Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (iš jo žodžių), šiuo metu suimtas, yra Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jo nuotrauka ir kito asmens, M. L. (M. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), duomenimis ir šį netikrą dokumentą laikė bei gabeno su savimi iki 2022 m. lapkričio 18 d. apie 16.00 val., kol žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę pateikė viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos skyriaus pareigūnams.

Be to, S. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai gabeno valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinčius užsieniečius šiomis aplinkybėmis:

jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 18 d., iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, pasienio ruožo, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, suorganizavo 3 (duomenys neskelbtini) piliečių N. O. (N. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), K. M. (K. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A. (A. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), neteisėtą patekimą į Lietuvos Respubliką kertant valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, keliu (duomenys neskelbtini) gabeno iki viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur jie 2022 m. lapkričio 18 d. apie 15.00 val. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Migracijos skyriaus pareigūnų.

Be to, S. S. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną šiomis aplinkybėmis:

jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. spalio 14 d., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų (toliau VSŽ) Nr. (duomenys neskelbtini), ne per valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia, neteisėtai, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad jis nėra įrašytas į narkologines ar psichiatrines įskaitas. Galvos traumų neturėjo. Priklausomybių neturi. Sutinka duoti parodymus, juos duos rusų kalba. Lietuvių kalbos nesupranta, rašyti, skaityti nemoka, todėl apklausoje dalyvauja vertėja į rusų kalbą. Teisės dėl gynėjo jam yra išaiškintos, gynėjas dalyvauja. Įtarimas yra suprantamas ir dėl visko prisipažįsta pilnai, gailisi. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, savo šalyje šeimos neturi. Savo šalyje dirbo (duomenys neskelbtini). Kada pasaulyje buvo Covid-19 pandemija, išvyko į Baltarusijos Respubliką 2022 metų birželio mėnesį. Gyveno viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Būdamas Baltarusijoje, norėjo kreiptis į Estijos ambasadą gauti Šengeno C vizą. Tačiau gavo neigiamą atsakymą. Viešbutyje sužinojo schemą, kaip galima nelegaliai patekti į Europą. Tai papasakojo Šri Lankos pilietis. 2022 metų rugpjūčio mėnesį kartu su kitais trimis Ši Lankos piliečiais bandė daugybę kartų kirsti neleistinai valstybės sieną. Tačiau daugybę kartų buvo grąžinti atgal į Baltarusiją. Šalia valstybės sienos yra skirtingų šalies žmonių, su kuriais susipažįsti. Į Lietuvos Respubliką pateko perplaukdamas upę, kartu su vienu Rusijos Federacijos piliečiu 2022 metų spalio mėnesį. Su Rusijos piliečiu atvyko į Vilnių. Jis gyveno savaitę viešbutyje, pailsėjęs važiavo susitikti su žmonėmis, kuriems siūlė savo tarpininkavimo paslaugas, ieškojo darbuotojų, kurie galėtų atvykti legaliai iš (duomenys neskelbtini) ir oficialiai dirbti Lietuvoje. Važinėjo ir į Klaipėdą, ir į Kauną, ir kitus miestus. Reikėjo važiuoti į Latviją susitikti dėl tarpininkavimo ir žmonių įdarbinimo iš (duomenys neskelbtini). Buvo reikalingas dokumentas, kuris patvirtintų jo legalų buvimą Europos Sąjungoje. Tarpininkams turėjo parodyti dokumentą. Jis buvo nelegaliai Lietuvos Respublikoje, todėl internetu susirado, kur galima užsisakyti dokumentą. Jis supranta, kad visi dokumentai yra užsakomi ir išduodami įmonėse, turinčiose įgaliojimus juos gaminti. Internetu nelegaliai užsisakė Čekijos Respublikos ID Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 eurų. Susirado asmenį, kuriam nusiuntė savo foto nuotrauką. Asmuo jam pagamino Čekijos Respublikos ID kortelę, kurioje nurodyti ne jo anketiniai duomenys. Kieno duomenys – nežino. Kortelėje tikra tik jo nuotrauka. Dokumentą gavo iš autobuso vairuotojo, kuris atvyko į Vilnių iš Vokietijos. Dokumentą gavo lapkričio pradžioje. Labai gailisi dėl to, kad įsigijo netikrą dokumentą. 2022 m. lapkričio 2 d. per bendrus pažįstamus susipažino su K. M., kuris kreipėsi į jį dar jam būnant Baltarusijoje, Minsko oro uoste su prašymu padėti patekti į Europą. Jie bendravo telefonu per ,,Telegram“ programą. Jis pasakė, kad nori keliauti į Europą ir paminėjo, kad kartu su juo keliaus dar du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jie susitarė kad visi trys: K. M., N. O. ir A. A., atvyks į Baltarusiją. Visą laiką bendravo telefonu per ,,Telegram“ programą. Jie atvyko į Baltarusijos Respubliką, Minsko oro uostą. Jo pažįstamas Z. nuvažiavo jų pasitikti. Z. yra (duomenys neskelbtini) pilietis (tiksliai nežino, kokios šalies, su juo susipažino anksčiau, kada pats gyveno Minske prieš patekdamas į Lietuvą). Z. juos pasitikęs suteikė nakvynę, nuvežė rūbų ir visus reikiamus daiktus. Tą pačią dieną Z. suorganizavo automobilį, kuris nuvežė visus tris prie valstybės sienos, kuri skiria Baltarusiją ir Lietuvą. Su Z. buvo susitarta, kad už visus tris (duomenys neskelbtini) piliečius bus atlygis 6000 Eur. Tačiau Z. atskaičiavo už kurą, už rūbus ir kitas išlaidas. Todėl atlygis turėjo būti 5000 Eur, kuriuos turėjo pervesti, bet nepervedė. (Duomenys neskelbtini) piliečiai valstybės sieną bandė kirsti neleistinai tris kartus. Tačiau visus kartus buvo grąžinti į Baltarusiją. Po trijų kartų jie dar kartą pasikalbėjo tarpusavyje ir paprašė dar kartą jiems padėti. Jis jų asmeniškai neįkalbinėjo, jokio spaudimo nedarė. Jie nusprendė pabandyti ketvirtą kartą pereiti valstybės sieną. Jiems pavyko kirsti valstybės sieną ir jie pateko į Lietuvos Respubliką. Jis ,,Telegram“ grupėje, susitarė su vairuotoju, kurie vežioja neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis, kad nuvažiuos ir juos paims. 2022 m. lapkričio 18 d. vairuotojas ryte nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, paėmė tris (duomenys neskelbtini) piliečius bei atvežė į (duomenys neskelbtini). Jis su jais susitiko prie viešbučio, kuriame jis gyveno „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui sumokėjo 2000 eurų ir jis išvažiavo. Likęs su trimis (duomenys neskelbtini), paprašė jų dokumentų. Norėjo rezervuoti viešbutį. Visi trys pateikė (duomenys neskelbtini) pasus, kur buvo nurodyti duomenys: N. O., gimęs (duomenys neskelbtini), K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis pasidarė dokumentų kopijas, jos turėtų būti išlikusios telefone. Jo telefonas Xiaomi. Telefone užrakto nėra. Viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vietos apsistoti nebuvo. Jie pasakė, kad nori valgyti. Iškvietė taksi ir nuvažiavo iki ,,McDonald's“. Ten visi pavalgė, jis už juos sumokėjo. Po ko vėl taksi nuvažiavo į kitą viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini). Internetu jis rezervavo viešbutį bei už jį sumokėjo. Viešbutyje juos paliko pernakvoti, kad jie galėtų pailsėti ir nusiprausti. Pažadėjo grįžti kitą dieną, nes jie norėjo dar išsiskalbti rūbus. Jis nežadėjo padėti jiems vykti į Šveicariją. Jo darbas buvo padėti patekti iki (duomenys neskelbtini) ir viskas. Jie dėl tolimesnes kelionės iš (duomenys neskelbtini) nesitarė. Palikęs (duomenys neskelbtini) piliečius viešbutyje, jis grįžo į savo viešbutį, kur buvo sulaikytas pareigūnų. Dėl visko prisipažįsta, supranta, kad pasielgė neteisėtai, dėl visko labai gailisi (2 t. b. l. 126-132).

Papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad įtarimo esmę suprato. Prisipažįsta padaręs įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Parodymus duos suprantama rusų kalba. Nušalinimų vertėjui nereiškia. Išsamius parodymus davė, kai buvo apklausiamas įtariamuoju 2022 m. lapkričio 19 d. Kaip minėjo, (duomenys neskelbtini) nebuvo darbo, todėl išvyko į Baltarusiją. Po to norėjo gauti Estijos vizą, bet nepavyko. Gyvendamas Baltarusijoje, viešbutyje susipažino su Ši Lankos piliečiu, kuris jam papasakojo, kaip galima neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, jis daug kartų su kitais asmenimis bandė patekti į Lietuvą, tačiau visada buvo grąžinami atgal į Baltarusiją. 2022 m. spalio 14 d. jis kartu su dar vienu Rusijos Federacijos piliečiu, kurio apibūdinti negali, nepamena, kaip perplaukė upę. Stulpų nematė. Vietovė gali būti ir ta, kuri nurodyta įtarime. Pradžioje susistabdė automobilį, po to važiavo traukiniu iki (duomenys neskelbtini). Apsigyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjo ieškoti darbo ne tik sau, bet ir kitiems tautiečiams. Kadangi norėjo vykti į Latviją, tai reikėjo kokio nors dokumento, kuris patvirtintų jo legalų buvimą Europoje. Kai buvo Lietuvoje, internete rado duomenis, kurių dabar jau nepamena ir užsisakė Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Jo paprašė atsiųsti nuotrauką, nusiuntė. Dabar nepamena, kokia programa naudojosi. Už kortelę sumokėjo 300 eurų, kaip atsiskaitė, jau nepamena. Kortelę pasiėmė (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje iš vairuotojo, kuris atvyko iš Vokietijos. Tai buvo 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslesnės datos nepamena. Dabar tikslaus laiko pasakyti negali, būdamas Baltarusijoje susipažino su tautiečiu K. M. Šis prašė jo, kad suorganizuotų patekimą į Europą. Jis minėjo, kad su juo dar keliaus 2 pažįstami N. O. ir A. A. Su jais bendravo per ,,Telegram“ programą. Kai minėti asmenys atvyko į Baltarusiją, juos pasitiko jo pažįstamas vardu Z. Daugiau nieko apie jį pasakyti negali. Jis juos nuvežė į viešbutį, apgyvendino. Po to atvežė automobiliu iki Lietuvos sienos. Kiek žino, jie buvo tris kartus sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją. Ketvirtą kartą pavyko. Kaip jie atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), nežino. Mano, kad automobiliu. Juos pasitiko prie viešbučio. Sumokėjo vairuotojui. Vairuotojas išvažiavo. Jis paprašė, kad jie duotų jam savo dokumentus, nes reikėjo apgyvendinti viešbutyje. Dokumentus nusifotografavo telefonu. Norėjo juos apgyvendinti tame pačiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo vietų. Todėl apgyvendino (duomenys neskelbtini). Po to su jais nuėjo pavalgyti. Po to jie grįžo į viešbutį pailsėti. Jo pagalba buvo suorganizuoti patekimą per Lietuvos valstybės sieną ir apgyvendinti. Kur jie toliau keliautų, jis nežinojo. Jam pinigų niekas nemokėjo ir nežadėjo, jis tai darė tiesiog iš draugiškumo. Pas juos yra priimta padėti tautiečiams. Anksčiau apklausoje paminėjo, kad turėjo gauti pinigų, tai netiesa. Gal ne taip suprato tyrėja, jam pinigus turėjo atiduoti tie 3 asmenys už tai, kad juos apgyvendino viešbutyje už savo pinigus. Jis buvo sulaikytas, pasimetęs, todėl taip ir pasakė. Dabar kalba tiesą, jokių pinigų negavo ir niekas jam jų nesiūlė. Žino, kad norint patekti į Lietuvą, reikia turėti vizą, pasą ir vykti per punktą. To padaryti negalėjo, nes prasidėjo Ukrainoje karas. Asmenys, kurie galėjo jam padėti, dingo. Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo labai gailisi. Suvokia, kad įsigijo netikrą dokumentą. Žino, kaip išduodami dokumentai. Dėl to, kad įsigijo Čekijos asmens tapatybės kortelę, labai gailisi. Taip pat gailisi, kad padėjo savo tautiečiams neteisėtai pereiti sieną ir padėjo juos apgyvendinti viešbutyje. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Prašo grąžinti asmens kratos metu paimtus daiktus (2 t., b. l. 163-168).

Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste. 2022 m. lapkričio 18 d. dirbo užkardoje budėtoja. Dabar tikslaus laiko pasakyti negali, bet tamsiu paros metu į budėtojų dalį atvyko migracijos skyriaus pareigūnai ir paprašė patikrinti dokumentą. Tai buvo Čekijos Respublikos ID kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2029 m. balandžio 23 d., išduota L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Jai buvo paaiškinta, kad šią ID kortelę pateikė (duomenys neskelbtini) pilietis S. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus kortelę matėsi, kad tai visiška klastotė. Dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato, apsauginis tinklelis neatitinka nustatyto pavyzdžio, atliktas rašaliniu spausdinimo būdu. Mikrotekstas yra išsiliejęs, neįskaitomas. Rekvizitų užpildymas ir nuotrauka neatitiko nustatyto pavyzdžio. Dokumento numeris taip pat atliktas rašaliniu spausdinimo būdu. UV apsauga neatitiko nustatyto pavyzdžio (1 t., b. l. 36)

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 18 d. kartu su kolegomis iš Migracijos skyriaus, Migracijos valdybos pareigūnais tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją dėl neteisėtai esančių asmenų Lietuvos Respublikoje. Apie 15.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Su Migracijos skyriaus pareigūnais pradėjo tikrinti ten apsistojusių asmenų dokumentus. Viename iš kambarių buvo asmenys, kurie jiems pateikė (duomenys neskelbtini) pasus. Tai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai: N. O., gimęs (duomenys neskelbtini), K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kurių pasuose nebuvo Šengeno vizos. Vienas iš ten buvusių asmenų K. M. truputį kalbėjo rusiškai. Pradėjo su migracijos pareigūnais jo klausinėti, kaip jis pateko į Lietuvą. Jis paaiškino, kad jiems į Lietuvą padėjo patekti asmuo, kurį jie apibūdino kaip stambaus kūno sudėjimo, su akiniais. Sakė vardą, kurio tiksliai pasakyti dabar negali, atrodo S. Telefone buvo parodytas ir susirašinėjimas. Jis paaiškino, kad būtent S. juos pasiėmė nuo valstybės sienos, atvežė iki (duomenys neskelbtini), bandė apgyvendinti viename viešbutyje, tačiau nebuvo vietų, todėl juos apgyvendino „(duomenys neskelbtini)“. Pats S. gyvena kitame viešbutyje, kurį apibūdinus, nustatė, kad tai gali būti „(duomenys neskelbtini)“. Tada jie apie 16.00 val. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vėl pradėjo tikrinti ten apsistojusius asmenis. Vienas iš asmenų atitiko apibūdinimą. Paprašė, kad tas asmuo pateiktų dokumentus. Jis pateikė (duomenys neskelbtini) pasą, išduotą S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu ir taip pat Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota L. M. (L. M.), gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Jo pase nebuvo Šengeno vizos. Kilo įtarimas, kad asmuo neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje ir asmens tapatybės kortelė gali būti visiška klastotė, todėl nusprendė asmenį sulaikyti. Sulaikytą asmenį pristatė į Vilniaus pasienio rinktinę (1 t., b. l. 43-44).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini) mieste (tikslus adresas apklausos protokole). Gyveno kartu su žmona, turi keturis vaikus, trys nepilnamečiai ir vienas pilnametis. Paskutiniu metu savo šalyje buvo bedarbis. Jo tikslas buvo išvažiuoti į Švediją, kadangi jis ten dirbo ir gyveno 5 metus. 3 metus legaliai, kadangi turėjo laikiną leidimą gyventi Švedijoje, o 2 metus nelegaliai. Kai norėjo pratęsti leidimą gyventi Švedijoje, visada gaudavo neigiamą atsakymą, ir todėl jis likusius 2 metus gyveno toje šalyje nelegaliai. Kai padarė eismo pažeidimą 2022 metų vasarą, Švedijos pareigūnai pamatė, kad jis jų šalyje yra nelegaliai, ir jį deportavo iš šalies. Uždraudė atvykti į Europą iki 2025 metų. Jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 2 d. per pažįstamus gavo S. S. kontaktus, kur jam buvo pasakyta, kad jis padės nukeliauti iki Švedijos. Jis už savo pinigus nusipirko lėktuvo bilietus į Baltarusijos Respublikos Minsko oro uostą. Visą laiką per ,,Telegram“ programą bendravo su S. S. jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) oro uoste bus dar du vyrai, kurie keliaus su juo į Baltarusiją. Nuvažiavęs į oro uostą jis susipažino su dviem (duomenys neskelbtini) piliečiais, su kuriais buvo sulaikytas įvykio vietoje 2022 m. lapkričio 18 d. (N. O., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini)). Jie visi trys atskrido į Minską, kur S. draugas atvažiavo su taksi, juos paėmė ir nuvežė iki viešbučio. Kada sutemo, tik tada nuvežė iki valstybės sienos, kuri skiria Baltarusijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką. S. draugui buvo sumokėta po 5000 $ už asmenį. Kada atvyko iki valstybės sienos, buvo naktis, tamsu, buvo didelė metalinė tvora, kurioje buvo skylė ir jie per ją perlindo. Tačiau juos sulaikė Lietuvos pareigūnai ir grąžino atgal. Sekantį kartą po kelių dienų jiems S. atsiuntė koordinates, per kur bandyti vėl pakartotinai neleistinai kirsti valstybės sieną. Antrą kartą perplaukė upę ir taip atsirado Lietuvoje. Tačiau juos ir vėl pakartotinai Lietuvos pasieniečiai sulaikė ir grąžino atgal į Baltarusiją. Tada trečią kartą bandė kirsti valstybės sieną, bet ir vėl nepavyko. Po ko buvo sulaikyti trečią kartą. Paklausė pasieniečių, kaip jiems grįžti atgal į Minską, kadangi jau norėjo visi trys grįžti atgal namo į (duomenys neskelbtini). Lietuvos pasienietis pasakė eiti ten tiesiai ir bus Baltarusijoje kaimas, kur ieškoti žmonių, kurie jiems padėtų. Taip ir padarė. Atėję į miestelį išsikvietė taksi ir nuvažiavo atgal į Minską. Ten gyveno dar savaitę viešbutyje. S. paskutinį kartą pasiūlė bandyti vėl kirsti valstybės sieną. Jeigu pavyks, tada keliaus toliau, o jeigu ne, grįš atgal į (duomenys neskelbtini). Jie visi trys, jis, N. O. ir A. A. sutiko. 2022 m. lapkričio 17 d. atvažiavo vėl S. draugas su taksi ir juos nevežė iki valstybės sienos. Ten vaikščiojo, S. siuntė tikslias koordinates, kur eiti, ėjo šalia valstybės sienos. Jų atvažiavo pasiimti taksi automobilis, pilkos spalvos, Toyota Prius, valstybinių numerių neprisimena. Vairuotojo neįžiūrėjo, jis buvo su kepure. Jie visi trys gulėjo automobilio gale, buvo šilta ir užmigo. Taksi vairuotojui nieko nemokėjo. Prabudo, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas išvažiavo. Jie buvo prie seno pastato, ten buvo viešbutis, juos pasitiko S., kurį matė pirmą kartą. S. buvo apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, su akiniais (ne saulės), buvo su barzda, buvo apsivilkęs juodos spalvos striuke, kelnes. Visi keturi su S. bendravo (duomenys neskelbtini) kalba, nes jis pats yra (duomenys neskelbtini) (S. galėtų atpažinti). S. bandė juos apgyvendinti viešbutyje, kur susitiko, tačiau ten nebuvo vietos ir jie apsigyventi negalėjo. Jiems pasakius S., kad jie alkani ir nori pavalgyti, S. iškvietė taksi ir nuvežė iki ,,McDonald's“. Ten pavalgė, iškvietė taksi ir nuvežė į kitą viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyti Migracijos pareigūnų. 2022 m. lapkričio 18 d. migracijos pareigūnai patikrino jų dokumentus ir jie buvo sulaikyti, kadangi jie Lietuvoje buvo nelegaliai. Jis suprato, kad valstybės sieną perėjo neteisėtai (1 t., b. l. 80-81).

