Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Reikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-534-400/2011 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo pagrįstumo, darbų perdavimo – priėmimo akto ir pažymos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija, sutikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 7-15), prašė: nutraukti su atsakovu AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009-05-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-486 dėl rangovo (atsakovo) kaltės; pripažinti negaliojančia atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėnesį, F-3 (2009-05-15 rangos sutartis Nr. 22-6.38-485, 2009-09-16 papildomas susitarimas Nr. 22-6.38-901); pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6-A, F-2, ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn. (2009-05-15 rangos sutartis Nr. 22-6.38-485, 2009-09-16 papildomas susitarimas Nr. 22-6.38-901); pripažinti atsakovo vienašališką atsisakymą nuo 2009-05-15 rangos sutarties Nr. 22-6.38-485 ir jos nutraukimą neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2009-05-15 sudaryta statybos rangos sutartis dėl lopšelio – darželio „Kastytis“ rekonstravimo. Pagal sutartį, atsakovas darbus turėjo atlikti per 18 mėnesių. Sutarties metu atsakovas, nebaigęs darbų, nepridavęs objekto, 2010-10-28 pateikė pranešimą, kad atsisako rangos sutarties ir vienašališkai ją nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nefinansuoja papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, pateikė vienašališkai pasirašytus pažymą Nr. 6A ir aktą 6A, kurie anksčiau nebuvo pateikti. Nurodė, kad negalima keisti rangos sutarties, jos kainos, nes ji konkreti, fiksuota. Su atsakovu buvo sutarta, kad darbų priėmimas ir apmokėjimas (aktavimas) bus atliekamas procentiškai, kaip santykis tarp faktiškai atliktų ir visų atliktinų darbų. Neaišku, kodėl atsakovas surašė Nr. 6A aktą ir pažymą, nes ten darbų procentiškumą skaičiuoja kaip faktiškai atliktų darbų ir apytikrio darbų kiekio, numatyto projektavimo užduoties sąlygose, santykį. Atsakovo pasiūlymas buvo pateiktas pagal konkursinę medžiagą, statinio projektavimo užduotį, bet reikalingų atliktų darbų kiekiai ten nurodyti tik apytikriai, tik jais vadovautis negalima, jais negalėjo vadovautis ir laimėtojas, jis turėjo objektą apžiūrėti, pats įvertinti, prisiimti sau riziką. Atsakovas, įvertinęs darbų kiekius, pats pasiūlė darbų kainą, už kurią atliks darbus, todėl jis turi prisiimti ir riziką. Rekonstrukcija didžiąja dalimi finansuota iš Europos Sąjungos lėšų. Aktavimas vyko procentais, pagal juos ir pažymas buvo apmokama. Projekto vadovas, kuris pasirašė aktus, matė atliktus darbus, jų kiekius ir pasirašė aktą, tai reiškia, kad atliktų darbų kiekis atitinka tikrovei. Objektas nepabaigtas, ieškovas turi organizuoti viešą pirkimą, kad jį užbaigti. 2009-01-18 Verslo paramos agentūrai raštu sprendė finansavimo klausimus pagal sutartį tarp agentūros ir ieškovo. Po šio rašto buvo pakeistos faktinės atliktų darbų apimtys, bet papildomo finansavimo neprašyta ir nebuvo gauta. Atsakovas parengė techninę dokumentaciją, todėl rangovui ir tenka visa rizika.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos su AB „Panevėžio statybos trestas“ 2009-05-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-485 su vėlesniais pakeitimais nutraukė dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ kaltės; pripažino negaliojančiais AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašytus 2009-11-30 pažymą Nr. 6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėnesį, F-3, ir 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6-A, F-2, ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn.; pripažino neteisėtais AB „Panevėžio statybos trestas“ vienašališką atsisakymą nuo 2009-05-15 rangos sutarties Nr. 22-6.38-485 su vėlesniais pakeitimais ir jos vienašališką nutraukimą.

