- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-14
- Bylos Nr.
- 2K-801/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Iš A. B. priteista: 190,74 Lt Valstybinei ligonių kasai E. Š. sveikatos priežiūros išlaidoms atlyginti, 500 Lt E. Š. neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.
Taip pat skundžiama 2006 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės 25 d., apie 14.40 val., administracinių patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje konflikto su E. Š. metu sudavė šiam kumščiu du smūgius į kairįjį petį ir du smūgius į veido sritį – taip padarė E. Š. poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, išsidėsčiusią dešinės akies apatinio voko, dešinio skruosto, abiejų lūpų dešinės pusės ir smakro dešinės pusės srityse su odos nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje pusėje, atitinkamai esančiomis kraujosruvomis abiejų lūpų gleivinėje ir muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos gleivinėje, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairiojo žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, t. y. sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartį.
Skunde A. B. nurodo, kad jam buvo suvaržytos BPK 44 straipsnyje numatytos procesinės teisės: kasatorius negalėjo pats apklausti liudytojų ikiteisminio tyrimo metu, nes apie apklausų atlikimą jam nebuvo pranešta; teismui paskyrus gynėją jis apie tai sužinodavo tik teismo posėdžio metu, todėl taip buvo užkirstas kelias turėti pakankamai laiko pasiruošti gynybai bei aptarti su gynėju esmines bylos aplinkybes. Nors A. B. buvo kaltinamas padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas tik nuosprendyje perkvalifikavo jo veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį – todėl, anot kasatoriaus, jis nežinojęs, už kokią konkrečiai veiką yra nuteistas; A. B. nurodo, kad pradėtas privataus kaltinimo procesas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas ir byla perduota Klaipėdos apylinkės prokuratūrai tam, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, – tai, anot kasatoriaus, rodo, kad ir kaltinimas turėjo būti nagrinėjamas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kasatorius taip pat nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu baudžiamojoje byloje ir nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civiliniame ieškinyje trečiuoju asmeniu yra nurodyta Valstybinė ligonių kasa, tačiau byloje nebuvo gautas trečiojo asmens atsiliepimas, prie ieškinio nepateikti įrodymai, patvirtinantys E. Š. gydymo išlaidas, be to, nėra aiškus Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos dydis. Neištyrus, dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis E. Š. gydėsi, nėra pagrindo teigti, kad jis gydėsi nuo A. B. inkriminuotų veikos padarinių.
Kasatorius nesutinka ir dėl E. Š. priteistos neturtinės žalos atlyginimo, nes, anot kasatoriaus, nukentėjusysis proceso metu nebuvo padavęs civilinio ieškinio, be to, teismas nesprendė ir dėl A. B. turtinės padėties, priteisdamas civilinį ieškinį, nors byloje yra duomenų, kad kasatorius gauna tik 700 Lt atlyginimą, vadinasi, turėjo būti svarstytas klausimas dėl BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo.
Kasatorius abejoja dėl byloje esančios specialisto išvados, kaip įrodymo, tinkamumo: išvadoje nenurodyta, kuo buvo suduoti smūgiai, kas tai padarė, daroma prielaida, kad tai galėjo atsitikti E. Š. nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat A. B. įtarimų kelia tai, jog E. Š., nesikreipęs į medicinos įstaigą, tiesiogiai kreipėsi į teismo medicinos specialistą. Be to, BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad prie specialisto išvados turi būti pridėta vaizdo medžiaga, kuri patvirtintų išvadų teisingumą ir pagrįstumą, o tokios medžiagos prie byloje esančios specialisto išvados nėra.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nepaisyta asmenų lygybės principo, nes buvo kreiptasi į visas medicinos įstaigas dėl kasatoriaus psichinės būklės patikrinimo, o nukentėjusiajam E. Š. tokio pobūdžio veiksmai nebuvo atlikti; nepagrįstai neišreikalauta E. Š. ligos kortelė, iš kurioje esančių duomenų būtų akivaizdžiai matyti, kad jis buvo gydomas.
