Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-10-23 · Byla Nr. M1-84-366/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-23
Bylos Nr.
M1-84-366/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Civilinis ieškovas
Zitai A
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-84-366-2007-59Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.11; 2.8
NUTARTIS2007 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkaujančiojo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Ražasnkui,gynėjui Broniui Pagiriui,teismo psichiatrijos ekspertui A. G.,nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Zitai A. T. ir V. A.,

teismo posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., gyv. (duomenys neskelbtini) k., Pandėlio sen., Rokiškio raj., lietuvė, LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, teista :

- 1993-09-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 90 str. 3 d.- laisvės atėmimu 3 m., atidedant bausmę 2 m.;

- 1995-08-09 pagal BK 16 str., 272 str. 2 d., 16 str., 271 str. 3 d., 42 str. - laisvės atėmimu 4 m. 1 mėn., pagal BK 43 str. prijungiant neatliktą bausmę pagal 1993-09-28 nuosprendį- galutinė bausmė- 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

- 2001-06-06 pagal BK 271 str. 3 d., 41 str. 1¹. str., 35 str. - laisvės atėmimu 2 m. su 300-Lt vertės turto konfiskavimu,.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B. 2007-03-01 apie 14 val., G. T. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) k. Pandėlio sen. Rokiškio r. kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, tyčia septynis kartus kirviu sudavė V. P. į galvą, padarydama keturias kirstines aklas žaizdas kaktoje, tris kirstines kiaurymines pakaušio žaizdas su atvirais skeveldriniais įspraustiniais pakauškaulio lūžiais bei kaukolės pamato užpakalinių ir kairės vidurinės duobių kaulų linijiniais lūžiais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimais pakaušio srityje, kraujosruvomis kaktos, momenų ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinės skilčių dangalais, galvos smegenų pakaušinių ir dešinės momeninės skilčių medžiagos suardymu bei sutraiškymu, t.y. kūno sužalojimus, nuo kurių visumos nukentėjusysis mirė, nužudė V. P., .

Tą pačią dieną, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama nuslėpti savo pačios padarytą nusikaltimą – V. P. nužudymą, tyčia tris kartus kirviu sudavė dėl ligos ir senatvės bejėgiškumo būklėje buvusiai G. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) į galvą, padarydama tris kirstines kairio smilkininio-momens žaizdas su atvirais skeveldriniais kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiais bei linijiniu pakauškaulio lūžiu, kietojo galvos sniegenų dangalo plyšimais kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, kraujosruvomis kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių medžiagos suardymu bei sutraiškymu, t.y. kūno sužalojimus, nuo kurių visumos nukentėjusioji mirė, nužudė bejėgiškumo būklėje buvusią G. T..

