- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- TA-295-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02922-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, apgyvendinimo kameros buvo perpildytos. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 val. vietoje 8 val., pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato konstrukcijose buvo asbesto, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 min., dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, nebuvo pakankamai išduodama higienos priemonių, tualetinio popieriaus, laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai buvo dedami į nešvarias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d. priteisti 5 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,67 kv. m iki 18,30 kv. m, o nenustačius minimalaus ploto normos pažeidimo, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Šiaulių TI teigimu, nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į teisės aktas nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeistą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir laikomų asmenų skaičių, nustatė, jog visą laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,67 kv. m iki 18,33 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).
7. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose, pažymėjo, jog pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Teismas nurodė, jog NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktuose pažeidimų neužfiksuota, taip pat patikrinimai buvo atliekami arba neaktualiais laikotarpiais, arba kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Šiaulių TI nurodė, jog kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Atsiliepimas
8. Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodė, jog visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Teismas, vadovaudamasis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, jog tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl nenustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Higienos normos HN 134:2015 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, tačiau karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras nėra numatytas.
9. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl pagalbos iškvietimo kameroje įrengimo, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019 konstatavo, kad Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymėjo, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti.
10. Teismas nenustatė Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose ir nurodė, jog rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
11. Dėl asbesto konstrukcijose atsakovo atstovas nurodė, jog asbesto pastato konstrukcijose nėra. Patikrinimų metu nenustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, taip pat įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją tokių duomenų nenustatyta.
12. Pareiškėjui nenurodžius, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, taip pat nenurodžius, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.
13. Pareiškėjas neneigė, kad Šiaulių TI vykdė reikalavimą išduoti tualetinį popierių, todėl pareiškėjo argumentus dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui teismas atmetė kaip nepagrįstus. Be to, iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitos Nr. 1662, matyti, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis. Taigi, teismo vertinimu, įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 134:2015 41–43 punktus.
14. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
15. Atsakovo atstovas nurodė, jog jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Pagal teisinį reguliavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas nurodė, kad dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušų yra nepagrįstos ir nevertintinos. Taip pat pažymėjo, kad kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes 2 prausimosi patalpose įrengti kiekvienoje po 8 dušo ragelius. Į dušą suimtieji vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
17. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI laikino patalpinimo kamerose buvo laikomas du kartus, t. y. 2018 m. spalio 3 d. ir 2019 m. sausio 14 d. Higienos norma HN 134:2015 netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
18. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos reikalavimus buvo neilgą laikotarpį (4 mėn.), teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
III.
19. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas teigia, jog jam kalinti Šiaulių TI nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, į bendrąjį kameros plotą neturėtų būti įtrauktas sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, kameroje įrengtas langas neužtikrino tinkamo vėdinimo. Jam esant Šiaulių TI nebuvo užtikrintas saugumas, nes nebuvo galimybės išsikviesti pareigūnus. Pareiškėjas 23 val. per parą buvo laikomas kameroje. Šiaulių TI turėjo pateikti registracijų į užsiėmimus žurnalą, tačiau jo nepateikė. Atsakovui nepateikus tokių įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl nevykdomų užsiėmimų laikyti pagrįstais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Šiaulių TI buvo atliekama dezinfekcija, o tai patvirtina, jog kenkėjų bei parazitų Šiaulių TI buvo pakankamai.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovas pažymi, jog nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl, pareiškėjo teiginys, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas bei sanitarinio mazgo plotas, nepagrįstas.
23. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.
24. Atsakovo vertinimu, kenkėjų atsiradimas yra natūralus procesas, kuris vyksta ne tik kalinimo įstaigose, bet ir už jos ribų, laisvėje, todėl profilaktinis jų naikinimas būtinas. Be to, kenkėjų atsiradimui įtakos turi ir pačių Šiaulių TI laikomų asmenų higienos įpročiai bei tvarkos palaikymas.
25. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teikiami įrodymai apie vykdomą užimtumą nėra pakankami. Šiuo atveju atsakovo teikiamų įrodymų bei paaiškinimų visuma nesudaro prielaidos netikėti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, jų niekaip nepaneigia ir pats pareiškėjas.
26. Pareiškėjas nenurodė nei kada, nei dėl kokių aplinkybių jam buvo būtina skubiai išsikviesti pareigūnus, tačiau to padaryti nepavyko. Jokių duomenų apie tokius įvykius neturi ir Šiaulių TI. Vien formalus teisės akto nesilaikymas nereiškia, kad pareiškėjui kilo kokia nors žala.
27. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo R. K. reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Šiaulių TI nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d., atlyginti.
29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs higienos reikalavimų pažeidimus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, jog jo teisė į teisės aktasi nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeistą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai apskaičiavo jam tekusį gyvenamąjį plotą, todėl darytina išvada, kad jam kalinti Šiaulių TI nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu, kameroje nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, jis 23 val. per parą buvo laikomas kameroje, Šiaulių TI nebuvo organizuojami užsiėmimai, kamerose veisėsi parazitai.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose ir su tuo susijusių nepatogumų, vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimo metodikos (pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo tekto ne mažiau kaip 3,6 kv. m atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą), teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, ginčui aktualus Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), pagal kurio 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
34. Atsižvelgiant į tai, kad nei nacionalinės teisės aktai, nei EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą nėra atimamas sanitarinio mazgo, baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
35. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko n nuo 3,67 kv. m iki 18,33 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista.
36. Apeliantas taip pat ginčija teismo išvadas dėl pasivaikščiojimų trukmės. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 valandų terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. Be to, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 48 punkte nustatyta, jog 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas šią pareiškėjo teisę užtikrino.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalos. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų, dėl to įkalinimo įstaigos administracijai būtų teikęs skundus ar panašiai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčui aktualiu laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė. Tai, kad vienos iš kalinių saugumą užtikrinančių priemonių nėra arba jos dažniausiai neveikia, negali būti siejama nei su atsakovo atstovo siekiu pažeminti kalinamų asmenų orumą, iš jų pasityčioti, nei su tokio pobūdžio asmenų išgyvenimais.
38. Byloje esantys patikrinimo aktai patvirtina, kad Šiaulių TI buvo atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai ir jie buvo registruojami. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodytų aplinkybių apie besiveisiančius parazitus ir netinkamą vėdinimą tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais. Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie netinkamą vėdinimą ir parazitus, pareiškėjo argumentai dėl šių kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pagrįstai atmesti. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo netenkinusių kalinimo sąlygų teikė skundus Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo tarpo nuo ginčo laikotarpio tuo metu buvusių kalinimo sąlygų objektyviai negalima nustatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai laikytini per daug abstrakčiais ir deklaratyviais. Įpareigojant Šiaulių TI tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovo atstovui būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą. Vien R. K. abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo apelianto neginčijamų aplinkybių įvertinimo.
39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.