A. B. skunde nurodo, kad E. Š. trukdė jam atlikti savo pareigas – nustatyti gedimą ir atnaujinti elektros tiekimą profesinės sąjungos būstinei, oficialiam asmeniui – butų ūkio elektrikui, nukentėjusysis neleido dirbti ir dėl to kilo konfliktas. Kasatorius, vykdydamas savo pareigas ir norėdamas elektrikui sudaryti tinkamas sąlygas nustatyti gedimą, nustūmė E. Š. nuo skydinės ir po to išstūmė į koridorių. Kasatorius abejoja teismų atlikto įrodymų vertinimo tinkamumu, nes teismai, vertindami jo ir liudytojos B. D. B. parodymus dėl įvykio, atmetė juos vien todėl, kad laikė neabejotinais kitų liudytojų parodymus, nors jo ir liudytojos B. D. B. parodymai sutampa su liudytojo K. N. parodymais. Liudytojai, kurių parodymais teismas grindė kasatoriaus apkaltinamąjį nuosprendį, yra priklausomi nuo nukentėjusiojo, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai; taip pat kritiškai vertintini E. Š. parodymai dėl jo sumušimo bei negalėjimo dalyvauti posėdžiuose, dirbti. Kasatorius įžvelgia prieštaravimų tarp specialisto išvadoje nustatytų E. Š. padarytų sužalojimų ir paties nukentėjusiojo E. Š. parodymų apie jam padarytus sužalojimus. Byloje esantis dokumentas, kad E. Š. kreipėsi į pirminės sveikatos priežiūros centrą, neatitinka keliamų dokumentui reikalavimų – neaiškūs įrašai, pataisyta data; kasatoriaus nuomone, nelogiška, kad E. Š. po tokio sumušimo, koks jam neva buvo nustatytas, negalėjęs vykti į posėdžius ir darbą, tačiau į gydytoją kreipėsi tik po mėnesio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, tad iš liudytojų parodymų visiškai neaišku, kur tiksliai įvyko įvykis.
A. B. skunde teigia, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. Todėl, anot kasatoriaus, teismas turėjo aiškintis šias aplinkybes ir, nustatęs, kad dėl BK 140 straipsnio 1 dalies privataus kaltinimo procesas yra nutrauktas ir teismo nutartis įsiteisėjusi, baudžiamąjį procesą nutraukti.
Taip pat kasatorius mano, kad jam turėjo būti taikyta BK 28 straipsnio 2 dalis, nes E. Š. ne tik savavališkai, neturėdamas tam teisės atjungė profesinės sąjungos būstinei elektros energijos tiekimą, bet ir trukdė kasatoriui atlikti savo tiesiogines pareigas, tad A. B., neperžengdamas būtinosios ginties ribų, gynė profesinės sąjungos interesus. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai nesprendė klausimo dėl kasatoriaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nors egzistavo BK 36, 37, 39 straipsniuose numatyti pagrindai. Be to, neteisingai nurodyta, kad jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių – skunde nurodomos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 ir 9 punktuose numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įtariamojo, kaltinamojo teisių
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jam turėjo būti pritaikytas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas – baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kai asmeniui įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu Šioje byloje 2005 m. rugpjūčio 12 d. taikinamojo posėdžio metu priimta nutartis privataus kaltinimo procesą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti ir medžiagą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti nėra suprantama kaip galutinė nutartis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Šiuo atveju ne pradedamas objektyviai naujas procesas, o tęsiamas jau esamas, tik keičiama jo forma. BPK nenumatytas draudimas iš privataus kaltinimo pereiti į valstybinio kaltinimo procesą. Kaltinamojo teisės nėra pažeidžiamos ir tuo atveju, kai teismo posėdyje, dalyvaujant prokurorui, kaip valstybiniam kaltintojui, išnagrinėjus bylą asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK straipsnį, numatantį nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo galėjo vykti privataus kaltinimo procesas. Perkvalifikuojant veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos, nes jam buvo pritaikytas lengvesnis baudžiamasis įstatymas, dėl kaltinimo pakeitimo kasatoriaus gynyba kitaip neturėjo būti organizuojama, nes jis buvo nuteistas už kaltinamajame akte nurodytus veiksmus – smūgių sudavimą nukentėjusiajam.
BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę <...> turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti“. Įtariamojo ar kaltinamojo teisė apklausti liudytojus ikiteisminio tyrimo stadijos metu, kai yra ribojamas rungtyniškumo principo taikymas, realizuojama tik BPK 184 straipsnyje nurodytu atveju – kada liudytojas yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nes duomenys, gauti tokios apklausos metu, įgyja įrodymų statusą nagrinėjant bylą teisme – kitaip nei duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atliekant liudytojo apklausą, kurie neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, o teisme jais gali būti tikrinami tik kiti įrodymai. Šioje byloje nė vienas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tad kasatorius nepagrįstai teigia, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta teisė apklausti liudytojus; pabrėžtina, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, A. B. realizavo savo teisę užduoti liudytojams klausimų.
