Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-11-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-28751-615/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
e2VP-28751-615/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18950-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Mindaugas Plučas (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
R. T., V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-28751-615/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18950-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.18 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. T., V. T., antstolis Regimantas Budreika.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. T. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. T. priklauso ½ sutuoktinės R. T. gaunamų pajamų.

Pareiškėja nurodo, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 200,00 Eur išieškojimo iš skolininko V. T.. Skolininkas V. T. 2010 m. vasario 26 d. yra sudaręs santuoką su R. T.. Skolininko sutuoktinė gauna pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis Regimantas Budreika nustatė, jog skolininko sutuoktinė R. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis Regimantas Budreika 2018 m. spalio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-12122 areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. 2018 m. spalio 23 d. skolininkui išsiųstas patvarkymas dėl skolininko informavimo LR CPK 667 str. nustatyta tvarka, kuriuo skolininkui nustatytas terminas pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto dalies pasidalijimo bendru skolininko su kitu bendraturčiu, patvirtinto notarine tvarka. 2020 m. lapkričio 12 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-85-25102 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininko ir jos sutuoktinės yra nutraukta. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis tarp R. T. ir V. T. nėra sudaryta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinės R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas