiau teismas pažymėjo, kad A. B. padarė vieną sunkiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, kuris kelia pavojų paties pažeidėjo ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui, be to, jis nebuvo geranoriškas ir nesistengė padėti policijos pareigūnams išaiškinti pažeidimą, todėl, teismo nuomone, visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo.

IV.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo sumažinti jam paskirtą piniginę baudą iki 100 Lt bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Be skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų teiginių, apeliantas nurodo, kad jo padarytas pažeidimas nėra pats sunkiausias – netgi už dvigubai didesnį alkoholio kiekį neatimama teisė vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Institucija nurodo, jog profesinė veikla ir darbo pobūdis negali būti priežastis taikyti švelnesnę nuobaudą arba jos rūšį, ypač kai yra sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo dar daugiau sušvelninti apeliantui A. B. paskirtą nuobaudą, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai įvertino visas apelianto atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes ir, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas atsižvelgė į visus tuos argumentus ir aplinkybes, kuriuos apeliantas dar kartą nurodė apeliaciniame skunde. Dirbamo darbo siejimas su būtinybe vairuoti transporto priemonę ir finansinė šeimos padėtis nėra tos išskirtinės aplinkybės, itin švelninančios pažeidimą padariusio asmens atsakomybę, dėl kurių būtų galima neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar dar daugiau sumažinti baudą.

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliantui paskirta nuobauda proporcinga jo padarytai veikai, atitinka apelianto asmenybę, įstatyme numatytus administracinės nuobaudos tikslus bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius