Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovei Jelenai Kujalienei,

išnagrinėjęs J.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-06-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 3648,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu J. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁵ str. 1 d. buvo paskirta 144 Eur bauda už tai, kad nuo 2015-01-02 laikinai einanti Vilniaus lopšelio - darželio „J.“ direktorės pareigas, ji, kaip darbdavio atstovė tvirtindama 2015 m. balandžio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbuotojų darbo grafikus, neužtikrino teisingo auklėtojų dirbto laiko duomenų įrašymo:

2015-04-24 K. R. pažymėjo 7,2 val., nors ji dirbo 10,5 val.;

R. B. – 7,2 val., nors ši dirbo 10,5 val.;

I. J. – 7,2 val., nors ji dirbo 12 val.

Tuo J. S., kaip teigiama nutarime, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 147 str. 6 d. nuostatas.

J. S. teisme savo skundą palaikė ir paprašė panaikinti skundžiamą nutarimą.

J. S. gynėjas palaikė ginamosios išdėstytus motyvus, pabrėžė, kad visas skundžiamame nutarime nurodytų darbuotojų 2015 m. balandį išdirbtas papildomo darbo laikas yra apmokėtas atskirais direktorės įsakymais, todėl pagrindo manyti, kad jis buvo nuslėptas, nėra.

VDI atstovė paprašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti skundžiamą nutarimą galioti ir paaiškino, kad J. S. nesivadovavo Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo papildomo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2004-01-27 vyriausybės nutarimu Nr. 78 nuostatų visetu. Šio aprašo 3 p. reglamentuoja darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą, nurodydamas, kokios žiniaraščio eilutės turi būti pildomos, koks jų turi būti turinys. J. S. savo 2015-04-22 įsakymais Nr. P-162, P-163, P-164, P-165, P-154, P-155 skyrė dirbti darbuotojams darbo sutartyje nesulygtą darbą (papildomą darbo krūvį). Tokiais atvejais tokie nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų pagal minėto aprašo 3.2 p. turi būti žymimi 2-oje darbo laiko apskaitos žiniaraščio eilutėje nurodant laiką, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir darbo pertraukos, kurios pagal norminius teisės aktus įskaitomos į laiką. Tokia pati nuostata yra ir Darbo kodekso 147 str. 6 d. Minėtame apraše nėra suteikta teisė nepildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio.

VDI atstovė pažymėjo, kad nors pagal pareiginius nuostatus pareiga vesti darbo laiko apskaitą yra deleguota direktoriaus pavaduotojai, tačiau faktiškai darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvirtino J. S., atlikusi atsakingo asmens funkcijas. Pažeidėjos pasirinkta darbo laiko apskaitos forma nuslepia faktiškai dirbtus viršvalandžius, kurie nebuvo atitinkamai apmokėti.

Lietuvos Respublikos ATPK 41⁵ str. 1 d. numato administracinę atsakomybė už darbuotojų darbo laiko nežymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymo į šį žiniaraštį.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 147 str. 6 d. nurodoma, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Lietuvos Respublikos 2004-01-27 vyriausybės nutarime Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo papildomo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra pateikta darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo pavyzdinė forma, aiškiai nurodoma kokios eilutės turi būti pildomos ir kas jose turi būti nurodyta. Aprašo 3.2 p. numato pareigą žymėti darbo laiką esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų.

Pagal Lietuvos Respublikos 1993-07-08 vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo ir tvarkos tobulinimo“ 5.2 p. biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams suteikiama teisė „neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų nustatyti kitiems darbuotojams <...> priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba rašytiniu darbuotojo sutikimu - papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis). Lietuvos Respublikos 2003-09-30 vyriausybės nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ 2.2. p. nurodoma, kad ne ilgesnė kaip 36 val. darbo savaitė, išskyrus švietimo ir mokslo ministro nustatytus išimties atvejus, kai gali būti viršijama ši trukmė, nustatoma „<...> auklėtojams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose, <...>. Šio nutarimo pagrindu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras 2005-12-29 įsakymu Nr. ISAK-2668 nustatė, jog „Darbuotojams, nurodytiems darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 2 p., išimties atvejus, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 val. per savaitę, bet ne daugiau kaip 40 val. per savaitę, ir darbas nelaikomas viršvalandiniu: 1. pavaduojant laikinai nesančius darbuotojus dėl ligos, atostogų, kvalifikacijos tobulinimo, komandiruotės laikotarpiais<... >. Papildomi darbai, atsirandantys dėl laikinai darbe nesančių darbuotojų, apmokami skiriant priemokas.

Teismas sutinka su paskutiniu VDĮ atstovės šios nutarties aprašomojoje dalyje nurodytu teiginiu: iš bylos medžiagos (b.l. 28-31, 53, 58, 61, 62, 64, 69, 73) matyti, kad K. R., R. B., J. J. darbo 2015-04-24 laikas, viršijantis darbo sutartyje sulygtą laiką, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nenurodytas. Teismas atmeta pažeidėjos ir jos gynėjo argumentą, kad tai buvo papildomas darbo laikas, kuris buvo apskaitytas atskirais pažeidėjos įsakymais ir apmokėtas: iš įsakymų dėl šio vadinamo „papildomo“ darbo laiko nustatymo turinio matyti, kad šis darbas neatitinka papildomo darbo sąvokai, reglamentuotai LR DK 114 str. 1 d., nes tai buvo tas pats, tų pačių auklėtojos pareigų darbas, sulygtas darbo sutartyje. Esme buvo ta, kad jo trukmė viršijo sulygtą darbo trukmę. Tokiu atveju tai yra viršvalandžiai, o pati pažeidėja pripažino, kad šis darbas kaip viršvalandžiai apmokėtas nebuvo. Gynėjo argumentas, kad niekas iš auklėtojų dėl to nesiskundė, nėra teisiškai reikšmingas, nes teisės aktų normų reikalavimų pažeidimas šiuo atveju su darbuotojo skundo buvimu ar nebuvimu nesiejamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 2 p. vadovo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasis įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, tačiau teisės aktų reikalavimai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo įvykdyti.

Lietuvos Respublikos ATPK 415 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektas yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Pagal LR DK 16 str. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą pagal LR DK 14 str., o taip pat fizinis asmuo. Šioje byloje darbdavys buvo lopšelis-darželis „J.“, o pažeidėja pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas – jo įgaliotas asmuo, tačiau pagal šio lopšelio – darželio direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareiginės instrukcijos (b.l. 44-45) 2.1.20 p. pedagogų darbo apskaitą veda būtent šis subjektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-04-24 minėtas pareigas ėjo A. B.. Be abejo, pati pažeidėja darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašinėjo, bet kaip lopšelio – darželio vadovė. Teismo vertinimu tais atvejais, kai darbo laiko apskaitai yra paskirtas konkretus darbuotojas, už šios apskaitos tikslumą ir objektyvumą atsako jis, o lopšelio – darželio vadovo parašas patvirtina patį darbo laiko apskaitos faktą, kaip, pvz., notaras, patvirtindamas asmens parašo dokumente tikrumą, netikrina jame nurodytų aplinkšybių.

Dėl tokių argumentų teismas prieina išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, todėl jis tenkinant pažeidėjos skundą Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p. pagrindu naikintinas, o byla atsižvelgiant į tinkamo subjekto patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo išsprendimo būtinumą gražintina VDĮ.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė

J.S. skundą patenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-06-02 nutarimą Nr. ATPN 3648, o šią administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pastarajam skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.