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam važiuojant į parduotuvę, apie 20.00 val. paskambino jo pažįstamas B. ir paprašė jo nuvažiuoti į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Ten yra 3 (duomenys neskelbtini) ir iš jų nupirkti tabako. Jis girdėjo šalia nepažįstamą balsą, kuris sakė, ką sakyti B. Jis nuvažiavo į parduotuvę, po to į programėlę gavo nuorodą, kur važiuoti. Nuvažiavo į hostelį, paklausė, kur gyvena (duomenys neskelbtini), tuo metu atėjo policija ir jį sulaikė. Jis niekur nesiruošė vežti (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Jis gyvena kartu su B. „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje (1 t. b. l. 109-110).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad po apklausos grįžus namo (į viešbutį) 2022 m. lapkričio 19 d. iš jo kambario, kur gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pasišalino 2 žmonės vardais A. ir S. (abu buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai). Minėti asmenys iki šiol į viešbutį negrįžo. Paklausė draugo B. K., kodėl jis jam liepė važiuoti tabako 2022 m. lapkričio 18 d. pas tuos 3 (duomenys neskelbtini), kurie gyveno kitame viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Draugas B. K. pasakė, kad tai padaryti paprašė A., plačiau nieko nekomentavo. Nei jis, nei B., (duomenys neskelbtini) vardu A. nepažįsta, jis tik su jais kartu gyveno viename kambaryje. A. bendravo tik su S. (1 t., b. l. 114-115).