Nepagrįstas kasatoriaus manymas dėl jo teisės turėti pakankamai laiko pasirengti gynybai suvaržymo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. B. gynė advokatas A. Lakstutis, pateikęs advokato orderį 2006 m. vasario 6 d.; apeliacinės instancijos teisme jį gynė advokatė M. Saveljeva, pateikusi orderį 2006 m. birželio 9 d. Kasatorius nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neteigė, jog jam nepakako laiko pasirengti gynybai. BPK 22 straipsnio 3 dalyje yra numatytos kaltinamojo teisės baudžiamojoje byloje. Jam yra suteikta galimybė pateikti prašymus bet kuriuo proceso metu, t. y. taip pat ir prašymą skirti laiko pasirengti gynybai. Tokios teisės kasatorius nerealizavo, laiko pasirengti gynybai trūkumą nurodė tik kasaciniame skunde.
Dėl specialisto išvados vertinimo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad specialisto išvada, esanti byloje, turi formos trūkumų. BPK 90 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad specialisto išvadoje turi būti: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Šie reikalavimai imperatyvūs tada, kai specialisto išvada yra surašoma atskiru dokumentu. BPK 90 straipsnio 3 dalyje esantis nurodymas, kad prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga, yra privalomas tada, kai tiriant objektus buvo filmuojama, fotografuojama, daromi planai, schemos ir pan. Šioje byloje esančioje teismo mediko išvadoje nėra pažymėta, kad atliekant tyrimą buvo daromi aukščiau minėti veiksmai, tad abejoti dėl specialisto išvados, kaip procesinio dokumento, formos pagrindo nėra. Kasatorius taip pat nepagrįstai nurodo specialisto išvadoje esančius neva jos turinio trūkumus. Teismo medicinos specialisto tyrimo tikslas buvo sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, o ne įvykio aplinkybių aiškinimasis – kategoriškos išvados, kuo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam E. Š., dėl kurių jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialistas objektyviai negalėjo pateikti. Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padarytų sužalojimų būdo patvirtina specialisto išvada ir specialisto duoti paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliekant papildomą įrodymų tyrimą. Specialisto išvados, kaip įrodymo, vertinimas tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais byloje abejonių nekelia.
Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje
Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Šioje byloje E. Š. 2005 m. liepos 14 d. padavė skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašė priteisti jam 10 000 Lt, savo ieškinio reikalavimą motyvuodamas tuo, kad jis dėl padarytų sužalojimų patyrė neturtinės žalos: dėl A. B. veikos ir kilusių padarinių, sukėlusių jam neigiamų emocijų ir streso, buvo pažemintas, negalėjo dalyvauti Lietuvos profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) koordinacinės tarybos ir prezidiumo posėdžiuose, dėl to juose nebuvo svarstomi svarbūs klausimai; taip pat negalėjo vykdyti savo, kaip Seimo nario padėjėjo, pareigų. 2005 m. rugpjūčio 12 d. teismo nutartimi privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Savo reikalavimą E. Š. pakartojo 2005 m. rugpjūčio 25 d. liudytojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūnės, metu – pažymėjo, kad jis dėl padaryto sužalojimo patyrė neturtinės žalos – buvo pažemintas; teigė, kad civilinio ieškinio suma – 10 000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 25 d. prokurorės nutarimu E. Š. pripažintas civiliniu ieškovu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, E. Š. taip pat teigė, kad jam A. B. veika padaryta moralinė žala ir dar kartą pabrėžė, kad jis reiškia 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo ir 500 Lt – dėl atstovavimo išlaidų. A. B. teisme atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, jog jis civilinio ieškinio pareiškimo negavo. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusysis, sakydamas baigiamąsias kalbas, pažymėjo, kad jis prašo priteisti iš A. B. 10 000 Lt civilinį ieškinį ir motyvavo savo reikalavimą tuo, kad dėl jam padarytų sužalojimų jis negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų, patyrė fizinį skausmą, negalėjo bendrauti su žmonėmis, dalyvauti posėdžiuose. Tardamas paskutinį žodį A. B. prašė baudžiamąją bylą nutraukti, jį išteisinti; dėl civilinio ieškinio jis nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš kasatoriaus 500 Lt neturtinės žalos, nuosprendyje neturtinės žalos priteisimą, remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, motyvavo tuo, kad nukentėjusysis E. Š. patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų; vertindamas konkretų priteistinos žalos dydį, teismas pažymėjo, kad nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios, A. B. nusikalstamą veiką išprovokavo neteisėtas ir nekorektiškas paties nukentėjusiojo elgesys, A. B. turtinė padėtis nėra gera – nekilnojamojo turto jis neturi, duomenų apie jo turimas transporto priemones ir pajamas byloje nėra. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteisiamos sumos dydžio, pasisakė, kad E. Š. dėl savo užimamų pareigų yra viešasis asmuo, tokiam asmeniui yra svarbesnis jo asmeninės teisės pažeidimo konstatavimas nei priteisiamos sumos dydis; buvo atsižvelgta ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde A. B. nepasisako dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Pereinant iš privataus kaltinimo į valstybinį pagal BPK 409 straipsnio 4 dalį, teismas privataus kaltinimo procesą nutraukia ir bylą perduoda prokurorui. Tokiu būdu nepradedamas objektyviai naujas procesas, o pakeičiama jo forma: kaltinimą teisme palaiko ne nukentėjusysis, o prokuroras, taip pat ne pagal nukentėjusiojo paduotą skundą, o pagal atlikus ikiteisminį tyrimą surašytą kaltinamąjį aktą. Tačiau pažymėtina, kad teisinė skundo, paduoto inicijuojant privataus kaltinimo procesą, reikšmė pakeitus kaltinimą į valstybinį, išlieka. BPK 166 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą; BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui (BPK 167 straipsnyje numatytais atvejais). Privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 straipsnis). Tad pereinant iš privataus kaltinimo į valstybinį ir medžiagą perduodant prokurorui, vada ikiteisminiam tyrimui atlikti yra nukentėjusiojo skundas ir teismo nutartis perduoti medžiagą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti. E. Š., išreiškęs savo valią dėl neturtinės žalos jam atlyginimo skunde, neturėjo antrą kartą to daryti. Liudytojo apklausos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme protokoluose esantys pareiškimai dėl padarytos neturtinės žalos – jau pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patvirtinimai. Tais atvejais, kai pats kaltinamasis turi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, jis nėra įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas, tačiau jam turi būti pranešta apie civilinį ieškinį. A. B. nebuvo atimta teisė duoti paaiškinimų dėl civilinio ieškinio esmės, jis žinojo tiek apie civilinio ieškinio pareiškimą, tiek apie jo dalyko patvirtinimą tolesnio proceso metu.
Šioje byloje prokuroras, vadovaudamasis BPK 117 straipsniu, pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, gindamas valstybės interesus; procesiniame dokumente kaip trečiąjį asmenį nurodė Valstybės ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Toks nurodymas nėra tinkamas, nes trečiasis asmuo, kaip baudžiamojo proceso dalyvis, Baudžiamojo proceso kodekse nenumatytas. Tačiau tai nelaikytina kasatoriaus teisių pažeidimu, nes iš byloje esančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų protokolų matyti, kad A. B. žinojo, koks subjektas reiškia ieškinį, kam yra padaryta žala, taip pat buvo susipažinęs su prokuroro pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą patvirtinančiais įrodymais byloje. Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nurodyta, kad kasatorius sudavė du smūgius nukentėjusiajam į kairį petį, tą patį nustatė ir bylą nagrinėję teismai, specialisto išvados tiriamojoje dalyje kalbama apie skausmingumą kairio peties sąnario srityje, todėl civilinio ieškinio priteisimas už nukentėjusiajam suteiktas kairio peties sąnario gydymo paslaugas yra pagrįstas.
Teismas, priteisdamas kasatoriui 500 Lt E. Š. turėtų atstovavimo išlaidų, vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir šią normą pritaikė tinkamai.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius skunde nepagrįstai nurodo, kad jis veikė esant būtinosios ginties situacijai. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su kėsinimusi ir gynyba, šiuo atveju nebuvo įvykdytos. Nekonstatuotas nukentėjusiojo pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis, nenustatyta, kad nukentėjusysis atliko kokius nors pavojingus veiksmus kasatoriui ar kitiems asmenims.
Kasatoriaus abejonės dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepagrįstos – ikiteisminis tyrimas atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų, įrodymai vertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis nuostatomis.
Teismai kasatoriui pagrįstai netaikė kasaciniame skunde minėtų nuostatų dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo, nes tam nėra teisinių pagrindų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. kasacinį skundą atmesti.