- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-83-491/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. Š. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl prokurorų nutarimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45241-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Pareiškėjo pareiškimą, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18.45 val. grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasigedo jam priklausančio traktoriaus Belarus (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 Eur vertės, su prikabintu žolės smulkintuvu Hermes, 5000 Eur vertės, kurį 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 8 val. dar matė savo namų valdoje.Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. pripažinęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime prokuroras pažymėjo, jog pagal ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, Pareiškėjo traktoriaus su žolės smulkintuvu vagystės nebuvo, tokį faktą Pareiškėjas išsigalvojo, todėl iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45241-16 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00350-16 dėl galimai R. Š. veiksmuose esančių požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu, Pareiškėjas padavė skundą aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Sandra Povilonienė Pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti šios prokuratūros prokuroro 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nesutikdamas ir su šiuo prokuroro nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas. Apylinkės teismas pažymėjo, jog prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio nuostatas ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstos tyrimo duomenimis, nes negauta patikimų ir objektyvių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimą atliktas išsamiai. Byloje surinkti visi galimi įrodymai, duomenys, būtini sprendimui byloje priimti. Dėl Pareiškėjo prašomų papildomų procesinių veiksmų atlikimo ikiteisminiame tyrime apylinkės teismas konstatavo, jog tokių veiksmų atlikimas nebūtų rezultatyvus, kadangi nesuteiktų naujų duomenų, reikšmingų tiriamo įvykio aplinkybėms. Prokuroras surinktus duomenis vertina savarankiškai, pats sprendžia, kokius proceso veiksmus atlikti, negalima nurodyti prokurorui perduoti bylą teismui ar ne. Tai yra išskirtinė prokuroro kompetencija ikiteisminiame tyrime. Nutartyje pritarta prokuroro ir aukštesniojo prokuroro nutarimuose padarytai išvadai, kad tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų Pareiškėjo turto vagystę. Apylinkės teismas papildomai atkreipė dėmesį ir į tai, kad išskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00350-16 iš esmės tiriamos tos pačios aplinkybės, tačiau tiek vagystės, tiek ir jos inscenizavimo aspektais, todėl Pareiškėjas turi visas procesines teises aktyviai veikti ir ginti galimai savo pažeistus interesus ir išskirto ikiteisminio tyrimo metu.Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45241-16.Pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o ikiteisminis tyrimas atliktas nesilaikant įstatyme nustatytos baudžiamojo proceso paskirties.Skunde Pareiškėjas cituoja apylinkės teismo išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų apie turto pagrobimo faktą, kadangi įvykio vietoje nebuvo rasta jokių pėdsakų, nenustatyti jokie įvykio liudytojai bei nerastas pats turtas, ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu faktiškai neatlikti jokie procesiniai tyrimo veiksmai, kuriais būtų ieškoma pagrobto jo turto ir atsakingų už tai asmenų, o pats ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, kadangi pareigūnai ir prokuroras neišnaudojo visų procesinių priemonių surasti patį svarbiausią įrodymą – jo pagrobtą turtą. Taip pat nebuvo išnaudotos visos tyrimo galimybės surinkti duomenis apie nusikalstamos veikos aplinkybes, kadangi nebuvo apklausti aplinkiniai kaimynai, kiti asmenys, nebuvo tikrinamos padėvėtų transporto priemonių supirktuvės, metalo laužynai, nebendradarbiauta su Latvijos Respublikos policijos pareigūnais ieškant pagrobto turto. Nesutinka su prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje atliktu telefoninio pokalbio, vykusio tarp jo ir žmonos, vertinimu. Nurodo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose buvo remtasi išimtinai tik šiuo telefoniniu pokalbiu, kurio metu buvo išsakytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tokiu būdu pažeistas reikalavimas išsamiai įvertinti visus byloje esančius duomenis. Skunde Pareiškėjas taip pat cituoja BPK 28 straipsnio 2 dalį ir tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta jo teisė teikti įrodymus bei prašymus, skųsti pareigūnų atliktus ar neatliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.Skundas atmetamas. Pareiškėjas prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį bei prokurorų nutarimus ir tęsti ikiteisminį tyrimą byloje iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamais procesiniais sprendimais nepagrįstai atsisakoma toliau rinkti duomenis, reikšmingus jo pareiškime nurodytoms aplinkybėms išsamiai ištirti, ir tokiu būdu neužtikrinama jo nuosavybės teisių apsauga. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi esminiai ir reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, surinkti reikiami ir pakankami duomenys tam, kad būtų priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas dėl Pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla, visiškai pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams ir pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas pagal Pareiškėjo pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas iš esmės teisėtai ir pagrįstai, išnaudojus visas galimybes surinkti reikšmingus tyrimui duomenis bei įsitikinus, kad egzistuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, numatytas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nebuvo surinkta jokių duomenų manyti, jog buvo padarytas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, t. y. iš tiesų pagrobtas Pareiškėjo turtas – traktorius su prie jo prikabintu žolės smulkintuvu. Iš bylos matyti, kad Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18.45 val., grįžęs į sodybą, pasigedo jam priklausančio traktoriaus su prikabintu žolės smulkintuvu, kurį jis tvirtino 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 8 val. dar matęs minėtoje sodyboje. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes, buvo apklaustas pats Pareiškėjas, jo žmona N. Š., pateiktos užklausos į įvairias įstaigas bei institucijas, atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu reikšmingų tyrimui duomenų negauta, taikytos kitos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154 straipsnyje, t. y. kontroliuota Pareiškėjo elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ją fiksuojant, kaupiant bei darant jos įrašus. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, pastarojo procesinio veiksmo metu gauta duomenų apie paties Pareiškėjo galimai neteisėtus veiksmus, kas iš esmės ir lėmė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45241-16 ir iš jo atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00350-16 dėl galimai Pareiškėjo veiksmuose esančių požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, t. y. galimai Pareiškėjui inscenizuojant jam priklausančio traktoriaus su prikabintu žolės smulkintuvu vagystę, siekiant gauti draudimo išmoką. Iš bylos matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00350-16 Pareiškėjui netgi yra pareikštas įtarimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį – vadinasi, minėtame ikiteisminiame tyrime surinkta pakankamai duomenų Pareiškėją įtarti padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pripažinti jį įtariamuoju. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau aptartus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sutinka, kad šioje baudžiamojoje byloje iš tiesų nėra duomenų, kad Pareiškėjo nurodyto turto pagrobimas buvo įvykdytas jo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, todėl prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas išvadą, jog nepadaryta BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, pagrįstai grindė objektyvių duomenų apie Pareiškėjo turto pagrobimą nebuvimu. Negalima sutikti su Pareiškėjo skundo argumentais, jog priimti procesiniai sprendimai nemotyvuoti, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesiaiškinus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus pakankamai duomenų tokio procesinio sprendimo priėmimui. Šiuo atveju prokuroro 2016 m. gruodžio 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos išvados yra visiškai aiškios ir išsamios., skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja. Pareiškėjo skunde dėstoma pozicija dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo nėra nauja, todėl pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti esminės reikšmės tyrimo perspektyvai neturinčius, skundą pateikusio Pareiškėjo pageidaujamus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra jokio teisinio pagrindo. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas čia pažymi, kad kiekviename tyrime faktinių duomenų turi būti surenkama tiek, kad jų būtų pakankama esminėms išvadoms padaryti. Beribis įvairiausių versijų kėlimas ir bandymas po to jas patvirtinti ar paneigti renkant vis naujus įrodymus, nėra efektyvus būdas tirti galimas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Tačiau, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, bet kuris teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, bei nurodyti prokurorui, kaip vertinti surinktus duomenis. Prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymą (BPK 170 straipsnis). Net ir aukštesnysis prokuroras, kuriam įstatymas tiesiogiai suteikia teisę duoti privalomus nurodymus žemesniajam prokurorui, neturi teisės duoti nurodymą, kokį procesinį sprendimą jo kontroliuojamas žemesnės grandies prokuroras turėtų priimti. Vien tai, jog nutarimus priėmusių prokurorų bei juos teisėtais bei pagrįstais pripažinusio ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados nesutampa su Pareiškėjo nuomone ir jo situacijos vertinimu, nepagrindžiant tokios savo pozicijos objektyviais duomenimis, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai spendimai yra neteisėti.Aukštesnysis teismas atmeta Pareiškėjo argumentus, jog ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas toliau todėl, kad neapklausti šalia jo namų gyvenantys kaimynai, kiti asmenys, nepatikrintos padėvėtų transporto priemonių supirktuvės, metalo laužynai ir pan. Matyti, kad dėl jų pakankamai išsamiai ir argumentuotai pasisakė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys atitinkamo procesinio sprendimo priėmimui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. Jasiukaičio 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį sprendimą palikęs galioti aukštesniojo prokuroro 2017 m. vasario 2 d. nutarimas yra išsamūs, motyvuoti, juose padarytos išvados atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Dėl šių procesinių sprendimų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta nėra teisinio pagrindo.Priešingai nei nurodoma Pareiškėjo skunde, ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėjas buvo apklaustas liudytoju, jam buvo išaiškintos jo teisės, pareigos bei atsakomybė, ką pastarasis patvirtino parašu. Be to, Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu jis buvo pripažintas ir nukentėjusiuoju, jam pasirašytinai išaiškintos BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytos nukentėjusiojo teisės, pareigos bei atsakomybė. Taipogi, kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu teikė įrodymus, pasinaudojo teise apskųsti prokurorų bei teismo procesinius sprendimus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ar teismas pažeidė BPK 45 straipsnio, numatančio jiems pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, nuostatas, nėra jokio pagrindo.Aukštesnysis teismas nepasisako dėl skunde dėstomų teiginių apie tai, jog Pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu neleista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ikiteisminis tyrimas atliktas pakankamai išsamiai bei nėra pagrindo teigti, kad aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo faktą reikalingi tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Skunde nurodytais motyvais pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą nėra, todėl Pareiškėjo skundas yra atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.Taip pat pažymėtina, kad nors BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, tačiau BPK nustatyta ir atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Į tai pagrįstai atkreipė dėmesį ir Pareiškėjo skundą dėl prokurorų nutarimų nagrinėjęs apylinkės teismas. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nustačius esmines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti R. Š. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.