Liudytojas N. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis sumanė, kad nori vykti į Švediją užsidirbti pinigų, todėl 2022 m. lapkričio 2 d. kartu su savo pažįstamais K. M. ir A. A. išvyko iš namų į Baltarusiją. Jo draugas vardu K. M. kažkokioje programėlėje rado žmogų, kuris pažadėjo padėti nuvykti į Švediją. Ten norėjo rasti darbo ir užsidirbti pinigų. Šio žmogaus vardas buvo S., kuris jiems turėjo padėti nuvykti į Švediją. Jo vardą jam pasakė K. Jis su S. nebendravo, jis jam buvo parašęs į „Telegram“ programėlę, paklausė, ar jie atvažiuos, jei atvažiuos, jiems padės persikelti. Jis jam atsakė tada, kada jau atvažiavo į Baltarusiją ir ištrynė šį susirašinėjimą. Baltarusijoje, oro uoste, juos pasitiko S. siųstas žmogus, ir kiekvienas jam sumokėjo grynaisiais 5000 dolerių. Minėtas vyras juos nuvežė į kažkokį viešbutį, jo pavadinimo nepamena, automobilio nei markės, nei modelio ar valstybinių numerių nepamena. Jie pailsėjo ir vakare, sutemus juos nuvežė iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienos nepažįstamas vyras, kuris buvo siųstas S. Kai juos nuvežė iki pasienio, jie ne kartą mėgino pereiti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tačiau juos grąžindavo atgal. Praleido miške apie 4-5 dienas. Taip vis mėgindavo nesėkmingai patekti į Lietuvos Respubliką. 2022 m. lapkričio 16 d. trise su K. M. ir A. A. dar kartą pamėgino patekti neleistinai į Lietuvos Respubliką ir jiems pavyko. Jis suprato, kad neleistinai perėjo į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, kadangi matė koncertiną – tvorą, skiriančią Lietuvos Respubliką. Ir jam vis S. siųsdavo koordinates, kur eiti, jis jas ištrynė. Patekę į Lietuvą, jie dvi dienas slėpėsi miške iki 2022 m. lapkričio 18 d. S. jam pasakė, kad jų atvažiuos taksi. Jis atvažiavo, jie kartu priėjo prie automobilio, atsisėdo. Koks tai buvo automobilis, nepamena, negali pasakyti. Automobilį vairavusio asmens jis nežino, jo apibūdinti negali, jo nematė ir neįsidėmėjo. Jis juos nuvežė iki S., vairuotojui pinigų nei vienas nemokėjo, jam sumokėjo S. Juos nuvežė į kažkokį viešbutį. S. buvo su regos akiniais, turi trumpą barzdelę, rudas akis, neaukšto ūgio, maždaug 170-ies cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Jį galės atpažinti. Pageidauja pažinti iš foto nuotraukų, kadangi baiminasi dėl savo saugumo. S. pinigų nemokėjo, buvo sumokėję tik Baltarusijoje. S. mokėjo už jų taksi, važiavo į kavinę, jis juos pamaitino, sumokėjo už maistą ir tada parvežė atgal į tą patį viešbutį, tikslaus viešbučio adreso nežino. Tame viešbutyje buvo sulaikyti pareigūnų, o pats S. kažkur išvažiavo. Jis jiems nesakė, kur jis išvažiavo, jis su K. M. ir A. A. nuėjo miegoti ir po poros valandų juos sulaikė pareigūnai. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 135-137).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido į Baltarusijos oro uostą su dar dviem asmenimis, kurie buvo kartu su juo sulaikyti, tai N. ir K. Su jais jis susipažino (duomenys neskelbtini) oro uoste. Baltarusijos oro uoste juos pasitiko nežinomi asmenys ir nuvežė į vieno kambario butą Minske. Tame bute prabuvo pusę dienos kartu su N. ir K. Jis davė 5000 dolerių asmeniui (duomenys neskelbtini), kad suorganizuotų kelionę iki Lietuvos. Pinigus mokėjo grynaisiais. To asmens vardo ir pavardės neprisimena. Jo telefono numerio neprisimena. Iš buto jį su kitais asmenimis, su kuriais buvo bute Minske, atvežė iki Baltarusijos-Lietuvos valstybės sienos. Atvežė mažas mikroautobusas, kurio markės, modelio ir valstybinių numerių neprisimena, nes buvo tamsu. Vairuotojo nepažįsta, jo neatpažintų, jį matė pirmą kartą. To automobilio vairuotojas tą dieną - lapkričio 2 d., apie 18-19 val. atvažiavo prie to buto, paėmė ir nuvežė prie Baltarusijos - Lietuvos valstybės sienos. Nori paminėti, kad tame automobilyje be jo, tų dviejų asmenų iš (duomenys neskelbtini), dar važiavo du Šri Lankos piliečiai. Jie jau buvo įlipę į tą automobilį anksčiau. Minėtame automobilyje šalia vairuotojo sėdėjo K., o jis su N. ir dar dviem Šri Lankos piliečiais sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kai juos visus atvežė iki sienos, automobilio vairuotojas išleido prie tvoros. Automobilio vairuotojas parodė tvoroje skylę, per kurią reikia perlįsti ir taip patekti į Lietuvą. Dar vairuotojas pasakė, kad reikia greit bėgti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Jie taip ir padarė, bėgo slėptis į mišką. Nori paminėti, kad dar kai buvo bute Minske, vienam (duomenys neskelbtini) K. jam nepažįstamas asmuo, kuris juos atvežė iki to buto, davė SIM kortelę ir pasakė, kad kai pereis valstybės sieną, kai bus miške, tai reikia į telefono aparatą įstatyti tą SIM kortelę. Taigi, kai buvo miške, K. į telefono aparatą įdėjo duotą SIM kortelę. Tada per ,,Telegram“ programą S. K. išsiuntė vietos lokaciją. Po kurio laiko S. pradėjo rašyti K. ir rodyti maršrutą, kaip ir kur eiti. Nurodytu maršrutu ėjo iki nurodyto taško, ten laukė taksi. Dar būnant bute Minske, K. į telefoną paskambino asmuo, kuris prisistatė S., pavardės nežino ir pasakė, kad jis jiems padės pereiti valstybės sieną, duos SIM kortelę, parūpins drabužių ir visaip kitaip padės. Anksčiau šio asmens nepažinojo, jo niekad nebuvo matęs, išskyrus tą kartą, kai pateko į Lietuvą. Miške sėdėjo apie 3 valandas, laukė taksi automobilio, tačiau taksi neatvyko, o atvažiavo Lietuvos pasieniečiai, juos sulaikė ir atvežė vėl prie sienos ir liepė eiti atgal į Baltarusijos Respubliką. Tokiu pačiu principu jie bandė 5-iese vėl patekti į Lietuvą, tačiau tokiu pačiu būdu Lietuvos pareigūnai grąžindavo atgal į Baltarusiją. Iš viso bandė patekti į Lietuvą 5 kartus. Po to grįžo į Minską, į nedidelį viešbutį. Tiksliai laiko neprisimena, gali būti lapkričio 16 d., trečiadienį, jie susisiekė su S. per K. mobilų telefoną ir pasakė jam, kad yra Minske, nedideliame viešbutyje trise be Šri Lankiečių, kadangi Šri Lankiečiai neturėjo pasų ir negalėjo užsirezervuoti viešbutyje. Kur Šri Lankiečiai nuėjo, nežino. Po skambučio su S., kitą dieną į viešbučio kambarį atėjo kažkoks žmogus, kuris nuvežė juos su taksi pavadinimu ,,Yandex“ į kitą butą. Ten prabuvo kelias dienas. Iš buto Minske juos nežinomas automobilis nuvežė iki kažkokio kaimo, iš ten su kitu automobiliu važiavo link Baltarusijos-Lietuvos valstybės sienos. Automobilio vairuotojas jiems parodė tvorą, kurioje irgi buvo skylė. Per ją jie trise perlindo ir ėjo S. nurodyta kryptimi, maršrutu (maršrutas buvo nurodytas ,,Telegrame“ pas kažką iš jų). Atėjus į nurodytą vietą jie dar 1,5 val. laukė taksi automobilio. Po nurodyto laiko atvyko mikroautobusas, kurio markės, modelio neprisimena. Mikroautobuso spalvos irgi neprisimena, nes buvo tamsu. Tai buvo 2022 m. lapkričio 18 d. maždaug 3.30 val. ryto. Minėtas mikroautobusas atvežė juos į viešbutį (duomenys neskelbtini). Viešbučio adreso bei pavadinimo nežino, bet tai ne tas pats viešbutis, kuriame buvo sulaikyti pareigūnų. Tame viešbutyje nebuvo vietos, todėl vairuotojas pats paskambino S., kuris atvyko prie viešbučio maždaug po 10-15 minučių. Tame viešbutyje pasiliko apie 1 valandą kartu su S. S. ieškojo kito viešbučio. Po to visi su S. nuvyko į kažkokią kavinę pavalgyti. Po to, tą pačią dieną nuvyko į tą patį viešbutį (duomenys neskelbtini), paimti savo daiktų ir visi kartu su S. vyko į kitą viešbutį (duomenys neskelbtini), kuriame jie buvo sulaikyti. Kai atvyko į tą viešbutį, S. išvyko. Paliko juos tame viešbutyje. Buvo dar kitas asmuo, kuris turėjo jiems pagaminti leidimus gyventi Lietuvoje ir kuris turėjo juos nuvežti iki Švedijos. Konkrečiai vardo, pavardės nežino, jo telefono numerio neturi. Tik namuose (duomenys neskelbtini) turi to asmens paso kopiją. Daugiau jokių pinigų niekam nemokėjo. Švedijoje turi draugą, kuris dirba picų išvežiotoju, todėl irgi norėjo ten įsidarbinti. S. atpažinti iš fotonuotraukų galėtų. Gyvai atpažinti nenori, nes bijo. Jis aukštesnis už jį, maždaug 175 cm. ūgio, apie 80 kg svorio, apvalaus veido, tamsių plaukų, turėjo labai trumpą barzdelę, tarytum kelias dienas nebūtų skutęsis, buvo užsidėjęs tamsiais akinių rėmeliais, buvo su tamsios spalvos striuke, su juodais džinsais ir juodais sportiniais bateliais. Kai pareigūnai juos viešbutyje sulaikė, S. nebuvo (1 t., b. l. 173-177).

