- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-115-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-07802-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė advokatė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė, advokatė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą paskirti jai drausminę nuobaudą – pastabą;
Šalies argumentai
1.2. pripažinti, kad, vykdydama advokatės veiklą, ieškovė nepažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Advokatų etikos kodeksas) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių reikalavimų, t. y. nenusižengė advokatų etikos normoms;
1.3. priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas neteisingai aiškina ir taiko Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio nuostatas. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalis nereglamentuoja atvejų, kai veikimas prieš klientą kyla dėl paties advokato interesų gynybos, t. y. ginant savo teises ginče su buvusiu klientu. Toks reglamentavimas įtvirtintas to paties straipsnio 22 dalyje, apie kurį Advokatų garbės teismas net neužsimena, ir nustato išimtį iš taisyklės, kai advokatas gali veikti prieš buvusį savo klientą, siekdamas apginti pažeistus savo paties interesus, t. y. advokatui ginant savo teises ginče su buvusiu klientu. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio nuostatomis, įvertinant kreditoriaus teisių gynimo ypatumus bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. kad kreditoriaus teisės bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ginamos toje pačioje byloje.
3. Ieškovė nurodė, kad į savo buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą įstojo, siekdama apginti atstovaujamos Advokatės (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrija) interesus ir savo, kaip kreditorės, teises. Taip pat pažymėjo, kad kliento interesams atstovavo tik ginčo teisenos tvarka nagrinėtoje byloje dėl kliento santuokos nutraukimo. Bendrija, kaip kliento kreditorė, įstojo tik ypatingosios teisenos tvarka pradėtoje nagrinėti kliento santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu byloje, kurioje kliento ir jo sutuoktinės interesai ir procesinė padėtis buvo vienodi.
4. Ieškovės nuomone, ginčo teisinį santykį reglamentuoja Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies 1 punktas, suteikiantis teisę advokatui ginti savo teises ginče su buvusiu klientu, o Advokatų garbės teismo išvada, kad savo teises advokatė privalėjo ginti atskiroje byloje, taip užtikrindama lojalumo principą, prieštarauja CK 3.126 straipsnio nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai. Advokatų garbės teismas, išskirdamas advokatus iš kitų asmenų (kreditorių) grupių, leidžia suprasti, kad advokatams galioja Advokatų etikos kodekso viršenybės prieš įstatymą principas. Advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimas negali nulemti situacijos, kai advokatas, siekdamas įgyvendinti įstatymo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties jam suteiktą teisę (gauti, prisiteisti atlygį už suteiktas teisines paslaugas), negali pasinaudoti teisėtais įstatymų nustatytais savo, kaip kreditoriaus, teisių gynimo būdais ir įstatyme įtvirtintomis kreditoriaus teisių garantijomis byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Priešingas teisės aktų, reglamentuojančių advokato veiklą ir kreditoriaus teisių gynimo būdus bei garantijas, aiškinimas nulemtų ydingą situaciją, kai advokatas būtų diskriminuojamas lyginant su kitais kreditoriais, dėl ko būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, įpareigojantis kreditorius pirmiausia pasinaudoti galimybe įstoti būtent į santuokos nutraukimo bylą arba siekti ją atnaujinti, o ne reikšti finansinius reikalavimus atskiroje byloje, yra suformuotas siekiant teisingo sutuoktinių turto padalijimo ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Susiklosčiusi faktinė situacija patvirtina, kad bendrijos, kaip kreditorės, interesai reiškiant finansinį reikalavimą atskiroje civilinėje byloje nukentėjo – bendrija neturi galimybių atgauti jai faktiškai priteistos skolos, nes buvusiam klientui nutraukiant santuoką neatiteko jokio turto, iš kurio būtų įmanoma tenkinti kreditorės interesus.
6. Ieškovė nesutinka su Advokatų garbės teismo išvada, kad ji pažeidė sąžiningumo, teisėtumo ir geros moralės principus ir dėl to pažemino advokato vardą. Ieškovė pažymi, kad neveikė ir negalėjo veikti nei prieš buvusio kliento interesus, nei buvusio kliento sutuoktinės naudai. Buvusių sutuoktinių interesai visiškai sutapo – jie abu pageidavo, siekė ir naujų atstovų pagalba derėjosi, kad bendrija neskųstų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Aplinkybė, kad tik sutuoktinė sutiko pasirašyti susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo šioje byloje, nėra reikšminga.
7. Ieškovė pažymėjo, kad buvusio kliento kaltinimai prieštaringi. Buvusios kliento sutuoktinės sprendimas ir sutikimas vienašališkai atlyginti bendrijos patirtas bylinėjimosi išlaidas ne ginčo teisenos, bet ypatingosios teisenos byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tenkinant ne tik jos, bet ir buvusio kliento pageidavimą, kad teismo sprendimas nebūtų apskųstas, neturi nieko bendro su bet kokiais buvusio kliento galimai pažeistais interesais.
8. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių rengimo, derinimo ir sudarymo metu bendrijos teisinių paslaugų teikimo sutartis su buvusiu klientu jau buvo nutraukta, buvusiam klientui atstovavo kita advokatė (duomenys neskelbtini), kurios patarimų pagrindu buvęs klientas nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su bendrija, kaip neva netinkamai atstovaujančia jo interesams ir nepasiūliusia atitinkamai tartis su priešinga puse sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė pažymėjo, kad jos nuolat kartojama aplinkybė, jog buvęs klientas sudarė jam nenaudingą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jo paties buvo aiškinama ieškovės, kaip advokatės, nekompetencija. Šis faktas buvusiam klientui visiškai nerūpėjo ir jis bet kokia kaina siekė šios sutarties sąlygų įgyvendinimo. Tuo, kad buvusi sutuoktinė siekė tik savo asmeninės naudos, jis įsitikino tik paaiškėjus faktui dėl jos naujos santuokos sudarymo ir tik tuomet susimąstė apie tai, kad galimai padarė klaidą. Vis dėlto, teisinių paslaugų teikimo sutartis su buvusiu klientu buvo nutraukta, o ieškovės interesai buvo pažeisti, nes buvęs klientas ne tik vengė atsiskaityti, bet ir apskundė ieškovę Lietuvos advokatūrai, todėl ieškovė nebeturėjo pareigos ir teisinio pagrindo toliau įtikinėti jo dėl netinkamo savo interesų įgyvendinimo.