Nustatė, kad šalys 2009-05-15 konkurso tvarka sudaryta rangos sutartimi Nr. 22-6.38-485 susitarė dėl statinio rekonstrukcijos atlikimo. Vadovaudamasis CK 6.706 str., Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str., pripažino, kad sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas, konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus bei, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nurodė, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pripažino, kad šiuo atveju nebuvo gautas nei minėtos tarnybos sutikimas, nei nustatytas teisinis pagrindas sutarties pakeitimui. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog užsakovas būtų pakeitęs projektavimo sąlygas ir tai būtų sąlygoję nenumatytų sutartyje darbų atlikimo atsiradimą. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju nebuvo nė vienos CK numatytos sąlygos sutarčiai vienašališkai iš rangovo pusės nutraukti, kadangi nenustatė, jog ieškovas būtų nevykdęs sutarties. Ieškovas priėmė atliktus darbus, už juos apmokėjo, nereikalavo iš atsakovo atlikti tokius darbus pagal jų įvardijimą, kurie nebūtų buvę aptarti rangos sutartyje (priede). Darbų stabdymo galimybė numatyta tik tada kai būtina atlikti objektyviai nenumatytus darbus ir tam nepakanka rangovo vien manymo, jog tokius darbus jis turi atlikti. Apie tai turi būti informuojamas užsakovas (CK 6.684 str.). Teismas pripažino, kad vykdant sutartį nenumatytų joje pagal įvardijimą darbų neatsirado. Projektavimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovo nurodyti apytiksliai, rangovas savo pasiūlyme darbų kiekio irgi nekonkretizavo. Nurodė, kad atsakovui aplinkybė apie didesnius atliktinus darbų kiekius, nei yra nurodyti, tapo žinoma parengus techninį projektą bei tiksliai paskaičiavus darbų kiekius, t. y. birželio viduryje, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti tokią sutartį ir darbų nepradėti, o netgi ir juos pradėjus, vykdymą nutraukti ir sutarties atsisakyti (CK 6.653 str.). Pripažino, kad atsakovui, kaip stambiai statybinei organizacijai, neturėjo būti techninių sunkumų prieš teikiant pasiūlymą pirkimui, atlikus atitinkamus apmatavimus, pasitikslinti atliktinų darbų kiekius. Sutarties vykdymo eigoje atsakovas atliktų darbų kiekius skaičiavo, darbus užsakovui priduodavo ir jų vertę paskaičiuodavo pagal ieškovo taikomą skaičiuotę, t. y. kaip faktiškai atliktų bei techniniame darbo projekte paskaičiuotą atliktinų darbų santykį (aktai ir pažymos Nr. 1-6), kas rodo, kad atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis jis vykdo sutartį ir jų laikėsi. Tik maždaug po metų nuo akto Nr. 6 dvišalio pasirašymo, atsakovas pateikė aktą ir pažymą Nr. 6A, kurioje atliktų darbų santykį veda iš projektavimo sąlygose nurodytų apytikrių kiekių ir faktiškai atliktų darbų santykio, bet jo projekto ieškovui net neteikė. Kadangi, vadovaujantis CK 6.684 str., rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, o techninio projekto parengimas buvo sutartinė atsakovo pareiga, pripažino klaidingais atsakovo teiginius, kad tai nenumatyti darbai. Teismas nurodė, kad kopėčių įrengimo reikalingumas numatytas privalomuose norminiuose aktuose – Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai XIV sk. normos, galiojusios pastato rekonstrukcijos metu, todėl atsakovas negali teigti, jog apie tai jam buvo nežinoma. Reikalavimai energetikos (šildymo ir vėdinimo) sistemos rekonstravimui buvo numatyti jau projektavimo sąlygose, statybos normatyviniame dokumente – reglamente, todėl teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jis nežinojo, kokius darbus reiks atlikti bei jų vertę paskaičiuoti. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog sistemos turi tenkinti STR 2.09.02:2005 ”šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas” nustatytas šioms sistemoms jų įrengimo ir reikalavimų sąlygas. Reglamento reikalavimai taikomi tik rekonstruojamoms patalpoms, todėl esant įstatyminiam reguliavimui papildomų sąlygų pateikimas iš užsakovo pusės nebuvo būtinas. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas savo pasiūlymuose pateikė sistemos rekonstravimo kainą, net nurodė subrangovą, todėl pripažinto, kad atsakovas vertino, skaičiavo atliktinus darbus bei to kaštus, t. y. suvokė darbų sudėtį. Kadangi darbų kaina nustatyta konkrečiai, laikė, kad ji vienašališkai negalėjo būti pakeista, o atsisakymas vykdyti sutartį dėl šios priežasties, ją galiausia nutraukiant, negali būti pripažįstamas pagrįstu sutarties nutraukimu dėl esminio pažeidimo. Taip pat ir vienašališkai surašytame akte atsakovas nurodė nevisiškai atlikęs atitvarų, stogo remonto ir šiltinimo darbus. Projekto užduotis (projektiniai siūlymai) ieškovo nebuvo tikslinta. Teismas vadovavosi CK 6.652, 6.658, 6.217 str. ir sprendė, kad atsakovui laiku neįvykdžius sutarties, ją pačiam vienašališkai nutraukus, ieškovas neturi pagrindo manyti, jog sutartis ateityje bus įvykdyta, ir gali pagrįstai reikalauti sutarties nutraukimo teismine tvarka. Kadangi aktas Nr. 6A neatitinka šalių sutarties sąlygų (atliktų darbų santykis skaičiuojamas nuo ieškovo nurodyto apytikrio darbų kiekio, o ne pagal faktinius visų atliktinų darbų ar techninio projekto kiekius), o tuo pačiu ir faktinio kiekio, sutarties sąlygos aiškinamos nepaisant VPĮ nuostatų, aktas prieš jį vienašališkai pasirašant nebuvo derintas su ieškovu, jis, kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai, kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81, 6.694 str.). Teismas laikė, kad pagal savo esmę pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 6A, kaip atkartojanti kai kurias darbų perdavimo – priėmimo akto pozicijas, yra šio akto sudėtinė dalis (priedas), o jos surašymas bei pateikimas ar priešingai, gali sukurti jį pasirašiusiems asmenims teisių ir pareigų, todėl ji, kaip pažeidžianti ieškovo teises, gali būti ginčijama.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šioje byloje teisėja nukopijavo sprendimą iš teisėjo E. Činkos kompiuterio, faktiškai tik pakeisdama darželių pavadinimus, nes sakinių struktūra liko visiškai identiška, tuo pažeidė CPK 19 str. Kadangi sprendimą faktiškai surašė teisėjas E. Činka, todėl buvo pažeistas CPK 329 str. 2 d. 3 p., kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, jog teismas neteisingai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, klaidingai sprendė, jog atsakovui nebuvo pavesta atlikti papildomų darbų. O būtent: teismas konstatuoja, kad rangovas darbus turėjo atlikti pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą, bet daro klaidingą išvadą, kad rangovas privalėjo atlikti visus rangos darbus (darbų apimtis), kurie atsirado vėliau, t. y. jau atlikus techninį projektą ir paaiškėjus žymiai didesniems darbų kiekiams. Atsakovas, pildydamas ieškovo pateiktus viešojo pirkimo dokumentus, t. y. priedą Nr. 1, pasiūlė kainą pagal nurodytus kiekius statinio projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose bei sutartimi įsipareigojo atlikti tik tuos darbų kiekius, kurie buvo nurodyti dokumentuose. Mano, kad ieškovas pažeidė VPĮ 24 str. 7 d. savo pirkimo dokumentuose tinkamai nenurodęs pirkimo objekto ir jo apimties. Darbų kiekiams pasikeitus projektavimo stadijoje, papildomų darbų vykdymą ir finansavimą privalėjo išspręsti ieškovas, t. y. arba sudaryti su atsakovu papildomą susitarimą, arba samdyti kitą rangovą, kaip tai numato sutarties 3 str. 4.1, 4.4 p. Kadangi ieškovas pats reikalavo atlikti papildomus darbus, todėl jis privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl darbų sustabdymo, o išaiškėjus statinio projektavimo užduoties defektams – atlyginti papildomų darbų atlikimo kaštus (CK 6.684, 6.685, 6.653 str.). Teismas taip pat nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos, nepasisakė dėl to, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu ji padidėjo daugiau nei 15 procentų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutarties kaina negali būti padidinta atsiradus papildomiems darbams, kadangi ieškovas galėjo panaudoti rezervą dėl