Liudytojas B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus duos jam suprantama rusų kalba, nušalinimų vertėjui nereiškia. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę grįžo iš (duomenys neskelbtini). Laisvalaikiu jis dar (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame hostelyje, pavadinimo nepamena. Kambaryje, kuriame jis apsigyveno, gyveno dar 3 (duomenys neskelbtini), dviejų iš jų vardai buvo S. ir atrodo kito A. ar M., tiksliai nepasakys ir dar vienas vardu G. Namuose jis būna labai retai. 2022 m. lapkričio 18 d. jis buvo namuose ir ruošė plovą. Į hostelį atvažiavo migracijos pareigūnai. Tikrino dokumentus. Pas jį buvo viskas gerai, o S. išsivedė, tačiau dėl ko – nežino. Tai buvo po pietų. Jis tuo metu buvo virtuvėje, kai grįžus į kambarį jo A. paklausė, kur jo automobilis. Jis pasakė, kad automobilį pasiėmė G. ir išvažiavo į parduotuvę nupirkti maisto. Tada jis jo paprašė, kad jam paskambintų. Jis paskambino G. ir pradėjo kalbėti. Ko klausti, sakė A. Jis paprašė, kad G. nuvažiuotų į hostelį, tiksliai pavadinimo pasakyti negali. Atrodo, panašus pavadinimas į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ten pasižiūrėtų, ar yra kiti (duomenys neskelbtini). O jis nuo savęs paprašė, kad jeigu tie (duomenys neskelbtini) galės, kad jam nupirktų rūkymo. Kaip jis vadinasi, jis nežino, tie musulmonai jį vadina ,,slam“. Praėjo kažkiek laiko, tačiau G. negrįžo. Jis jam vėl paskambino, šis atsiliepė ir pasakė, kad jį sulaikė policija. Kaip jis kalbėjo, girdėjo ir A., tačiau nieko jam nesakė. Vakare atsigulė miegoti. Ryte, kai pabudo, tai A. jau nebebuvo. Kur jis dingo, nežino. A. daugiau jokių jo duomenų nežino. Jis atrodė neaukšto ūgio, žilų plaukų, vyresnio amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) metų. Jį atpažinti galės. Apie S. jis nieko daugiau negali pasakyti (2 t., b. l. 4-9).

2022 m. lapkričio 19 d. asmens parodymų metu K. M. iš nuotraukų atpažino asmenį S. S., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 86-89).

2022 m. lapkričio 21 d. asmens parodymų metu N. O. iš nuotraukų atpažino asmenį S. S., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 160-166).

2022 m. lapkričio 21 d. asmens parodymų metu A. A. iš nuotraukų atpažino asmenį S. S., apie kurį davė parodymus. Tai asmuo kuris padėjo patekti iš Baltarusijos į Lietuvą (1 t., b. l. 184-189).

Iš 2022 m. lapkričio 18 d. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš S. S. buvo paimta Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 34-41).