9. Ieškovės nuomone, skundžiamą sprendimą Advokatų garbės teismas grindė tik ieškovės buvusio kliento hipotetiniais svarstymais, nepatikrindamas ir nepašalindamas akivaizdžių aplinkybių prieštaravimų ir atitikties tikrovei. Skundžiamame sprendime net nebuvo paaiškinta ir detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė tariamai pažeidė advokato etiką ir pažemino advokato vardą, todėl Advokatų garbės teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad Advokatų garbės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovei pritaikyta drausminė nuobauda – pastaba už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių reikalavimų pažeidimus.
12. Teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir Advokatų etikos kodekso II skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, pripažino, kad advokatės veiksmai, t. y. įstojimas į bylą, kurioje prieš tai ji atstovavo pareiškėjui, finansinio reikalavimo ir su juo susijusių reikalavimų (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, santuokos nutraukimo bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas finansinis reikalavimas) reiškimas, nepaneigiant advokatės teisės į suteiktų teisinių paslaugų atlygintinumą, negali būti vertinami atitinkančiais geriausius kliento interesus, t. y. lojalumo klientui principo reikalavimus.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) skola advokatei susidarė jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir buvo asmeninio pobūdžio, todėl reikalavimui dėl tokios skolos priteisimo pareikšti santuokos nutraukimo byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis CK 3.126 straipsnio nuostatomis, nes pasibaigus atstovavimo santykiams su advokate sutuoktiniai nusprendė santuoką nutraukti taikiai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas perėjo prie bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka ir išaiškino, kad advokatė finansinius reikalavimus klientui gali pareikšti kitoje byloje. Nors advokatė teismo posėdyje nurodė, kad į šį teismo išaiškinimą atsižvelgė ir atsitraukė, pareikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo kitoje byloje, tačiau veikdama bendrijos vardu ir toliau aktyviai dalyvavo santuokos nutraukimo byloje, reikšdama reikalavimus, kurie buvo priešingi jos buvusio kliento interesams. Advokatė prieštaravo kliento ir jo buvusios sutuoktinės sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimui, argumentuodama tuo, kad sutartis neatitinka kliento ir bendrijos interesų, prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Dėl to susidarė situacija, kad toje pačioje byloje advokatė atstovavo kliento interesams, o po atstovavimo sutarties nutraukimo veikė priešingai kliento interesams, atstovaudama bendrijos interesams. Teismo įsitikinimu, taip advokatė pažeidė fiduciarines pareigas ir advokato etikos normas, nustatančias advokato pareigą būti lojaliam savo klientui.
14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Advokatų etikos kodekse nustatytų sąlygų, leidžiančių veikti prieš savo buvusį klientą. Advokatė veikia pasitikėjimo santykių pagrindu, jos klientas tikisi visiško konfidencialumo, nes tik tokie santykiai sudaro prielaidas veiksmingai teisinei pagalbai teikti. Taigi, atstovavimo santykių pabaiga neatleidžia ieškovės, kaip atstovės, nuo jai patikėtos informacijos konfidencialumo išsaugojimo ir nenaudojimo priešingais buvusio kliento interesais. Reikšdama reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinimo, advokatė disponavo jai iš atstovavimo santykių žinoma informacija apie kliento finansinę padėtį.
15. Teismas nesutiko su advokatės argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies išimtis, suteikianti advokatui teisę veikti prieš buvusį savo klientą, ginant savo teises ginče su buvusiu klientu. Teismas pažymėjo, kad minėtos Advokatų etikos kodekso nuostatos reglamentuoja advokato ir buvusio kliento santykius kitoje, o ne toje pačioje byloje, kurioje advokatas prieš tai atstovavo klientui. Būtent šių nuostatų pagrindu advokatė pareiškė savo buvusiam klientui ieškinį kitoje – skolos priteisimo byloje ir taip realizavo bendrijos teisę į teisminę gynybą ir interesų apsaugą.
16. Teismas pažymėjo, kad advokatei drausminė nuobauda paskirta ir už 2020 m. liepos 1 d. sutarties dėl nuostolių atlyginimo (toliau – ir sutartis dėl nuostolių atlyginimo) su buvusio kliento sutuoktine sudarymą bei pinigų iš jos gavimą. Teismas, įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo advokatė siekė minėtos sutarties pagrindu, atsiradimą lėmė pačios advokatės veiksmai, dėl bendrijos dalyvavimo santuokos nutraukimo ir skolos priteisimo bylose bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos abiejose bylose, nusprendė, jog sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymas Advokatų garbės teismo pagrįstai įvertintas neatitinkančiu advokatų sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principų.