papildomų darbų, numatytą konkurso dokumentacijoje, rangos sutartyje, galėjo padidinti sutarties kainą iki finansavimo sutartyje nustatytos kainos. Ieškovas po sutarties pasirašymo pateikė patikslintą statinio projektavimo užduotį bei projektinius pasiūlymus, jų pagrindu atliktas techninis projektas, kurį ieškovas priėmė, 2009-08-13 patvirtino Administracijos direktorius įsakymu Nr. A-824, taip pripažino papildomų darbų atsiradimo faktą – patvirtino naujus darbų kiekius, todėl privalėjo spręsti ir papildomų darbų atlikimo ir finansavimo klausimus. Be to, sutarties 3 str. 4.4 p. šalys susitarė, jog kaina gali keistis išaiškėjus, kad reikalinga atlikti papildomus darbus dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, o tokios aplinkybės atsirado pertvirtinus visus darbų kiekius. Laiko, kad ieškovas nevykdė šių sutarties nuostatų, taip padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko atsakovas negalėjo užbaigti savo įsipareigojimų ir priduoti objekto valstybinei komisijai. Kadangi ieškovas nesutiko didinti darbų kainos, nesprendė papildomo darbų finansavimo klausimo, nebendradarbiavo su atsakovu, taip pažeidė CK 6.691 str. reikalavimus, dėl ko atsakovas buvo priverstas nutraukti sutartį (CK 6.684 str.). Nurodė, kad paskaičiavus kainą pagal tuos kiekius, kurie nurodyti techniniame projekte, būtų aišku, kad tokia kaina neatitiktų sutarties sudarymo metu toje verslo srityje įprastos kainos bei protingumo kriterijų. Teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, netinkamai aiškino teisės normas nurodydamas, kad darbų kaina negali būti keičiama. Kadangi vienas pagrindų pakeisti sutartimi sulygtą kainą yra tai, kad statybos metu būtina atlikti darbus, nenumatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 4 d.), o ieškovas juose ir nenurodė visų darbų kiekio, jiems išaiškėjus turėjo spręsti klausimą dėl finansavimo. Padidėjus darbų kiekiams, padidėjo ne tik kvadratai, bet ir visų darbų apimtys, taip pat ir priešgaisrinių kopėčių, lietaus vandens nutekėjimo sistemos įrengimo kaštai ir pan. Atlikus techninį projektą ir užsakovui norint inicijuoti darbų atlikimą, kurie nėra numatyti techniniame projekte, ieškovas privalo koreguoti projektą bei pateikti projektuotojui statinio projektavimo užduotį vadovaudamasis STR 1.05.06:2010 „statinio projektavimas“ nuostatomis. Ieškovas šio dokumento nepateikė, todėl atsakovas neturėjo galimybės be pakeisto projekto ir be leidimo statybai minėtiems darbams vykdyti ieškovo neteisėtus nurodymus. Ieškovui du kartus buvo perduotas pasirašytinai atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 6 (F-2) bei pažyma Nr. 6 (F-3) už 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau ieškovas, nenurodydamas jokių aplinkybių, juos grąžino nepasirašęs. Todėl atsakovas daliai atliktų darbų, kuriuos ieškovas atsisakė pasirašyti, surašė aktą ir jį vienašališkai pasirašė, padarė akte žymą ir perdavė ieškovui vadovaudamasis CK 6.694 str. 4 d. Ieškovas atliktų darbų perdavimo akte nėra pareiškęs pastabų dėl darbų kokybės, nėra nurodęs konkrečių trūkumų, be to, teismo posėdyje pats pripažino, kad darbų kiekių palyginimo lentelėje nurodytas teisingas atliktų darbų kiekis, todėl neturi teisės remtis trūkumų faktu, o aktai yra teisėti ir galiojantys.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Šiuo atveju nebuvo gautas minėtos tarnybos sutikimas, nenustatytas teisinis pagrindas sutarties pakeitimui. Reikalauti keisti sutarties kainą, jei ji konkrečiai nurodyta sutartyje, draudžia ir CK 6.653 str. 5 d. Nėra pagrindo išvadai, jog užsakovas būtų pakeitęs projektavimo sąlygas ir tai būtų sąlygoję nenumatytų sutartyje darbų atsiradimą. Ieškovas priėmė atliktus darbus, už juos apmokėjo, nereikalavo iš atsakovo atlikti tokius darbus pagal jų įvardijimą, kurie nebūtų aptarti rangos sutartyje (priede). Nors atsakovas aiškina, jog tik parengus techninio darbo projektą paaiškėjo tikri atliktinų darbų kiekiai bei darbai skirtingi nei nurodyta sutartyje, tačiau tai sužinojęs neinicijavo ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pusės, neginčijo ir sutarties. Atsakovui, kaip stambiai statybinei organizacijai, neturėjo būti techninių sunkumų prieš teikiant pasiūlymą pirkimui, atlikus atitinkamus matavimus, pasitikslinti atliktinų darbų kiekius. Sutarties vykdymo eigoje atsakovas atliktų darbų kiekius skaičiavo, darbai buvo priduodami užsakovui ir jų vertę pasiskaičiuodavo pagal savo skaičiuotę, t. y. kaip faktiškai atliktų bei techniniame darbo projekte paskaičiuotą atliktinų darbų santykį. Tai rodo, kad atsakovas žinojo, kokios yra sutarties sąlygomis, kokiomis sąlygomis sutartį vykdo ir jų laikėsi. Iš atsakovo parengto techninio projekto matyti, kad atsakovas kopėčias suprojektavo, taigi jų įrengimą numatė būtinu. Be to, jų įrengimo reikalingumas numatytas ir STR 2.01.04:2004 „gaisrinė sauga“. Reikalavimai šildymo – vėdinimo sistemos rekonstravimui buvo projektavimo sąlygose, todėl atsakovas žinojo, kokius darbus reikia atlikti bei pasiskaičiuoti jų vertę. Atsakovas savo pasiūlymuose pateikė sistemos rekonstravimo kainą, net nurodydamas subrangovą, o tai reiškia, kad darbus jis vertino ir suvokė darbų padėtį. Lietaus vandens nuo stogo nuvedimo įrengimas techniniame projekte atsakovo taip pat numatytas. Šiuo atveju darbų kaina nustatyta konkrečiai, ji vienašališkai negalėjo būti pakeista. Vienašališkai surašytame akte atsakovas nurodė net nepilnai atlikęs atitvarų, stogo remonto ir šiltinimo darbus. Todėl teiginys, jog darbų nutraukimas sąlygotas finansavimo nebuvimu, neteisingas. Ieškovo teigimu, aktas Nr. 6A neatitinka sutarties sąlygų, o tuo pačiu faktinio kiekio. Aktas prieš jį vienašališkai pasirašant nebuvo suderintas su ieškovu, jis, kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai, kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų, teismo teisingai pripažintas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 str.). Teismas teisingai pripažino ir atliktų darbų vertės pažymą Nr. 6A negaliojančia, nes pagal savo esmę ši pažyma, kaip atkartojanti kai kurias darbų perdavimo – priėmimo akto pozicijas, laikytina šio akto sudėtine dalimi. Joje nurodomos atliktų darbų vertės, mokėtinos sumos vadovaujantis šalių skaičiavimo būdais.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkinti.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2009-02-18 viešai paskelbė supaprastintą konkursą dėl “Objekto “Panevėžio lopšelio darželio ”Kastytis” pastato ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimas” projektavimo ir inžinierinės paslaugos bei rekonstravimo darbų atlikimo pirkimo (t. 1, b. l. 33-96). Konkursas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimo įstatymą bei jį lydinčių aktų reikalavimus, rekonstravimas turėjo būti ir buvo finansuotas iš Europos Sąjungos ir vietos savivaldybės lėšų. Atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“, kaip pirkėjas, dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje, jo pasiūlymas pripažintas geriausiu. 2009-05-15 su atsakovu sudaryta rangos sutartis Nr. 22-6.38-485.

Kaip matyti iš šalių sudarytos rangos sutarties, rangovas projektavimo ir inžinerines paslaugas, rekonstravimo darbus, detalizuotus sutarties priede Nr. 1, atliks pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą (sutarties 2 str. 1 p.) (t. 1, b. l. 33-38). Todėl, remiantis CK 6.681 str. 1 d., sutartimi atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo pagal užsakovo užduotį atlikti atitinkamus statybos darbus, o remiantis CK 6.700 str., reglamentuojančiu projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, įsipareigojo atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninį sprendimą ir perduoti jį užsakovui. Tam, jog projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 str. įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. STR 1.05.06:2005 8.5 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su statytojo reikalavimais (statytojo technine specifikacija). Tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.

Šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 išvardyti atliktini darbai ir jų vertė pinigine išraiška, tačiau darbų apimtys kiekine išraiška raštu sutartyje ir jos priede nenurodytos. Projektavimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovo nurodyti apytiksliai, rangovas savo pasiūlyme darbų kiekio taip pat nekonkretizavo. Pradinėje statinio projektavimo užduotyje, patvirtintoje administracijos direktoriaus 2009-01-19 įsakymu, nurodyta, jog lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila yra apie 1100 kv. m., langų keitimas apie 447 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas apie 27 kv. m., stogo apšiltinimas ir danga apie 970 kv. m., šildymo – vėdinimo sistema bei ekonomiškumo reikalavimas (t. 1, b. l. 94-95). Atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė VPĮ 24 str. 7 d. savo pirkimo dokumentuose tinkamai nenurodęs pirkimo objekto ir jo apimties. Pirkimo sutartyje turi būti nurodytos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, tačiau nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti tikslius jų kiekius (VPĮ 18 str. 6 d. 2 p.). Sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti projektavimo ir inžinierines paslaugas bei rekonstravimo darbus, kurie detalizuoti šalių sudarytos ir pasirašytos sutarties priede. Konkurso metu atsakovui taip pat turėjo būti aišku, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik atlikus rekonstrukcijos projektavimą, kadangi konkursu buvo perkamos ir projektavimo paslaugos. Todėl atsakovas, kaip savo srities profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą ir sudarydamas sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti objektą, įvertinti būsimų darbų kiekius, sąnaudas ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. Atsakovui turėjo būti žinoma darbų apimtis ir mastas, jis turėjo galimybę įvertinti savo galimybes dalyvauti konkurse ir, jį laimėjus, atlikti darbus už paties pasiūlytą kainą. Ieškovas, kartu įsigydamas ir projektavimo paslaugas, nurodęs objektą bei jam būtinus atlikti darbus, neprivalėjo nurodyti net apytikslių darbų kiekių, kadangi jų kiekiai paaiškėja tik po projektavimo atlikimo bei techninio darbo projektų parengimo. Ši aplinkybė atsakovui, kaip profesionaliam statytojui, verslininkui, turėjo būti žinoma. Konkursas buvo paskelbtas objekto rekonstrukcijai, atliekant konkrečius darbus, bet ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams. Todėl pripažintina, kad atsakovui buvo žinoma darbų užduotis. Šiuo atveju rangovui priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, jam tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika net tuo atveju, jei paaiškėtų, kad užduotis yra netinkama (CK 6.702 str. 1 d. 1 p., CK 6.703 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė atsakovui techninę užduotį projektavimui, atsakovas 2009-06-16 parengė statinio techninį projektą, kuriame buvo nustatyti atliktinų darbų kiekiai (t. 2, b. l. 11-49). Šalys skirtingai aiškina, ar atliekant darbus paaiškėjo sutartyje nenumatytų darbų. Po 2009-05-15 rangos sutarties pasirašymo 2009-05-29 buvo patikslintos sąlygos atsisakius reikalavimo dėl šildymo – vėdinimo sistemos rekonstravimo (t. 1, b. l. 54-55). Atitinkamai 2009-09-09 papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-871 buvo patikslinta rangos sutartis (t. 1, b. l. 46-51). 2009-09-15 papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-871 šalys vėl patikslino rangos sutartį, kuriuo buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo ir jų finansavimo. Galiausiai 2009-09-16 papildomu susitarimu Nr. 22-6.38-901 šalys, pasikeitus PVM dydžiui, pakeitė sutarties sąlygą dėl objekto darbų kainos ir ją nustatė 598 061,80 Lt, ir taip grįžta prie šildymo – vėdinimo sistemos rekonstravimo reikalingumo (t. 1, b. l. 43-45). Taigi atsakovas dalyvavo konkurse, pateikė pasiūlymą, konkurso metu reikalavimai šildymo – vėdinimo sistemai buvo aiškūs, tuo pačiu jis, kaip profesionalus statytojas, privalėjo žinoti, kad darbus turės atlikti pagal normatyvinius statybos dokumentus (CK 6.684 str. 1 d., sutarties 6 str. 1.3 p.), tai buvo nurodyta ir konkurso medžiagoje. Pagal sutartį atsakovas privalėjo vykdyti sistemos rekonstravimo projektavimą ir rekonstrukciją, todėl minėti darbai, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti laikomi sutartyje nenumatytais darbais, kuriems būtinas papildomas sutartyje nenumatytas finansavimas, ar darbais, dėl kurių buvo būtina tikslinti techninio darbo projekto užduotis. Užsakovas kitų projektavimo sąlygų nekeitė, kas būtų galėję sąlygoti nenumatytų sutartyje darbų atlikimo atsiradimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad statinio techninį projektą parengti buvo atsakovo pareiga. Rangovas, užsiimdamas ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Kaip matyti, atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytas atliktų darbų kiekis procentais, nurodytas skaičiavimas rodė faktiškai atliktų darbų santykį su reikalingų atlikti pagal techninį ir darbo projektus (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila 638 kv. m., langų keitimas 425 kv. m., lauko ir tambūrų durų keitimas 26 kv. m., stogo apšiltinimas ir danga 873 kv. m) darbų kiekiu. 2009-11-30 šalys pasirašė aktą ir pažyma Nr. 6, kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 85,56 procentai, o rekonstravimo darbų – 74,29 procentai, viso už 454 260,99 Lt su PVM (t. 1, b. l. 31-32, 107-109). Tokiu būdu, akivaizdu, kad atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis jis vykdo sutartį, ir jų laikėsi.