2022 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-119 nurodoma, kad tirti pateikta Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. (L. M.) vardu, yra netikra (1 t., b. l. 28-29). Po medžiagos išnagrinėjimo prašoma rasti galimybę šį dokumentą perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui. Dokumentas bus naudojamas kaip metodinė priemonė specialistų tarnybinėje veikloje (1 t., b. l. 26).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas S. S. (duomenys neskelbtini) pasas. Apžiūros metu nustatyta, jog pase Šengeno vizų nėra (2 t. b. l. 53- 69).

BK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis. To paties teisės akto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pagal BK 291 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam trečiosios šalies piliečiui, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną. Tuo atveju, jei trečiosios šalies pilietis pereina išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikdamas suklastotus dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną (pasą, leidimą, vizą ir pan.), jo veika kvalifikuojama kaip BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnyje (atitinkamoje dalyje) nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-339-397/2017).

Kaltinamasis S. S. neneigė, kad į Lietuvą pateko nelegaliai, 2022 m. spalį perplaukdamas upę prie Lietuvos Respublikos sienos. Iki tol daugybę kartų bandė nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, bet kiekvieną kartą buvo sugrąžinamas atgal į Baltarusiją. Darytina išvada, kad jo patekimas į šalį nebuvo netyčinis, nulemtas įstatymų nežinojimo. Kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad jam yra žinoma patekimo į Lietuvą tvarka, kad reikia turėti pasą, vizą ir vykti per pasienio punktą. Nuolat bandydamas kirsti Lietuvos sieną ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose, kol galiausiai jam tai pavyko, jis veikė kryptingai ir tikslingai, siekdamas išvengti pasienio pareigūnų kontrolės ir puikiai suvokdamas neteisėtą savo veiksmų pobūdį. Patikrinus jo tikrąjį asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, nustatyta, jog galiojančių Šengeno erdvės vizų jame nėra ir teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje jis neturi. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad gauti prieglobsčio Lietuvoje jis nesiekė. Kaltinamojo teigimu, iš savo šalies išvyko dėl ekonominių priežasčių, ieškodamas darbo. Tačiau iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad Lietuvoje jis vykdė tik neteisėtą veiklą – kartu su nenustatytais asmenimis organizavo nelegalią migraciją. Matomai toks ir buvo jo neteisėto patekimo į Lietuvą tikslas. S. S. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

BK 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis S. S. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu suorganizavo trijų (duomenys neskelbtini) piliečių N. O., K. M. ir A. A. neteisėtą patekimą į Lietuvą, neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos sieną. Pats kaltinamasis S. S. neginčijo šių aplinkybių, nurodydamas, jog dar iki paties patekimo į Lietuvą, būdamas Baltarusijoje susipažino su K. M., kuris norėjo patekti į Europą, paminėdamas, kad to paties nori dar du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Bendraudamas telefonu su jais susitarė, kad visi trys asmenys atvyks į Baltarusiją, Minsko oro uoste juos pasitiko jo pažįstamas Z., kuris ir suorganizavo kaltinime minimų trijų asmenų atvežimą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Po trijų nepavykusių bandymų kirsti sieną minėti asmenys kreipėsi į jį su prašymu padėti padaryti tai ketvirtą kartą, kai jiems tai padaryti ketvirtu kartu pavyko, kaltinamasis susitarė su vairuotoju, kad jis nuvažiuos jų paimti ir atveš į (duomenys neskelbtini). Kai tai buvo padaryta, organizavo visų trijų asmenų apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), vežė juos pavalgyti, sumokėjo juos atvežusiam taksistui, pažadėjo jiems padėti patekti į Šveicariją, tačiau jo esminis darbas buvo pagelbėti jiems patekti per sieną į Lietuvą, o tuomet padėti atvykti iki (duomenys neskelbtini). Nors pirminiuose parodymuose teigė, kad tikėjosi 5000 eurų atlygio už paslaugą, vėliau pakeitė parodymus, kad buvo ne taip suprastas, jokio atlygio gauti neturėjo, pagelbėjo iš draugiškumo tautiečiams. Atgabeno ir apgyvendino viešbutyje minėtus tris (duomenys neskelbtini) piliečius už savo pinigus, tad šie tiesiog jam turėjo juos grąžinti. Apie pinigus pirmoje apklausoje kalbėjo tik šiuo aspektu. Galiausiai jokių pinigų nė negavo. Kad būtent kaltinamasis aktyviai organizavo neteisėtą (duomenys neskelbtini) piliečių N. O., K. M. ir A. A. sienos kirtimą, be jo parodymų rodo visi surinkti byloje duomenys, pirmiausiai minėtų asmenų parodymai. Visi jie ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo per „Telegram“ programėlę buvo bendraujama su asmeniu, vardu S. S. Minske juos paėmė ir iki Lietuvos Respublikos sienos atvežė S. atsiųstas žmogus, kuris jiems parodė skylę metalinėje tvoroje ir liepė per ją lįsti, bet jie buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių ir grąžinti į Baltarusiją. Po nepavykusio bandymo būtent S. atsiuntė koordinates, kokioje vietoje jie turi kirsti Lietuvos sieną – nurodė perplaukti upę, ką padarę jie vėl atsidūrė Lietuvoje, bet vėl buvo pasieniečių sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją. Po trečio nepavykusio bandymo visi trys grįžo į Minską, kur būdami vėl gavo S. pasiūlymą bandyti ketvirtą kartą kirsti Lietuvos valstybės sieną. Kai S. draugas juos vėl iš Minsko nuvežė prie sienos, būtent S. siuntė tikslias koordinates, kur jiems eiti, juos pasitiko S. siųstas automobilis, kuris nuo sienos juos nuvežė į Vilnių, kuriame juos pasitiko pats S. (apibūdino jo požymius), rūpinosi jų apgyvendinimu, pamaitinimu, už viską pats mokėjo ir iškvietė taksi nuvežti į jo parinktą viešbutį, kur jie ir buvo galiausiai sulaikyti Lietuvos pareigūnų. N. O., K. M. ir A. A. pagal parodytas kelių asmenų nuotraukas atpažino būtent kaltinamąjį, kaip S. pasivadinusį asmenį, apie kurį jie davė parodymus. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog S. S. aktyviai organizavo kaltinime nurodytų asmenų neteisėtą patekimą į Lietuvos Respubliką, kertant jos sieną tam nepritaikytose vietose, nurodydavo koordinates vietų, kuriose trečiosios šalies piliečiai galėjo patekti į šalį nepastebėti pasienio pareigūnų ir išvengdami kontrolės, rūpinosi saugiu jų nugabenimu į šalies gilumą, apgyvendinimu, maitinimu ir pan. Ši S. S. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis žino teisėto patekimo į šalį tvarką ir suprato, jog organizuoja neteisėtą sienos kirtimą asmenims, neturintiems teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, šie jo veiksmai taip pat neteisėti, bet jis norėjo taip veikti.