17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai nepritarė bendrijos dalyvavimui jų santuokos nutraukimo byloje, bendrijos reiškiamus reikalavimus laikė nepagrįstais, nusprendė, jog 2020 m. liepos 1 d. sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gavimas buvo neetiškas, manipuliuojant apskundimo teise, t. y. panaudojant teisę ne pagal jos paskirtį. Tai neatitiko Advokatų etikos kodekso įtvirtintų veiklos teisėtumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to, sutartimi dėl nuostolių atlyginimo buvo susitarta dėl į bylą dėl santuokos nutraukimo nepateiktų, teismo nepriimtų ir nevertintų bylinėjimosi išlaidų, o tai taip pat neatitinka advokato veiklos teisėtumo principo. Dėl to Advokatų garbės teismas pagrįstai nustatė Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad advokatė negalėjo pasinaudoti kreditorių įstatymine teise įstoti į savo buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą, bet, siekdama išvengti lojalumo principo buvusiam klientui pažeidimo, turėjo naudotis kita įstatymine teise – pareikšti ieškinį atskiroje byloje. Ši teismo išvada grindžiama prielaida, kad reikalavimų pareiškimas toje pačioje byloje sukėlė grėsmę pažeisti informacijos konfidencialumą. CK 3.126 straipsnis neišskiria atskirų asmenų grupių, kuriems būtų daroma šios teisės normos išimtis, nedaro nuorodų į kitus įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo interpretacija yra nepagrįsta.
18.2. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja CK 3.126 straipsnio nuostatoms ir kasacinio teismo praktikai. Advokatų išskyrimas iš kitų asmenų (kreditorių) grupių leidžia teigti, kad advokatams galioja Advokatų etikos kodekso viršenybės prieš įstatymą principas. Advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimas negali nulemti situacijos, kai advokatas, siekdamas įgyvendinti įstatymo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties jam suteiktą teisę (gauti, prisiteisti atlygį už suteiktas teisines paslaugas), negali pasinaudoti teisėtais įstatymų nustatytais savo, kaip kreditoriaus, teisių gynimo būdais ir įstatyme įvirtintomis kreditoriaus teisių garantijomis byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Priešingas aiškinimas nulemtų ydingą situaciją, nes advokatas būtų diskriminuojamas lyginant su kitais kreditoriais, dėl ko būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas bei paneigta advokato teisė į atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas.
18.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė konfidencialumo pažeidimo. Grėsmė jį pažeisti tėra niekuo nepagrįstos prielaidos, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas ignoravo akcentuotą atsakovės pozicijos prieštaravimą, kad įstodama į bylą advokatė veikė buvusio kliento interesais, t. y. siekė, kad tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebūtų patvirtinta ir toks teismo sprendimas neįsigaliotų, tačiau sudariusi sutartį dėl nuostolių atlyginimo su buvusio kliento sutuoktine – jau veikė prieš buvusį klientą. Advokatė pažymi, kad buvęs klientas savo interesų pažeidimu susirūpino tik sužinojęs apie naują buvusios sutuoktinės santuoką. Būtent nuo to momento buvęs klientas pradėjo kaltinti advokatę tiek dėl bandymo sutrukdyti teismo sprendimo įsiteisėjimą, tiek dėl to, kad advokatė neskundė sprendimo. Šis prieštaravimas, ieškovės nuomone, yra esminis, nes atsakovė juo manipuliuoja, skirdama nuobaudą, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai nutylėjo ir jo nevertino.
18.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 9 dalis. Tai, kad advokatas, atstovaudamas klientui, turi veikti jo interesais ir nepaisant to, jog turi skatinti taikų ginčų sprendimo būdą, nereiškia, kad jis turi skatinti klientą sudaryti susitarimą jam nenaudingomis sąlygomis. Advokatė, jei vis dar būtų atstovavusi klientui, nebūtų patarusi jam sudaryti taikos sutarties bet kokiomis sąlygomis. Būtent tai ji ir darė – iki pat sprendimo įsiteisėjimo bandė įtikinti buvusį klientą, kad jis pasirašė sau visiškai nenaudingą sutartį. Advokatės ir jos kliento sutartiniams santykiams nutrūkus, nutrūko ir tarpusavio teismo akcentuojami fiduciariniai santykiai, kurie paprastai yra abipusiai, o ne galiojantys tik vienai sutarties pusei. Taigi, advokatė (duomenys neskelbtini) nutraukus teisinių paslaugų teikimo sutartį ir ginčijant jos suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, nebeturėjo pagrindo pasitikėti buvusiu klientu, t. y. tuo, kad jis ateityje atsiskaitys už suteiktas teisines paslaugas. To jis nėra padaręs net ir po to, kai skola advokatei buvo priteista teismo sprendimu.
18.5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė esminę teisės aiškinimo klaidą, nurodydamas, kad Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies nuostatos yra skirtos reglamentuoti advokato ir buvusio kliento santykius kitoje, ne toje pačioje byloje, kurioje advokatas prieš tai atstovavo klientui. Ieškovės teigimu, aiškinant minėtą teisės normą pažodžiui ir neignoruojant sakinio gramatikos taisyklių, visiškai aišku, kad sakinyje „kitu klausimu, kitoje byloje ar dėl kitų teisinių santykių“ yra vienarūšės sakinio dalys, kurios aiškiai atskirtos kableliais. Be to, aptarta nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CK 3.126 straipsniu, įvertinant kreditoriaus teisių gynimo ypatumus bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. kad kreditoriaus teisės bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ginamos toje pačioje byloje. Teisingai aiškinant Advokatų etikos kodekso normas, neatsiranda kolizija tarp įstatymo ir poįstatyminio akto ir nėra pažeidžiamos advokatų, kaip atskiros asmenų grupės, interesai. Skundžiamo sprendimo išvada, kad advokatė turėjo teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą, tačiau turėjo šia teise nesinaudoti, yra prieštaringa ir dviprasmiška. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neatsakė nė į vieną klausimą, nekartodama prieštaraujančių argumentų, dėl to liko neatskleistos aplinkybės, ar advokatė gali naudotis įstatyminėmis kreditorės teisėmis, ar advokatė, įstodama į bylą, veikė prieš buvusio kliento interesus ir kitos aplinkybės. Teismas sukūrė ieškovės lūkesčio neatitinkantį precedentą, nes advokatai be įstatymo pakeitimo buvo išskirti į atskirą asmenų grupę, kuriems galioja kitokios įstatymo normos. Nuo Advokatų etikos kodekso normos teisingo aiškinimo iš esmės priklauso bylos baigtis, t. y. jei advokatė galėjo pasinaudoti Advokatų etikos nustatyta išimtimi, tariamai padarytų šios kodekso pažeidimų konstatavimui nėra teisėto pagrindo.
18.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlyginimas pagal sudarytą sutartį dėl nuostolių atlyginimo gautas neetiškai, manipuliuojant apskundimo teise, yra nepagrįsta. Byloje nėra įrodymų apie tariamai manipuliatyvų ieškovės elgesį. Ieškovė sąžiningai naudojosi jai įstatymo suteiktomis teisėmis ginti teisėtus savo interesus, be kita ko, vertindama ir teismo išsakytus argumentus dėl interesų gynimo atskiroje byloje. Ieškovė atskiroje byloje reikalavimą pareiškė, turėdama lūkestį dėl santuokos nutraukimo bylos sustabdymo, todėl pagrįstai ir teisėtai svarstė teismo sprendimo apskundimą, kai pats teismas nesivadovavo savo argumentais. Asmens teisė kreiptis į teismą jam priimtiniausiu būdu negali būti laikoma manipuliacija ar kitų asmenų teisių pažeidimu. Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą teismą, net ir advokatas, ir tik ieškovė sprendė šia teise pasinaudoti, ar ne. Sprendimo neapskundimas nebuvo sutarties dėl nuostolių atlyginimo objektas – teisė skųsti sprendimą egzistavo net ir po sutarties pasirašymo.
18.7. Teismas, neįtraukęs ieškovės, kaip kreditorės, priėmė sprendimą nutraukti buvusio kliento santuoką bendru sutarimu, todėl ieškovė net neturėjo galimybės pateikti teismui jos patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje kliento santuokos nutraukimo byloje. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad ieškovė nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsti ir naikintini. Be to, taikos sutartimi galima sutarti ir dėl nepateiktų bei nepriteistų išlaidų (nuostolių) atlyginimo, nes įstatymas to nedraudžia.
18.8. Ieškovė nebuvo derybų iniciatorė, į ją kreipėsi advokatas (duomenys neskelbtini), kuris tarpininkavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir jo sutuoktinei. Taigi, pačiam (duomenys neskelbtini) buvo žinoma apie vykdomas derybas, jis joms pritarė ir jų siekė. Šios aplinkybės byloje buvo atskleistos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad derybomis ir po jų pasirašyta sutartimi galėjo būti pažeisti buvusio kliento teisėti interesai.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė nėra absoliuti. Ši teisės norma taikoma kartu su Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad advokatės, kaip teisines paslaugas teikiančio asmens, padėtis negali būti tapatinama su kitų kreditorių padėtimi procese. Apeliantė klysta, tvirtindama, kad advokatai diskriminuojami lyginant su kitais kreditoriais. Advokatų profesijai taikomi specifiniai apribojimai, susiję su jų profesine veikla, o ne su asmeninėmis savybėmis ar tapatybės bruožais. Priklausymas Lietuvos advokatūrai yra profesinės kvalifikacijos ir įgūdžių, o ne asmeninės savybės rodiklis. Advokatai, tapdami Lietuvos advokatūros nariais, sutinka laikytis aukštų elgesio standartų ir apribojimų. Šie standartai ir apribojimai yra skirti reguliuoti profesinę veiklą ir užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, o ne diskriminuoti advokatus, kaip asmenis.
19.2. Ieškovės drausminės atsakomybės kontekste nėra skirtumo tarp to, ar ji turėjo teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą, bet neturėjo šia teise naudotis, ir to, ar ji neturėjo teisinio pagrindo įstoti į bylą. Abiem atvejais advokatės dalyvavimas santuokos nutraukimo byloje laikytinas negalimu. Tiek Advokatų garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas šį negalimumą grindė tuo, kad, pirma, advokatės dalyvavimas byloje nesuderinamas su Advokatų etikos kodekso nuostatomis, antra, pareiškėjo prievolė advokatei buvo asmeninė. Šios abi aplinkybės kartu leidžia daryti išvadą, kad advokatė savo interesus turėjo ginti atskiroje byloje, nedalyvaudama pareiškėjo (buvusio kliento) santuokos nutraukimo byloje. Šios aplinkybės išsamiai aptartos skundžiamuose sprendimuose ir motyvuose nėra prieštaravimų šiuo aspektu.
19.3. Santuokos nutraukimo byloje apeliantės padėtis buvo dvejopa. Ji veikė kaip kreditorė. Tačiau ji nenustojo būti advokate, kuriai taikomos advokatų etikos normos. Apeliantės teisių gynimas atskiroje byloje atitiktų Advokatų etikos kodekso nuostatas ir nepažeistų advokatės, kaip kreditorės, kurios reikalavimo teisė kilo iš asmeninės pareiškėjo prievolės, teisėtų interesų. Dėl to nėra pagrindo sutikti su advokate, kad jos teisė į atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas yra paneigta. Advokatė teisę gauti atlyginimą galėjo ginti ir gynė atskiroje byloje, pareikšdama ieškinį. Advokatės teisė į atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas būtų pažeista tuomet, jeigu teismas nepagrįstai atsisakytų priimti jos ieškinį atskiroje byloje.