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. veika kvalifikuota pagal BK 129str. 1 d ir 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad V. B. padarė nurodytas veikas patvirtina šie byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji Z. A. T. parodė, kad nužudytoji G. T. yra jos vyro sesuo. Pas ją ilgą laiką gyveno V. P., kuris padėdavo atlikti ūkio darbus. G. T. dėl kojų ligų labai sunkiai vaikščiojo. Paskutiniu metu kartu gyveno ir V. B.. Lankydamasi pas G. T. pastebėjo, jog V. B. nuolatos girtauja, yra įžūli. Apie G. T. nužudymo aplinkybes nieko nežino. Apie jos mirtį pranešė kaimynai. Kadangi G. T. neturi kitų artimų giminių, tai ji rūpinosi laidotuvėmis. Viso laidotuvėms išleido 3324,70 Lt. Iš šios sumos atima 780 Lt laidojimo pašalpą bei 1200 Lt G. T. pensiją už tris mėnesius. Savo lėšų išleido 1344,70 Lt Šiai sumai reiškia civilinį ieškinį. Kadangi si G. T. buvo pakankamai artimos, dažnai matydavosi, todėl jos žūtis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Todėl prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. A. parodė, jog nužudytas V. P. yra jos pusbrolis. Paskutiniu metu iki savo mirties jis gyvena pas G. T.. Nukentėjusioji nurodo, kad pusbrolis gana dažnai užeidavo pas ją į svečius. Lankėsi ir kartu su V. B.. Apie nusikaltimo aplinkybes nieko nežino. V. P. artimųjų neturėjo. Vienintelis jo brolis gyvena Ukrainoje. Todėl ji rūpinosi pusbrolio laidotuvėmis. Laidotuvėms išleido gautą laidojimo pašalpą bei dvi V. P. pensijas. Tačiau šių pinigų neužteko ir ji pridėjo savo 1200 Lt. Jokių dokumentų patvirtinančių išlaidas neturi, kadangi nežinojo, kad gali jų prireikti. Be to kadangi buvo artima su V. P., todėl dėl jo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, - t.y. patyrė moralinę žalą kurią vertina 5000 Lt. Prašo iš V. B. priteisti 6200 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja R. G. parodė, jog kad 2007-03-01 kartu su policijos pareigūnais lankydama Pandėlio seniūnijos teritorijoje gyvenančius vienišus senyvo amžiaus gyventojus, tarp 14 - 15 val. atvažiavo pas G. T.. Atvykę į G. T. namus rado užrakintas duris. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė virtuvėje ant grindų kažką gulintį. Kadangi į beldimą niekas neatsiliepė, todėl įtarė, jog gali būti įvykusi nelaimė. Bebūnant prie namo išgirdo viduje kažką krebždant, tačiau durų ir toliau niekas neatidarė. Tai dar labiau sustiprino įtarimus. Paskambino nužudytosios giminaičiams ir iš jų gavo leidimą patekti į vidų. Išėmę verandos stiklą, pateko į namo vidų. Įėjus į namą, virtuvėje rado kruviną vyro lavoną, o kambaryje - ant lovos gulintį kruvinu veidu G. T. lavoną. Po to, pastebėjo, kad praviros kitos namo durys ir pro jas sniege matėsi atsispaudę batų pėdsakai. Pažvelgus tolyn pastebėjo, kad nuo namo eina V. B.. Policijos darbuotojas dar jai šaukė, tačiau ką ji atsakė nebuvo galima suprasti. V. B. apibūdina kaip asocialią, agresyvią ir mėgstančią išgerti alkoholinių gėrimų asmenybę.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2007-03-01 apie 14 val. 30 min. Rokiškio rajono PK budinčiajam pranešus, kad Rokiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaime G. T. priklausančiuose namuose rasti du lavonai su smurto žymėmis. Kartu su KP NTS NNTP tyrėju R Kolosovu nuvyko į nurodytą vietą ir apžiūrėjo sodybą. Namo viduje rado vyro ir senyvo amžiaus moters lavonus. Virtuvėje buvo pilna kraujo. Namo verandos durys buvo atidarytos ir nuo jų matėsi link miško vedantys žmogaus batų ant sniego palikti pėdsakai. Asmenys, aptikę lavonus, paaiškino, kad matė, kaip per šias duris išbėgo jiems pažįstama ir šiame name gyvenusi V. B.. Šiais pėdsakais sekė V. B. apie 7-8 kilometrus. P. T. esančios apleistos sodybos ūkiniame pastate rado pasislėpusią V. B.. Kol su ja išėjo į kelią V. B. prisipažino, kad kirviu nužudė V. P. ir G. T.. Aiškino, jog su V. P. susipyko dėl muzikos, o G. T. nužudė, kad jos neišduotų policijai.

Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvados MK 129/07(01) matyti, jog yra tirtos G. T. kairio momens srities, V. P. kaktos srities ir pakaušio srities odos žaizdos yra kirstinės, padarytos kertančiu pleištinių savybių įrankiu, panyrant vienam kampui. Daroma išvada, kad tirti sužalojimai padaryti vienu ir tuo pačiu kertančiu, turinčiu pleištinių savybių įrankiu ir tai galėjo būti padaryta kirvio ašmenimis. Ar sužalojimai padaryti tyrimui pateiktu kirviu negalima, kadangi tirtose žaizdose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai. ( 1t. b.l. 47-54 )

Iš 2007-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matoma, jog G. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Pandėlio sen., Rokiškio raj., virtuvės patalpose kairėje kampe prie sienos rastas sukruvintas kirvis. Ten pat aptiktas prie pat lovos ant grindų kniūbsčias, po savim suriestomis kojomis, su kirstine žaizda galvoje V. P. lavonas. Šalia lavono matėsi storas kraujo krešulių sluoksnis su jame esančiomis galvos smegenų dalimis. Kambaryje rastas, gulintis ant nugaros, su kirstine žaizda galvoje G. T. lavonas. Ant pagalvės pastebėta po lavono kaire puse dėmė ir medžiaga, turinti panašumų į sutraiškytų galvos smegenų daleles. ( 1t. b.l. 9-11 )

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 177/07 (05) nurodyta, kad G. T. padarytos tris kirstinės kairio smilkininio-momens žaizdos su atvirais skeveldriniais kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiais bei linijiniu pakauškaulio lūžiu, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimais kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, kraujosruvomis kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės, smilkininės ir momeninės skilčių dangalais, galvos smegenų kairiojo pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių medžiagos suardymu bei sutraiškymu. Šie sužalojimai padaryti kertančiu pleištinių savybių įrankiu ir galėjo būti padaryti kirvio ašmenimis. Sužalojimai G. T. padaryti prieš pat mirtį vienu metu, tai galėjo būti aplinkybese nurodytu laiku, t.y., 2007-03-01 apie 14.00val.. ( 1t. b.l.33-35 )

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 178/07 (05) nurodyta V. P. padarytos keturios kirstinės aklos žaizdos kaktoje, tris kirstinės kiauryminės pakaušio žaizdos su atvirais skeveldriniais įspaustiniais pakauškaulio lūžiais bei kaukolės pamato užpakalinių ir kairės vidurinės duobių kaulų linijiniais lūžiais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimais pakaušio srityje, kraujosruvomis kaktos, momenų ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinės skilčių dangalais, galvos smegenų pakaušinių ir dešinės momeninės skilčių medžiagos suardymu bei sutraiškymu. Šie sužalojimai padaryti kertančiu pleištinių savybių įrankiu ir galėjo būti padaryti kirvio ašmenimis. Tai nurodo kirstinės žaizdos kaktoje ir pakaušyje, įspaustiniai skeveldriniai atviri pakauškaulio lūžiai, galvos smegenų pakaušinių ir dešinės momeninės skilčių medžiagos suardymas ir sutraiškymas. Sužalojimai V. P. padaryti prieš pat mirtį vienu metu, tai galėjo būti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y, 2007-03-01 apie 14.00val.. ( 1t. b.l.41-43 )

Serologijos ir DNR specialisto išvados Nr. S 148/07 (01) matoma, kad iš įvykio vietos paimtų ir tyrimui pateiktų: ant kirvio yra V. P. ir G. T. kraujas su 99,99999 tikimybe; nuoplovose nuo čiužinio, grindų, ant pagalvės užvalkalo, V. B. kelnių yra G. T. kraujas su 99,999999999% tikimybe; nuoplovose nuo čiužinio (7,8 obj.) yra V. P. kraujas su 99,999999999%, tikimybe; nuoplovoje nuo V. B. kairės rankos delno yra jos kraujas su 99,99999% tikimybe; nuoplovoje nuo V. B. kairės akies viršutinių blakstienų yra V. B., V. P. kraujas su 99,9999999% tikimybe ir G. T. kraujo priemaiša; nuoplovose nuo V. B. dešinės rankos, kairiojo skruosto, ant V. B. batų yra žmogaus kraujas. ( 1t. b.l.60-71 )

Iš 2007-04-17 daiktų apžiūros protokolo matoma, kad ant G. T. rūbų: džemperio, sarafano, megztinis, kelnių, trikotažinių kelnių, palaidinės, skarelės, kelnaičių, marškinių, prijuostės, puskojinių yra dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują. Ant V. P. rūbų: švarko, megztinio, marškinių apatinių baltinių, kelnių, puskojinių yra analogiškos dėmės kaip ir G. T. rūbų. (1t. b.l. 72-73).

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina bei nekelia abejonių, jog būtent V. B. nužudė V. P. ir ši jos veika atitinka BK 129 str. 1 d. numatytą veiką. Taip pat nekyla abejonių, kad V. B., siekdama nuslėpti jos pačios padarytą nusikaltimą – V. P. nužudymą, nužudė dėl senyvo amžiaus (gim. 1927 m.) bei dėl kojų ligų sunkiai vaikštančią ir dėl to bejėgiškoje būklės buvusią G. T.. Ši veika atitinka BK 129 str. 2 d. 2 ir 11 p. numatytą veiką.

Iš 2007-05-09 – 2007-07-03 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 40 matoma, jog V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizofrenija, paprasta forma, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - šizofrenija, paprasta forma, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Be to, dėl psichikos sutrikimų negali būti apklausiama, negali dalyvauti teismo posėdyje. V. B. yra socialiai pavojinga, rekomenduojamas priverstinis gydymas ir stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto rėžimo sąlygomis. ( 2t. b.l. 99-101 ).

Teismo posėdžio metu teismo ekspertas psichiatras patvirtino ekspertizės išvadas. Taip pat nurodė, kad V. B. nevertina kritiškai savo poelgio, yra pavojinga visuomenei todėl siūlo skirti jai priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Kadangi V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama ir šiuo metu yra nepakaltinama, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad ji padarė du labai sunkius nusikaltimus (nužudė du žmones), į jos pavojingumą visuomenei, bei atsižvelgiant į specialistų siūlymus, jai taikytinas stacionarinis stebėjimas griežto rėžimo sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Zita A. T. byloje pareiškė 1344,70 Lt ieškinį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. byloje pareiškė 1200 Lt ieškinį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir 5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Dokumentų, pagrindžiančių ieškinį turtinei žalai atlyginti nepateikė.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Pagal BPK 115 str. 1 d. nuostatas civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Visais kitais atvejais civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtu, paliekant teisę civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju priimamas ne apkaltinamasis nuosprendis, o nutartis. Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas nėra nusikaltimo subjektas, o tuo pačiu nėra visų nusikaltimo sudėties požymių. Kadangi V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdama nepakaltinama, baudžiamojoje byloje negalima spręsti klausimo dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos atlyginimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl šių motyvų Z-A. T. ir V. A. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti. Civilinėms ieškovėms paliekama teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms Z-A. T. ir V. A. paaiškinama, kas sutinkamai su LR BPK 118 str. įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.

Nagrinėjant bylą nukentėjusiosioms buvo apmokėtos kelionės išlaidos bendroje sumoje 70,60 Lt. Kadangi V. B. nusikalstamas veikas padarė būdama nepakaltinama, todėl BPK 105 str. nuostatos jai netaikomos ir proceso išlaidos neišieškomos.

Daiktiniai įrodymai – kirvis ir V. B. kelnės sunaikintini nutarčiai įsiteisėjus kaip menkaverčiai ( BPK 94 str. 4 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 4 p.,

NUTARĖ:

V. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 129 str. 1 d ir 129 str. 2 d. 2 p. ir 11 p. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Zitos A. T. ir V. A. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, paliekant ieškovėms teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Daiktinius įrodymus – kirvį ir V. B. kelnes sunaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėEligijus Gladutis