Bendra galutinė objekto darbų kaina su PVM buvo nustatyta 590 663 Lt sumai, kuri detalizuojama sutarties priede Nr. 1 (3 str. 1 ir 2 p.). Sutartis numatė, jog kaina galutinė, kuri gali kisti tik tikslinant objekto techninio projekto užduotis (3 str. 4 p. 4.1 pp.), bei jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atsirado papildomų darbų ar paslaugų, be kurių negalima baigti vykdyti sutarties, poreikis (4.4 p.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. nuostatomis, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (VPĮ 18 str. 6 d. 11 p., 8 d.). Pripažinus, kad papildomų darbų neatsirado, techninio projekto užduotis netikslinta, nebuvo pagrindo keisti pirkimo sutarties sąlygų ar sudaryti naują sutartį dėl papildomų darbų pirkimo.

Šalys susirašinėjo dėl darbų kiekio: atsakovas 2009-07-08 kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad užduotyje nurodyti darbų kiekiai yra žymiai mažesni už nurodytuosius techniniame projekte ir natūroje, tikėdamasis, kad bus gautos papildomos lėšos darbų kiekių skirtumams padengti (t. 1, b. l. 127). Ieškovas atsakovui nurodė, kad atsakovui rengiantis konkursui buvo suteikta galimybė išsiaiškinti neatitikimus dėl atliekamų darbų ir jų kiekių, naudojamų medžiagų, apžiūrėti ir pamatuoti darbus vietoje. Kadangi atsakovo atstovai nesikreipė į ieškovo kontaktinį asmenį, ieškovas suprato, kad užduotis yra aiški, o darbų kiekiai su nukrypimais teisingi (t. 1, b. l. 128-129). Su prašymu surasti galimybę papildomai finansuoti darbų kiekių skirtumus atsakovas į ieškovą kreipėsi 2009-09-17, 2009-10-19, 2009-11-09 (t. 1, b. l. 130, 132, 133). Ieškovas 2009-11-04 raštu paaiškino, jog svarsto klausimą dėl atsakovo nurodytų kiekių skirtumų ir apie priimtą sprendimą informuosiantis atsakovą papildomai (t. 1, b. l. 131). Atsakovui 2009-12-02 pranešus, kad nuo 2009-12-02 jis stabdo darželio „Kastytis“ rekonstravimo darbus, nes iki šiol neišspręstas finansavimo klausimas dėl darbų kiekių skirtumo tarp nurodytų konkursinėje dokumentacijoje ir reikalingų faktiškai atlikti (t. 1, b. l. 134), ieškovas atsisakė skirti papildomą finansavimą, nurodydamas atsakovui, kad jis turi atlikti visus sutartyje numatytus darbus pagal parengtą techninį projektą už atsakovo pasiūlytą kainą (t. 1, b. l. 135). Tarp šalių vyko tolesnis susirašinėjimas dėl papildomo finansavimo ir tolesnio darbų vykdymo. Su 2010-10-28 raštu atsakovas pateikė vienašališkai surašytą atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 6A už 2009 m. lapkričio mėn. Tuo pačiu atsakovas 2010-10-28 pranešė atsisakantis Sutarties bei nuo 2010-11-27 nutraukiantis Sutartį, nurodydamas, kad ieškovas ją pažeidė atsisakydamas padidinti Sutarties kainą, nesiimdamas atsakovo nurodytų priemonių ir nesamdydamas kitų rangovų papildomiems darbams atlikti (t. 1, b. l. 145-146).