19.4. Advokatei drausminė atsakomybė pritaikyta už padarytą drausminį pažeidimą, o ne už egzistuojančią galimybę prasižengti. Advokato ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu, todėl net minimali grėsmė konfidencialios informacijos saugumui kenkia šiam pasitikėjimui. Buvusio advokatės kliento skundas yra aiškus ženklas, kad jis advokatės veiksmus vertino kaip netinkamus, neteisėtus. Pareiškėjo (kliento) skundas rodo, kad jis nepasitiki advokate ir tam buvo rimtas pagrindas. Advokatė, reikšdama reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinimo, disponavo jai iš atstovavimo santykių žinoma informacija apie savo kliento finansinę padėtį, jo piniginių lėšų judėjimą, todėl klientas, tapęs savo buvusios atstovės procesiniu priešininku, atsidūrė nepalankioje situacijoje ir negalėjo visa apimtimi naudotis procesinėmis teisėmis, atsikirtinėti į advokatės reiškiamus prašymus. Byloje taip pat dalyvavo ir kliento sutuoktinė, su kuria jį siejo bendras interesas išsituokti, tačiau kiti sutuoktinių interesai, susiję su santuokos nutraukimu (pvz., dėl bendro turto padalijimo), nebūtinai sutapo.
19.5. Atsakovės pozicija byloje nėra prieštaringa. Išvada, kad advokatė iš pradžių veikė savo buvusio kliento interesais, o vėliau – savo interesais prieš klientą, kyla iš pačios apeliantės paaiškinimų ir sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymo faktinių aplinkybių. Tai, ar sudarydama sutartį dėl nuostolių atlyginimo advokatė veikė prieš buvusio kliento interesus, nėra teisiškai reikšminga, nes šio drausminio pažeidimo atveju Advokatų garbės teismas lojalumo klientui pažeidimo nekonstatavo.
19.6. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalyje įtvirtintos išimties, teisės aiškinimo klaidos nepadarė. Ieškovės aiškinimas, kad minėtos teisės normos sakinio dalys nurodo vienarūšes aplinkybes („kitu klausimu, kitoje byloje ar dėl kitų teisinių santykių“), iškreipia Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalį esmę ir tikslus. Kiekviena iš apeliantės nurodomų aiškinamo sakinio dalių rodo skirtingus kontekstus, kuriuose advokatas negali veikti prieš savo buvusį klientą. Teisės normos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tikslą, o ne vien pažodžiui. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies tikslas yra išvengti interesų konflikto ir užtikrinti konfidencialumo principą. Šios normos aiškinimas, grindžiamas ieškovės gramatinės sakinio struktūros suvokimu, kuriuo šio tikslo nepaisoma, yra netinkamas. Aptariama norma taip pat siekiama užkirsti kelią potencialiam interesų konfliktui, kuris gali kilti, jei advokatas veiktų prieš buvusį klientą per trumpą laiką po atstovavimo santykių pabaigos, apsaugoti advokatų profesijos reputaciją, įvaizdį visuomenėje ir užtikrinti klientų pasitikėjimą teisine sistema. Ieškovės argumentai dėl CK 3.126 straipsnio 1 dalies ir Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies aiškinimo yra prieštaringi.
19.7. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia teisės į teisingą teismą pažeidimo. Teisė į teisingą teismą negarantuoja ieškovei jai palankaus teismo sprendimo. Atsakovės vertinimu, prieštaravimai, apie kuriuos kalbama apeliaciniame skunde, atsiranda ieškovei netinkamai aiškinant Advokatų garbės teismo, atsakovės ir pirmosios instancijos teismo motyvus ir iškraipant jų tikrąją prasmę.
Šalies argumentai
19.8. Ieškovė Advokatų garbės teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad sutartyje dėl nuostolių atlyginimo numatyta suma padėjo bendrijai apsispręsti neskųsti teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Taigi, ieškovės teiginiai apie tai, kad sprendimo neapskundimas nebuvo sutarties objektas ir kad jos teisė skųsti sprendimą išliko net po sutarties pasirašymo, yra prieštaraujantys faktams, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo atstovės elektroninį laišką, kuriame dėkojama ieškovei už sprendimo neskundimą. Be to, ilgos derybos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir faktas, kad susitarimas buvo pasirašytas su pareiškėjo sutuoktine, rodo, jog ieškovė išnaudojo savo padėtį ir aplinkybes santuokos nutraukimo byloje, siekdama finansinės naudos. Ieškovė, teigdama turėjusi teisę susitarti dėl nepateiktų bei nepriteistų išlaidų (nuostolių) atlyginimo, ignoruoja aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu tik ji pati su tų išlaidų pagrįstumu ir sutiko. Tiek pareiškėjas, tiek jo buvusi sutuoktinė iš esmės nepritarė bendrijos dalyvavimui jų santuokos nutraukimo byloje, o reiškiamus reikalavimus laikė atmestinais. Atsižvelgdama į tai, atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šiuo atveju buvo gautas neetiškai, manipuliuojant apskundimo teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
21. Nustatyta, kad bendrija, atstovaujama advokatės, ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 074 (toliau – atstovavimo sutartis), kurios pagrindu bendrija įsipareigojo atstovauti pareiškėjo interesams santuokos nutraukimo byloje, o pareiškėjas įsipareigojo už suteiktas teisines ir su jomis susijusias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.
22. Advokatė atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Advokatė 2020 m. gegužės 21 d. bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantį teismą informavo, kad su (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartį nutraukė. Sutuoktiniai 2020 m. gegužės 28 d. pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena bei santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
23. Bendrija 2020 m. birželio 4 d. santuokos nutraukimo byloje pateikė prašymą įtraukti bendriją, kurios steigėja ir vienintelė narė yra advokatė, į bylą trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu. Bendrija prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) neatsiskaito su bendrija už suteiktas teisines paslaugas ir šis reikalavimas privalo būti išspręstas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo byloje. Bendrija prašė priteisti iš (duomenys neskelbtini) 7 987,79 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, o jų nepakankant – kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą.
24. Bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantis teismas 2020 m. birželio 5 d. rezoliucija įtraukė bendriją į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas 2020 m. birželio 8 d. prašymą dėl savarankiško reikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad savarankiškas kreditoriaus reikalavimas turėtų būti teikiamas ne į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą, o kaip atskiras ieškinys bendra tvarka.
25. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 12 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-1102-1099/2021 pagal bendrijos ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl 7 987,79 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.
26. Santuokos nutraukimo byloje bendrija pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1102-1099/2021 dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu patenkino sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Sprendime teismas taip pat nurodė, kad turto padalijimas nei pareiškėjų, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Tai, kad pareiškėjas banko sąskaitoje šiuo metu (ne)turi lėšų sumokėti bendrijos reikalaujamą priteisti skolą, nėra pagrindas sustabdyti bylą.
27. Bendrija, atstovaujama advokatės, ir (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) 2020m. liepos 1 d. sudarė sutartį dėl nuostolių atlyginimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo bendrijai atlyginti 3 630 Eur byloje dėl santuokos nutraukimo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) bendrijai sumokėjo 3 630 Eur.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1102-1099/2021 bendrijos ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) patenkino iš dalies, priteisė bendrijai iš atsakovo 5 325,46 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 165,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sumažino skolos už suteiktas teisines paslaugas dydį iki 3 993,90 Eur ir netenkino bendrijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.
29. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iškėlė advokatei drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 21 punkto reikalavimų pažeidimo ir drausmės bylą perdavė nagrinėti Advokatų garbės teismui.
30. Advokatų garbės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu nutarė advokatei skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Advokatų garbės teismas nustatė, kad advokatės pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl skolos buvo asmeninė sutuoktinio prievolė. Šis reikalavimas nebuvo priverstinio vykdymo, ir klientas jį (jo dydį) ginčijo. Advokatė turėjo teisę ir galimybę, o vėliau apie tai jai nurodė ir teismas priimtoje nutartyje, ginti savo interesus ir prisiteisti skolą kitoje byloje. Bendrijos teikiami prašymai, procesinis elgesys byloje, kurioje advokatė anksčiau buvo vienos iš šalių atstovė, patvirtina, kad advokatė veikė prieš savo buvusį klientą, nesiėmė priemonių lojalumo klientui principo užtikrinimui. Advokatų garbės teismas konstatavo Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių pažeidimus. Advokatų garbės teismas taip pat konstatavo Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą, nes advokatė, kaip bendrijos atstovė, sudarė 2020 m. liepos 1 d. sutartį dėl nuostolių atlyginimo su buvusio kliento sutuoktine ir gavo iš jos pinigus.
Dėl advokatų profesinės etikos pažeidimų
31. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytus advokato veiklos principus advokatas turi veikti teisėtai, neatskleisti kliento paslapties, būti lojalus klientui, vengti interesų konflikto bei nepriekaištingai elgtis. Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalį advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.
32. Advokatų veiklos principai, įtvirtinti Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje, leidžia daryti išvadą, kad advokatas veikia ne tik kaip paslaugų teikėjas, bet ir kaip teisingumo įgyvendinimo proceso dalyvis, o tai sukuria jam specialius reikalavimus ir įpareigojimus siekti teisingumo, būti padoriam ir nepažeisti tam tikrų pamatinių reikalavimų, kurie šiuolaikinėse valstybėse keliami teisininkui, teisiniam procesui ir teisingumo įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 23 punktas).
33. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstojusi į savo buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą ir pareiškusi savarankišką reikalavimą priteisti skolą už suteiktas teisines paslaugas, ji pažeidė lojalumo klientui principą. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad CK 3.126 straipsnis neišskiria atskirų asmenų grupių, kuriems būtų daroma šios teisės normos išimtis, todėl advokatė galėjo pasinaudoti įstatymine kreditorės teise. Advokatų išskyrimas iš kitų asmenų (kreditorių) grupių nulemtų ydingą situaciją, nes advokatai būtų diskriminuojami lyginant su kitais kreditoriais, todėl būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas bei paneigta advokato teisė į atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalį padarė esminę teisės aiškinimo klaidą.
34. Pagal Advokatų etikos kodeksą 10 straipsnio 1 dalį advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo bei tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu.
35. Advokato lojalumo klientui principas – vienas iš pamatinių advokato profesinės veiklos principų, kurio tikslas – užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu. Siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, advokato profesinei veiklai taikomi tam tikri apribojimai, vienas iš jų – veikti prieš savo esamą ir (ar) buvusį klientą, išskyrus advokatų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas išimtis.
36. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad advokatui, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kuriam advokatas teikė teisines paslaugas, kai tenkinamos abi šios sąlygos: 1) visi klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą); 2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas. Pagal Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 punktą advokatui draudžiama konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti prieš buvusį savo klientą kitu, nei aptarta šio straipsnio 21 dalyje, klausimu, kitoje byloje ar dėl kitų teisinių santykių vienerius metus nuo advokato ir kliento profesinių tarpusavio santykių pabaigos arba paskutinio kliento pavedimo įvykdymo, jei ši sąlyga atsirado pirmiau. Šis draudimas netaikomas: 1) advokatui ginant savo teises ginče su buvusiu klientu; 2) klientui – juridiniam asmeniui, kai nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas; 3) klientui – fiziniam asmeniui, kai visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą) ir nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas.
