Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu R. A. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeidimą ir nutarė skirti jai 3000 litų baudą, tačiau, nustatęs pagrindą ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, nusprendė skirti R. A. švelnesnę, nei numatyta ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcijoje minimali bauda – 600 Lt baudą. Nutarimą priėmęs pareigūnas, atsižvelgdamas į ATPK 30¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus, savo sprendimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo R. A. pateikė sankcionuoti apylinkės teismo teisėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis procesas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo panaikinimo nutraukiamas.

Iš R. A. apeliacinio skundo matyti, kad apeliacijos objektas – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta sankcionuoti Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. spalio 27 d. nutarimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą skirti 600 litų baudą.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose teisę skirti nuobaudas turi valstybinės institucijos, nuspręsti dėl sankcijoje numatytos nuobaudos sušvelninimo gali apylinkės teismas, išnagrinėjęs institucijos nurodytus motyvus, dėl kurių, institucijos manymu, nuobauda galėtų būti švelninama. Apylinkės teismas turi nuspręsti, ar nurodomi motyvai yra pakankamai reikšmingi, kad jais remiantis sankcijoje numatyta nuobauda galėtų būti švelninama. Jei apylinkės teismas nustato, kad pagrindo švelninti nuobaudą nėra, jis turi teisę ir pareigą atsisakyti sankcionuoti švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos skyrimą. Apylinkės teismui nesankcionavus nuobaudos švelninimo, laikoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra paskirta kita institucijos nutarime nurodyta nuobauda, kuri neišeina iš už sankcijos ribų. Apylinkės teismui atsisakius sankcionuoti nuobaudos švelninimą, gali būti skundžiamas institucijos priimtas nutarimas. Apylinkės teismo atsisakymas sankcionuoti nuobaudos švelninimą atskirai nėra skundžiamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su skundu dėl institucijos priimto nutarimo ir jame gali nurodyti įvairius argumentus, taip pat ir tokius, kurie pagrįstų švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudos paskyrimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N4-1233/2006).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo nutraukti.

Apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.