CK 6.684 str. numato rangovo pareigą padarius išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu rangovas įspėja užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutinka didinti darbų kainos, tai rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbų stabdymo galimybė numatyta tik tada kai būtina atlikti objektyviai nenumatytus darbus ir tam nepakanka rangovo manymo, jog tokius darbus jis turi atlikti. Kadangi atsakovas pasirašydamas sutartį žinojo visą atliekamų darbų specifiką, o parengus techninio darbo projektą paaiškėję tikrieji atliktinų darbų kiekiai nebuvo sutartyje nenumatyti, todėl turėjo būti apmokami sutartyje nustatyta kaina, o ne kaip papildomai atliktini darbai. Atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti ieškovo didinti sutartyje nustatytos darbų kainos, o turėjo vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas be pagrindo sustabdė darbus, nepagrįstai ir neteisėtai 2009-10-28 pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo sutarties atsisakymas ir nutraukimas pagrįstai pripažintini neteisėtais.

Sutartimi šalys susitarė, jog darbų perdavimas – priėmimas bei apmokėjimas vyks pagal kas mėnesį sudaromus perdavimo – priėmimo aktus, kuriuos sudaro išlaidų pažyma F-3 ir atliktų darbų aktas F-2 (4 str. 1 p.). Įstatyme nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako tai padaryti, akte daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalio darbų perdavimo akto sudarymo atveju, jis gali būti teismo pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.694 str.). Atsakovo vienašališkai surašyti atliktų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 6A už 2009 m. lapkričio mėn., kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 88,52 procentai už 23 900 Lt ir rekonstravimo darbų 86,40 procentai už 366 530,74 Lt, viso 517 393,47 Lt su PVM (t. 1, b. l. 26-28). Minėti aktai perduoti ieškovui su 2010-10-28 atsakovo raštu, iki atsakovo vienašališko jų pasirašymo ieškovui net nebuvo pateikti ir ieškovas iki vienašališko atsakovo pasirašymo jų pasirašyti nebuvo atsisakęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbų perdavimo – priėmimo aktą atsakovas pasirašė nesilaikydamas įstatyme numatytos procedūros, todėl jis, kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai, kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 str.). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas darbų perdavimo – priėmimo aktas nepagrįstas, nes atliktų darbų kiekis procentais jame apskaičiuotas kaip faktiškai atliktų ir atliktinų pagal statinio projektavimo sąlygas santykis, o ne kaip įprastai – pagal techninio ir darbo projekto sąlygas. Pagal atsakovo taikytą skaičiavimo metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 100 proc., stogo šiltinimo – 95 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo – 77,59 proc., nors pagal įprastai taikytą metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 95 proc., stogo šiltinimo 90 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo 58 proc. Teisėjų kolegijos nuomone, toks skaičiavimas nepagrįstas, nes atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį apėmė ne tik projektinėje užduotyje, bet ir techniniame darbo projekte, sutartyje, jos prieduose, statybos normatyviniuose dokumentuose nurodytus darbų kiekius. Negali būti galiojantys du iš esmės vienodi darbų pridavimo aktai apie atliktus darbus. Aktas Nr. 6 abiejų šalių pasirašytas, todėl jį keičiantis ir vienašališkas aktas Nr. 6A pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Pagal pateiktus teismui ginčijamus aktą Nr. 6A ir pažymą 6A, akivaizdu, kad juose nurodyti tie patys darbai, kaip ir akte Nr. 6, kuris šalių pasirašytas, tik skiriasi jų procentinė išraiška. Atmestinas atsakovo tvirtinimas, kad šiame ginčijamame akte nurodyti darbai, kuriuos atsakovas faktiškai atliko, bet ieškovas nepriima ir už juos nemoka. Apeliantas nepaneigė, kad prieš jam pasirašant ginčijamus aktą ir pažymą konkretūs ginčijami dokumentai buvo pateikti ieškovui.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės byloje neturi, pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ priteistina 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) (t. 3, b. l. 110).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB ”Panevėžio statybos trestas”, į. k. 147732969, valstybės naudai 2,90 Lt (du litus ir 90 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.