Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-04-13 · Administracinė byla Nr. I1-2215-428/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
I1-2215-428/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03247-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2215-428/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03247-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba),1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3, 8–9).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareigūnai nežmoniškai elgėsi su juo salėje ir konvojavimo metu. 2020-10-15 teisme buvo laikomas su antrankiais. Paprašius nuimti antrankius pareigūnai nurodė, jog negali, kadangi jis yra nusikaltėlis. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Pareiškėjas nurodė, jog buvo vykdomi kovojai 2020-03-03, 2020-03-16, 2020-03-19, 2020-10-08, 2020-10-12, 2020-10-15, 2020-10-19, 2020-10-22 neužtikrinant tinkamų sąlygų, t. y. automobiliuose nebuvo saugos diržų ir pažeistos kitos sąlygos. Pareiškėjas nurodė, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2020-03-03 iki 2020-10-22, kai jis buvo netinkamai konvojuotas automobiliuose be saugos diržų bei laikomas su antrankiais teismo salėje. Tokie pareigūnų veiksmai pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nežmoniškomis konvojavimo sąlygomis. Tai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–18). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog turimais duomenimis 2020 m. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutais: Klaipėda-Šiauliai-Klaipėda 1 kartą; Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas 3 kartus; Vilnius-Marijampolė-Vilnius 3 kartus skundo nagrinėjimo dalyko ribose. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti; įrengtos veikiančios tinkamos šildymo sistemos ir ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo 2020-10-15 į teismą ir Šiauliai -Plungė-Šiauliai.

Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros bei individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Specialiesiems konvojavimo automobiliams išduoti jų teisėtai eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių atitikimą teisės aktų reikalavimams: tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 "Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo", 145 p., privalomai kiekvieną kartą patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.

Visiems Viešojo saugumo tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams yra atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime nurodytai paskirčiai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 49 d. nurodyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra - transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Periodinių techninių apžiūrų procedūros patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – ir Techniniai reikalavimai) yra patvirtinti valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290. Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, vertinama ir tai, ar įrengti privalomi įrenginiai ir tinkama komplektacija.

Manytina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės pažeidimų, susijusių su automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų. Specialiuosiuose konvojavimo automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios, konvojavimui skirtos, transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. Pagal Tarybos direktyvos Nr. (77/541/EEB) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo 15 priedą, saugos diržų įrengimas transporto priemonių kėbule, kuriomis buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas, neprivalomas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius, saugumo ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl Viešojo saugumo tarnyba, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl neigiamų padarinių dėl saugos diržų nebuvimo. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, perdavimo metu pateikti skundus pasikeitimo punkto įstaigos budėtojui. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnyba su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraščio grafose, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai, ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Viešojo saugumo tarnyba gilindamasi į administracinės bylos aplinkybes nenustatė jokių šioje byloje jokių teisiškai aktualių duomenų, kurie bylotų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus.

Pareiškėjas neįrodė Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams jį konvojuojant laikotarpiu nuo 2020-03-03 iki 2020-10-22 atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo konvojavimas vyko automobiliais: (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–54).

Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte buvo nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Šiame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų ataskaitos bei VĮ Regitra transporto priemonėms išduoti registracijos pažymėjimai (b. l. 41–54) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti.

Byloje duomenų (b. l. 40) arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, sveikatos pablogėjimo, būtų kreipęsis į konvojų konvojavimo metu, ar iš karto po jo, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų būtų kreipęsis į pataisos įstaigų sveikatos priežiūros specialistus, nėra pateikta.

Pareiškėjas nurodė, jog 2020-10-15 teismo posėdyje buvo laikomas su antrankiais, o paprašius pareigūnų juos nuimti, jie atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas skunde neįvardino teismo, kuriame buvo laikomas su antrankiais. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo nekonvojavo 2020-10-15 į teismą ir Šiauliai-Plungė-Šiauliai. Teismas pabrėžia, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą tarnybos pareigūnai be atskiro teismo posėdžio pirmininko patvarkymo neturi teisės nuimti konvojuojamam asmeniui antrankių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tarnybos pareigūnai atsisakė vykdyti teismo posėdžio pirmininko nurodymus ir teismo salėje nuimti pareiškėjui antrankius. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus būtų užfiksavęs konvojaus dokumentacijoje. Darytina išvada, kad pareiškėjas tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumo neįrodė.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė