- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-738-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10403-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 30 353 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą – apie jų taikymą nepranešant atsakovui. Nurodė, kad atsakovas geruoju nepadengia skolos ieškovui, atsakovo turtinė padėtis ieškovui nėra žinoma, o reikalaujama priteisti suma yra didelė fiziniam asmeniui, todėl, ieškovo manymu, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir skola ieškovui liktų nepadengta.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Ieškovo D. S. naudai areštavo atsakovo A. K. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 30 353 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovo A. K. turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 30 353 Lt sumos, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį.
Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinio reikalavimo suma laikė didele. Kadangi atsakovas vengia vykdyti savo prievoles, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, sprendė, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas atsakovo kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai - piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuosavybės teise priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, esančioms bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Nurodo, kad su ieškovu buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o paslaugų teikimo sutartis. Ir su ieškovu buvo vedamos derybos dėl pilno atsiskaitymo pagal paslaugų sutartį. Turtinių teisių ir piniginių lėšų suvaržymas tik pailgins paslaugų sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, nes, norint greičiau atsiskaityti su ieškovu D. S., atsakovas A. K. kreipėsi į kelis bankus ir kredito įstaigas dėl vartojamosios paskolos suteikimo. Turto, piniginių lėšų areštai sudarys atsakovo, kaip nepatikimo kliento, įvaizdį ir tokiam klientui bankas ar kredito įstaiga tikrai nesuteiks paskolos, kuri būtų skirta greičiau atsiskaityti su ieškovu. Be to atsakovas nurodo, kad į banko sąskaitą patenka darbo užmokestis, kuris skirtas dviejų mažamečių vaikų šeimos poreikiams tenkinti ir bankų sąskaitų areštas labai apsunkintų būtinųjų poreikių tenkinimą (mokesčių už komunalines paslaugas, maisto produktų, higienos priemonių įsigijimą ir pan.). Šeimos finansinė padėtis šiuo metu ir taip yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstina, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.
Ieškovas pareiškė 30 353 Lt dydžio piniginį reikalavimą. Tokio dydžio reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia reikalavimų suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas prie atskirojo skundo nepateikė jokių įrodymų (duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, taip pat duomenų, kad kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, siekdamas užtikrinti ieškovo pareikšto piniginio reikalavimo įvykdymą, taikė areštą atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei lėšoms (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija atsakovo pareikštų reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Teismas nutartyje nusprendė dėl areštuoto turto saugojimo, valdymo ir naudojimo tvarkos (CPK 145 str. 4 d.). Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui (CPK 148 str. 4 d.). Teismui neturint duomenų apie atsakovo areštuojamą turtą nutarties vykdymas pagrįstai buvo pavestas kreditoriaus pasirinktam antstoliui.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Atsakovui išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstu jo prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar lėšomis susijusius veiksmus, taip pat jis gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininką yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d.).
Dėl atsakovo A. K. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.