Pažymėtina, kad visi trys liudytojai neslėpė, kad už neteisėtą patekimą į Lietuvą jie mokėjo po 5000 dolerių, tačiau visi trys nurodė, kad pinigai buvo perduoti kitiems asmenims, o ne tiesiogiai S. S. A. A. nurodė, kad susimokėjo dar tebebūdamas (duomenys neskelbtini), kiti du, N. O. ir K. M., nurodė, kad mokėjo asmeniui Baltarusijoje. Kadangi minėti asmenys nenustatyti, neapklausti ir jų susitarimų apimtis su kaltinamuoju nežinoma, byloje neužtenka duomenų inkriminuoti S. S. veikimo už atlygį, t. y. savanaudiškų paskatų požymį, kas lemtų jo veikos kvalifikavimą pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo netikrų ar suklastotų dokumentų sukūrimo momento, jo panaudojimo atveju – nuo tokio dokumento paleidimo į apyvartą momento.

Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, dalykas yra asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimą ar socialinio draudimo pažymėjimas, t.y. asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė alternatyviais šio straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais – netikros asmens tapatybės kortelės įgijimu, laikymu, gabenimu ir panaudojimu. Iš kaltinamojo S. S. parodymų darytina išvada, jog į Lietuvą jis pateko nelegaliai, todėl jam reikėjo dokumento, neva patvirtinančio jo teisėtą buvimą šalyje ir Europos Sąjungoje, kad galėtų važinėti į Latviją. Internetu susirado, kur galima užsisakyti Europos Sąjungos piliečio asmens dokumentą ir užsakė Čekijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, už paslaugą sumokėjo 300 eurų ir pateikė savo nuotrauką. Po kurio laiko į Lietuvą autobusu iš Vokietijos jam buvo atvežtas netikras dokumentas – Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota jo nuotrauka, bet surašyti jam nežinomo asmens duomenys. Kieno tai duomenys, jis nežino. Vienintelis tikras su jo asmeniu susijęs rekvizitas ID kortelėje, tai jo nuotrauka. Liudytojas N. B. parodė, kad ieškant S. S., atvykus į „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį, S. kitų užsieniečių nurodytus asmens požymius atitinkantis asmuo jiems pateikė (duomenys neskelbtini) pasą, išduotą S. S., ir Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. M. vardu. Liudytoja D. V., dirbanti (duomenys neskelbtini) jaunesniąja specialiste, nurodė, kad jau vien vizualiai apžiūrėjus minėtą Čekijos Respublikos piliečio kortelę buvo matyti, kad tai visiška klastotė, dokumentas pagamintas ne iš polikarbonato, apsauginis tinklelis neatitinka nustatyto pavyzdžio, atliktas rašaliniu spausdinimo būdu, mikrotekstas išsiliejęs ir neįskaitomas, rekvizitų užpildymas ir nuotrauka neatitinka nustatyto pavyzdžio, dokumento numeris atliktas rašaliniu spausdinimo būdu, UV apsauga neatitinka nustatyto pavyzdžio. Po atlikto dokumento tyrimo gauta specialisto išvada Nr. 109KTS-119 visiškai patvirtino įtarimą, kad dokumentas netikras. Įgydamas, laikydamas, gabendamas ir panaudodamas šį žinomai netikrą dokumentą S. S. padarė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

S. S. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomų bausmių rūšimi, tik prašė skirti mažesnę baudą.

Skirdamas kaltinamajam S. S. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, pagal BK 11 straipsnio nuostatas du iš jų įstatymų leidėjo vertinami kaip apysunkiai nusikaltimai (BK 300 straipsnio 2 dalis ir 292 straipsnio 1 dalis), o vienas – kaip nesunkus nusikaltimas (BK 291 straipsnio 1 dalis).

S. S. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis trečiosios šalies pilietis, jį charakterizuojančių duomenų daug taip pat nesurinkta. S. S. Lietuvoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, apie jo teistumus ir baustumus kitose valstybėse teismas duomenų neturi.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam prokurorės siūlomas bausmes, tačiau priešingai nei siūlo prokurorė, už sunkiausią iš nusikalstamų veikų – už BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą skirtinas 60 parų areštas, už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo įvykdymą – 80 MGL bauda, o už 300 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą – 120 MGL bauda. Baudos ir taip nežymiai viršija už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus skiriamų baudų minimumą, tad pagrindo dar labiau jų mažinti pagal kaltinamojo prašymą nėra.

Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytos veikos pagal savo pavojingumą ženkliai nesiskiria, todėl jam paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 60 parų arešto bausmės pridedant po dalį švelnesnių baudos bausmių.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į kaltinamojo paskirtą arešto ir baudos bausmes įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos ir laikyti, kad kaltinamasis jam skiriamą arešto bausmę yra atlikęs visiškai, ir likęs suėmimo laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui (2023 m. sausio 11 d. kvitas B Nr. B006562) perduotinas VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui naudoti, kaip metodinė priemonė specialistų tarnybinėje veikloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 parų arešto ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, vieną sulaikymo/suėmimo dieną prilyginant vienai parai arešto arba dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad arešto bausmė yra atlikta visiškai, o neatlikta baudos bausmės dalis yra 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui (2023 m. sausio 11 d. kvitas B Nr. B006562) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui naudoti kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.

S. S. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.