37. Nustatyta, kad apeliantė (advokatė) atstovavo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Apeliantė 2020 m. gegužės 21 d. pranešė, kad nutraukta atstovimo (duomenys neskelbtini) sutartis. Sutuoktiniai 2020 m. gegužės 28 d. pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena bei santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas sutuoktinių prašymu perėjo į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena. Bendrija, turinti vienintelę narę advokatę (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 4 d. pateikė prašymą įtraukti bendriją į bylą trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) 7 987,79 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad advokatė santuokos nutraukimo byloje, kurioje anksčiau atstovavo savo kliento interesams, tapo suinteresuotu asmeniu. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas advokatės pateikto savarankiško reikalavimo su prašymu taikyti buvusiam klientui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nepriėmė, tačiau advokatė (kaip vienintelė bendrijos narė) buvo aktyvi proceso dalyvė – siekė sustabdyti buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą bendru sutuoktinių sutikimu iki bus išspęstas kitoje civilinėje byloje pareikštas bendrijos ieškinys priteisti bylinėjimosi išlaidas, prieštaravo sutuoktinių prašymui patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, motyvuodama tuo, kad byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) atitenkančio turto užteks atsiskaityti su bendrija (kurios vienintele nare yra advokatė), jog už buto pardavimą gautą pinigų dalį, likusią atlikus pavedimus nekilnojamojo turto agentei ir tėvui, (duomenys neskelbtini) išgrynino ir galimai paslėpė. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokatės veikimas prieš buvusį klientą toje pačioje byloje, kurioje prieš mažiau nei mėnesį advokatė buvo to paties kliento atstove, nesuderinamas su advokato lojalumo klientui principu. Nagrinėjamu atveju išimtinių sąlygų visumos, kurioms esant advokatui leidžiama veikti prieš buvusį klientą toje pačioje byloje, nenustatyta (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalis). Santuokos nutraukimo bylos ginčo teisenos pasikeitimas toje pačioje civilinėje byloje į ypatingąją teiseną taip pat neteikia pagrindo spręsti, kad advokatė suinteresuotu asmeniu įstojo kitoje byloje.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 straipsnyje įtvirtina kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais savarankiški kreditorių reikalavimai gali būti reiškiami ne santuokos nutraukimo byloje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.126 straipsnyje įtvirtintos kreditorių teisių garantijos negali būti aiškinamos plačiai ir į jos turinį tam tikros specifinės teisės gali nepatekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022, 25 punktas). Advokatų profesinės veiklos ypatumai įpareigoja šios profesijos atstovus laikytis lojalumo klientui principo, į kurio turinį, be kita ko, patenka kliento ir advokato tarpusavio santykių sąžiningumo, teisėtumo ir etiškumo užtikrinimas, ribojimas veikti priešingai kliento interesams. (duomenys neskelbtini) prievolė advokatei buvo asmeninė, iš esmės susidariusi dėl buvusiam klientui teiktų teisinių paslaugų santuokos nutraukimo byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad ieškovė (advokatė) privalėjo suderinti CK 3.126 straipsnyje įtvirtiną kreditorės teisę bei advokato profesinei veiklai taikomą lojalumo klientui principą, ir savo interesus ginti atskiroje byloje, nedalyvaudama buvusio kliento santuokos nutraukimo byloje.
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad netaikydamas Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo klaidą, ir sutikti su apeliantės argumentais dėl minėtos nuostatos lingvistinio aiškinimo. Atvejai, kai gindamas savo interesus, advokatas pareiškia buvusiam klientui reikalavimą toje pačioje byloje, kurioje prieš tai atstovavo, nepatenka į Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalyje nustatytas išimtis. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su advokato profesinei veiklai taikomais esminiais principais ir etikos reikalavimais, paneigtų advokato funkcijų vykdymo būtinąsias sąlygas bei sudarytų prielaidas advokatui tapti kliento procesiniu priešininku toje pačioje byloje, kurioje prieš tai jam atstovavo.
40. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad advokatai, lyginant su kitais kreditoriais, yra diskriminuojami, pažymi, jog teisės įgyvendinimas kitu būdu nelaikytinas diskriminavimu ar lygybės prieš įstatymą pažeidimu. Veikti prieš buvusį klientą kitoje civilinėje byloje, negavus jo sutikimo ir nepraėjus vienerių metų terminui nuo atstovavimo santykių pasibaigimo, tuo atveju, kai advokatas gina savo teises ginče su buvusiu klientu, Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalis nedraudžia ir advokatė šia išimtimi pasinaudojo, pareikšdama reikalavimą buvusiam klientui atskiroje civilinėje byloje. Ieškovės reikalavimas priteisti iš buvusio kliento skolą už suteiktas teisines paslaugas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad advokatės teisė į atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas paneigta.
41. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 9 dalis, apeliuodama į tai, kad advokatė neturi skatinti kliento sudaryti susitarimą jam nepalankiomis sąlygomis ir iki pat sprendimo įsiteisėjimo siekė įtikinti klientą, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam nenaudinga. Ieškovė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino atsakovės argumentų prieštaringumo dėl ieškovės (advokatės) veikimo prieš buvusio kliento interesus.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aptartus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Advokatų garbės teismas sprendimu advokatei drausminė atsakomybė už Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą nebuvo taikoma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 14 punkte pateikė nuorodą į minėtą Advokatų etikos kodekso nuostatą, atsakydamas į ieškovės argumentus, kad esant nenutrūkusiems atstovavimo santykiams advokatė klientui nebūtų patarusi sudaryti tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Teismas nekonstatavo, kad ieškovė pažeidė Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 dalį, įpareigojančią advokatą skatinti taikų ginčų sprendimą. Taigi, ieškovės argumentai dėl Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 dalies netinkamo aiškinimo yra teisiškai nepagrįsti.
