- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-957-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- N. L.
- Kategorijos
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų: Tatjanos Žukauskienės, Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. ir suinteresuoto asmens N. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti sutartį, 1994-09-05 sudarytą tarp M. P. ir pareiškėjo, kaip asmeninį testamentą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad minėto sandorio aiškinimui taikytinos CK 6.193 str. taisyklės. Kadangi nuo 2006-12-22 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1146/06, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo V. Z. ieškinys N. L. ir trečiajam asmeniui Vilniaus m. 3 notarų biurui dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą nuginčijimo, įsiteisėjimo nepraėjo daugiau kaip vieneri metai, pareiškėjas nurodė, kad nepraleido vienerių metų termino kreiptis dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko (b.l. 54-56). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas praleido LR CK 5.31 str. 4 d. numatytą terminą kreiptis dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Sandoris negali būti pripažintas asmeninu testamentu, nes surašytas ne ranka, o atspausdintas mechanine mašinėle. Sutarties turinys skamba kaip paties pareiškėjo įsipareigojimai, o ne kaip testatorės reiškiama valia. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyta faktinė aplinkybė, turinti prejudicinę galią, jog pareiškėjas pateiktų sutarčių pagrindu siekė apriboti nepilnametės globotinės N. L. galimybę paveldėti. Teismai pripažino, jog N. L. paveldėjo teisėtai ir nėra jokių abejonių, kad ji yra M. P. įpėdinė. Jei testatorė būtų norėjusi, jog N. L. atliktų konkrečius veiksmus, arba norėtų pakeisti galiojantį 1994-08-08 testamentą, ji tokią valią būtų išreiškusi notariškai patvirtintame testamente.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-20 nutartimi nutarta pareiškėjo V. Z. prašymą atmesti.
Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas, nes priežastys nurodytos prašyme nepripažintinos svarbiomis, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis, turėjo galimybę pasirūpinti atstovavimu teisme. Be to nurodė, jog prašymai dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjami supaprastinta, CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, pareiškėjo dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Nurodė, pareiškėjas nepriėmė palikimo, atsiradusio po M. P. mirties (CK 5.50 str.), nenuginčijo N. L. teisės paveldėti jai paliktą pagal testamentą palikimą – butą, esantį Paupio g. 18-3, Vilniuje, todėl pareiškėjo prašymas patvirtinti asmeninį testamentą nesukelia jam teisinių pasekmių.
Pagal LR CK 5.31 str. pareiškėjas dėl asmeninio testamento patvirtinimo turėjo teisę kreiptis į teismą ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties. Kadangi M. P. mirė 2005-09-26, pareiškėjas savo teisę turėjo realizuoti iki 2006-09-27. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi 2007-07-12 (b.l. 1). Civilinėje byloje Nr.2-651-608/06 ieškovas ginčijo N. L. teisę paveldėti palikimą. Pareiškėjui nebuvo suvaržyta galimybė kreiptis su prašymu dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismas nurodo, jog ieškovas praleido įstatymų nustatytą terminą kreipti į teismą, kuris nebuvo niekaip sustabdytas, ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys (civilinės bylos Nr. 2-651-608/06 nagrinėjimas) nelaikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog ginčo sandoriui taikomos 1964 m. civilinio kodekso normos, nes sutartys sudarytos dar iki įsigaliojant 2001-07-01 civiliniam kodeksui. 1964 m. civilinio kodekso redakcijos 581 str. reglamentavo testamento sudarymo formą, kur nustatyta, kad raštu sudarytas testamentas turi būti patvirtintas notariškai testatoriaus akivaizdoje. Ši įstatymo norma dėl testamento formos buvo imperatyvi ir šios formos nesilaikymas sandoriui turėjo atitinkamas teisines pasekmes (CK 58 str. 3 d.). Pareiškėjo pateiktas sandoris nėra patvirtintas notariškai, todėl dėl formos 1994-09-05 sandoris negali būti pripažintas asmeniniu testamentu. Teismas nurodė, jog ginčo sandoris taip pat neatitinka ir dabar galiojančio CK 5.30 str. 1 d. formos reikalavimų, nes jis nėra testatoriaus ranka surašytas, o atspausdintas mechanine rašymo mašinėle. Pažymėjo, kad prijungtoje byloje esanti kita tos pačios datos sutartis (b.l. 24), kurioje pareiškėjas išdėstė savo įsipareigojimus, yra analogiškos formos ir rašymo būdo, todėl laikytina, kad ginčo sandoris nebuvo ir pačios testatorės M. P. atspausdintas.
Teismas nurodė, jog testamentu testatorius išreiškia savo valią dėl paliekamo turto įpėdinio savo nuožiūra. Iš 1994-09-05 sandorio turinio matyti, kad M. P. norėjo, kad butą paveldėtų pareiškėjas, tačiau testamentu turtą paliko N. L. pareiškėjo prašymu. Taigi, testatorė sandoryje nenurodė V. Z. paliekamo turto įpėdiniu. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr.2-651-608/06 V. Z. nenuginčijo N. L. teisės paveldėti, neįrodė, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo testatorę, 1994-08-25 testamentas (prijungtos c.b. b.l.5) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, atšauktas ar pakeistas. Iš to seka, kad 1994-09-05 sandoris nei pagal formą, nei pagal turinį negali būti patvirtintas kaip asmeninis testamentas.
Suinteresuotas asmuo N. L. prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas – 600 Lt advokato pagalbai apmokėti, teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, jog šis prašymas atmestinas, nes pagal LR CPK 98 str. išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Suinteresuotas asmuo pateikė pinigų priėmimo kvitą, tačiau iš šio kvito neaišku už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas ir kokiu pagrindu buvo apmokėta, ar šios paslaugos yra susijusios su nagrinėjama byla, teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, todėl nėra aiški pinigus priėmusio advokato padėjėjo įgaliojimų apimtis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas norėjo byloje dalyvauti asmeniškai, kadangi manė, kad tik jam yra žinomos aplinkybės dėl asmeninio testamento surašymo ir tik jo paaiškinimai būtų visapusiškai atskleidę bylos aplinkybes.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą prijunti prie bylos papildomus įrodymus, nes tai neleido ištirti bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl prašė šią nutarties dalį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas - 600 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. nėra nustatyta, kokie būtent įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas turi būti pateikti. Teismas nenurodė kokiais motyvais remiasi atmesdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d., kur nurodyta, jog visi teismo sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas yra oficialus rašytinis įrodymas, o teismas jo tinkamai neįvertino. Kvito surašymo data sutampa su atsiliepimo surašymo data, ant jo yra nurodyti serija ir numeris, todėl teismas pažeidė LR CPK 185 str. 1d. nuostatas, kur nurodyta, jog teismas vertina byloje esančius įrodymus vadovaujantis įstatymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. Z. skundą. Atsiliepime nurodoma, jog prašymai dėl asmeninio testamento nagrinėjami supaprastinto rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas turėjo ruoštis bylai taip, jog tarsi byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir nurodyti visas jam žinomas bylos aplinkybes kartu su pareiškimu. Pasirinkti proceso tvarką – rašytinį ar žodinį procesą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl jei teismas būtų pasirinkęs įprastą rašytinį procesą, pareiškėjui nebūtų jokio pagrindo teikti skundą, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Bylai išnagrinėti visiškai pakako duomenų ir tariamai papildomų paaiškinimų pateikimas nebūtų lėmęs kitokio bylos išsprendimo. Kartu su šiuo motyvu pakartojama suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjo reikalavimo, išsakyta suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
N. L. atskirasis skundas tenkintinas. V. Z. skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Byloje nustatyta, jog M. P. 1994-08-25 sudarė testamentą N. L. naudai, testamentas be jokių išlygų, patvirtintas notariškai (b.l.23). M. P. mirė 2005-09-26 (b.l.22). Pareiškėjas buvo pareiškęs ieškinį N. L. ir trečiajam asmeniui Vilniaus m. 3 notarų biurui dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą nuginčijimo. Ieškinys buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2006-12-22. Pareiškėjas V. Z. 2007-07-12 kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 1994-09-05 sutartį, sudarytą tarp M. P. ir pareiškėjo, kaip asmeninį testamentą. 1994-09-05 sutartis spausdinta, notariškai nepatvirtinta.
Apelianto V. Z. argumentai, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas norėjo byloje dalyvauti asmeniškai, kadangi manė, kad tik jam yra žinomos aplinkybės dėl asmeninio testamento surašymo ir tik jo paaiškinimai būtų visapusiškai atskleidę bylos aplinkybes bei, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą prijunti prie bylos papildomus įrodymus, nes tai neleido ištirti bylos aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog prašymai dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius), išskyrus tuos atvejus, kai teismas pats nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjas paprastai gali tikėtis rašytinio proceso ir kartu su pareiškimu turi pateikti visus jo turimus bei pranešti apie žinomus įrodymus. (LR CPK 581 str.). Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visas faktines aplinkybes būtina nurodyti dar prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjas savo prašyme atidėti teismo posėdį vėlesnei datai, rėmėsi aplinkybe, jog negali dalyvauti posėdyje dėl darbo pobūdžio (b.l.61), tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, atskirąjame skunde nurodė jau naujas aplinkybes, dėl kurių reikėjo atidėti bylos nagrinėjimą, t.y. kad tik jo paaiškinimai būtų visapusiškai atskleidę bylos aplinkybes, nors pareiškėjo paaiškinimai turėjo būti išdėstyti jo pareiškime. Pažymėtina taip pat ir tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ne tik su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bet ir su prašymu prijungti naujus įrodymus prie bylos (b.l.63), nepasinaudojo galimybe pateikti įrodymus teismo posėdžio metu per atstovą. Be to, teismas motyvuotai ir pagrįstai pasisakė ir dėl bylos esmės, t.y. dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti 1994-09-05 sutartį, sudarytą tarp jo ir M. P. kaip asmeninį testamentą galimybės.
A. N. L. teiginys, kad teismo nutarties dalis, kuria atmestas jos prašymas priteisti 600 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmos instancijos teisme, yra neteisėta, yra pagrįstas.
LR CPK 443 str. 6 d. yra aptarta, kad, kai byloje nagrinėjamojoje ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, teismas gali priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kurio pareiškimas yra atmestas. Šioje byloje pareiškėjo V. Z. ir apeliantės N. L. interesai yra akivaizdžiai priešingi. Patenkinus V. Z. prašymą N. L. prarastų paveldėjimo pagal N. P. testamentą teisę. Teismui atmetus pareiškėjo prašymą, jis turi atlyginti N. L. turėtas 600 Lt dydžio išlaidas advokatui M. R. sumokėti už 2007-07-26 atsiliepimo į prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo surašymą. Išlaidų buvimą patvirtina 2007-07-26 pinigų priėmimo kvitas (b.l. 64). Atmetus V. Z. atskirąjį skundą pastarasis turi atlyginti N. L. ir papildomai turėtas išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Šių išlaidų buvimą patvirtina 2007-07-24 atstovavimo sutartis ir 2007-10-08 pinigų priėmimo kvitas (b.l. 93-94). Tačiau, kadangi byla nėra sudėtinga, priteistinų išlaidų dydis už paslaugas apeliaciniame procese mažintinas iki 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-20 nutartį dalyje dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo N. L. pakeisti. Priteisti N. L. (duomenys neskelbtini) iš V. Z. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimo išlaidų.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti N. L. iš V. Z. 300 Lt turėtų bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.