43. Apeliantės teiginiai, kad dalyvaudama santuokos nutraukimo byloje ji neveikė prieš buvusį klientą, bet bandė jį įtikinti, jog sudaryta ir teismo prašoma patvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam nenaudinga, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasibaigus atstovavimo su klientu santykiams, baigiasi ir advokato teisės bei pareigos teikti buvusiam klientui teisinio pobūdžio patarimus. Santuokos nutraukimo byloje advokatės, kaip suinteresuoto asmens, pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai yra susiję išmintinai su advokatės interesais. Aplinkybė, kad advokatės ir jos kliento atstovavimo santykiai nutrūko, o buvęs klientas nesutiko sumokėti apskaičiuotų teisinių paslaugų kainos, nepaneigia advokatės pareigos laikytis lojalumo klientui principo, elgtis sąžiningai ir etiškai (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atitinkamai, nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino atsakovės argumentų prieštaringumo dėl ieškovės (advokatės) veikimo prieš buvusio kliento interesus. Advokatės pozicija tiek paaiškinime Advokatų garbės teismui, tiek procesiniuose dokumentuose teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo dvejopa. Viena vertus, advokatė įrodinėjo, kad prieštaravo sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimui, nes buvusiam klientui neatiteko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos bendrijai išieškojimas. Kita vertus, advokatė teigė, kad prieštaraudama dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimui neveikė prieš buvusį klientą, nes sutartis jam buvo nepalanki. Aptartų ieškovės argumentų vertinimas, sprendžiant dėl advokatės drausminės atsakomybės, nelaikytinas prieštaravimais, kuriuos, ieškovės nuomone, turėjo pašalinti pirmosios instancijos teismas.
44. Ieškovė taip pat teigia, kad nei Advokatų garbės teismas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė konfidencialumo pažeidimo, grėsmė jį pažeisti tėra prielaidos, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Ieškovės nuomone, jai drausminė nuobauda skirta už tai, ką ji galimai galėjo padaryti pasinaudodama įstatymine teise, bet ne už konkretaus nusižengimo padarymą.
45. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas aptartus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad sprendžiant advokatės drausminės atsakomybės klausimą grėsmė atskleisti kliento konfidencialią informaciją buvo vertinama ne kaip savarankiškas pažeidimas, o kaip viena iš būtinųjų Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 punkte nustatytų sąlygų, kuriai esant advokatui leidžiama veikti prieš savo buvusį klientą. Taigi, šiuo atveju pakankama nustatyti grėsmę ir nėra būtina konstatuoti konfidencialios informacijos pažeidimo faktą. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra abejonių, kad advokatei įstojus į buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą, kurioje ji prieš tai atstovavo jo interesams ir dėl to žinojo visą informaciją apie kliento finansinę padėtį, gautas pinigines lėšas, atlikus mokėjimo pavedimus, jų paskirtį, o kliento teigimu ir kitą patikėtą informaciją, kurią advokatė sužinojo teikdama teisines paslaugas, kilo grėsmė atskleisti konfidencialią kliento informaciją. Be to, buvęs klientas nėra išreiškęs sutikimo dėl advokatės dalyvavimo santuokos nutraukimo byloje, veikiant priešingai jo interesams. Taigi, nėra tenkinama nė viena Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 punkte nustatytų sąlygų.
46. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlyginimas pagal sudarytą sutartį dėl nuostolių atlyginimo gautas neetiškai, teigia, jog sąžiningai naudojosi jai įstatymo suteiktomis teisėmis ginti teisėtus interesus. Pareiškusi reikalavimą atskiroje byloje advokatė turėjo lūkestį, kad santuokos nutraukimo byla bus sustabdyta, todėl pagrįstai svarstė teismo sprendimo apskundimą. Be to, advokatė nebuvo derybų iniciatorė, į ją kreipėsi naujasis sutuoktinių atstovas, klientas apie derybas žinojo ir tam pritarė.
47. Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos. Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą (Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 5 dalis). Advokatas visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai (Advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovės paaiškinimus (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 42 sek.–30 min. 30 sek.), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad advokatė (atstovaudama bendrijai), sudarydama 2020 m. liepos 1 d. sutartį dėl nuostolių atlyginimo su (duomenys neskelbtini) (buvusio kliento sutuoktine) ir šios sutarties pagrindu gaudama bylinėjimosi išlaidas, manipuliavo apskundimo teise, t. y. panaudojo teisę ne pagal jos paskirtį. Nustatyta, kad advokatė, įstodama į buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą, kurioje prieš tai atstovavo klientui, pažeidė lojalumo klientui principą. Advokatė santuokos nutraukimo byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki pat 2020 m. gegužės 19 d. pranešimo apie sutarties su klientu nutraukimą, nors civilinė byla iškelta 2019 m. spalio 17 d. Byla užbaigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu patvirtinus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Advokatė neslėpė, kad su minėtu sprendimu nesutiko ir ketino jį skųsti dėl to, kad turto padalijimas tarp sutuoktinių neatitiko bendrijos interesų, tačiau šio ketinimo atsisakė pavykus sudaryti sutartį dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su buvusio kliento sutuoktine.
49. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, pasinaudodama situacija, jog sutuoktiniai siekia kuo greičiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimus bendru sutarimu, advokatė su toje pačioje byloje atstovauto kliento procesine priešininke sudarė sutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tam, kad advokatė (atstovaudama bendrijai) neskųstų sprendimo dėl santuokos nutraukimo, nors išlaidas pagrindžiantys duomenys teismui nebuvo pateikti. (duomenys neskelbtini) su advokate sudarytą sutartį įvykdė, teisinių paslaugų išlaidas, kurių atlyginimo klausimas nebuvo kilęs ir spręstas santuokos nutraukimo byloje, sumokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti advokatės veiksmai neatitinka Advokatų etikos kodekso įtvirtintų veiklos teisėtumo ir sąžiningumo reikalavimų. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji nebuvo derybų iniciatorė, teisinio vertinimo nekeičia.
50. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs ir neištyręs teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tai, kad ieškovės netenkina teismo argumentai, neteikia pagrindo išvadai, jog byla išnagrinėta neteisingai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, tinkamai taikė ir aiškino Advokatų etikos kodekse įtvirtintus lojalumo klientui, sąžiningumo ir teisėtumo principus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
54. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
55. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-799) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis: 2024 m. sausio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. BV 1-4/24 ir 2024 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiamas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.